Puslapis 1 iš 2 12 PaskutinisPaskutinis
Rezultatai 1 iki 25 iš 30

Gija: Natūralus tvenkinio produktyvumo didinimas.

  1. #1
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 29
    Vietovė
    Druskininkai
    Įrašai
    186

    Natūralus tvenkinio produktyvumo didinimas.

    Sveiki, būtų įdomu padiskutuoti ir pasisemti, naudingos informacijos ia tema, nepatyrusiems ir pradedantiems uvų augintojams. Kaip galima, kuo natūraliau auginti uvis, neperkant paarų? :) Vienoje temoje Rolandas, buvo minėjęs, kad viena antis papildomas kilogramas karpio per metus, tai ities naudinga informacija. Galbūt dar kas nors inot, kokių nors būdų, kaip natūraliai padidint tvenkinio produktyvumą?

  2. #2
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.644
    Blog Entries
    5
    Kad ir kaip tai nuskambės bauginančiai maudynių mėgėjams, bet mėšlas ir srutos kol kas geriausia priemonė minėtam tikslui pasiekti. Kai kas vietoj to naudoja mineralines trąšas. Bet mano supratimu jos ne tiek efektyvios, aišku maudyklos atveju, gal tai ir neblogas kompromisas. Bet aišku, aš jau čia kalbu apie ne visai natūralius produktyvumo didinimo būdus.
    Kita vertus reikėtų nepamiršti, kad svarbu ne tik tą tvenkinį padaryti produktyvų, bet iš jo ir efektyviai pasisavinti tą mitybinę bazę. Taigi jei kalba eina apie mėšlą, arba tas pačias antis ar žąsis, visais atvejais turime padidėjusį nitratų kiekį. To rezultate daugėja dumblių, kurie bus maistas, plačiakakčiams, daugėja zooplanktono, kuris bus maistas visoms žuvims, ir vešliau auga augalai suvartojantys dalį azoto, o pastarieji tampa maistu amūrams. Todėl mano supratimu reikia galvoti ir apie tinkamą žuvų įvairovę.

    Kažkada dar buvo kilusi tokia paika idėja, kad reikėtų tvenkinį aptverti smulkiu tinklu, kad varlės neišsilakstytų, o jas lai valgo dandytoji fauna. :DD

  3. #3
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 29
    Vietovė
    Druskininkai
    Įrašai
    186
    Kaip manot ar neblogas variantas, padaryti komposto dėę (be dugno, tik bortai kad būtų, kokį 50 cm. aukčio) prie pat kranto. Primesti ten mėlo, lapū, olės usiveistų dar ir sliekų ir po lietaus viskas po truputy tekėtų į prūdą?

  4. #4
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.644
    Blog Entries
    5
    Dažniausiai panašiai ir savaime gaunasi, kai tvenkiniai iškasti pievų vidury, lietus paplauna viršutinį dirvožemio sluoksnį ir pasitręšęs vanduo suteka prūdan. Tavo variantas su kompostu irgi turėtų būti neblogas.

  5. #5
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.537
    Mėšlas (arklių, galvijų), vytinta žolė, šienas-šiaudai, kompostuota organika, mineralinės azoto, fosforo trąšos (biotechnologinėse normose 5b yra kiekiai) ir kt.

  6. #6
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Su tuo mėšlu jau per daug čia įsismaginot ;D. Pramoniniuose tvenkiniuose jis gal ir gerai, nes tuose tvenkiniuose nėra vandens augalų, o ir būt negali, nes dumbliai užstoja šviesą, karpiai išknisa šaknis, o dar rudenį tvenkiniai nuleidinėjami - išvalomi. Dar tie tvenkiniai yra didelių plotų, taigi deguonies pripildo vėjas. Negilūs, taigi vanduo gerai išyla, todėl greičiau vyksta visi procesai. Norint trešt savo prūdus mėšlu, reikia išties gerai viską pasiskaičiuoti ar nebus perlenkta lazda, ko pasekoje gali likti srutų duobė. Scenarijus 1:
    Pripilam srutų ir mėšlo į savo prūdą. Sakykim tokiems augalams, kaip pvz. pakrančių meldai, vandens lelijos, kurių lapai gauna saulės, tai patiktų, o kaip kitiems, tie, kur po vandeniu? Jie merdėtų, imtų pūt. Vandenyje esantys dumbliai gavę maistinių medžiagų imtų greitai daugintis ir prasidėtų vandens žydėjimas. Galimas deguonies trūkumas, ko pasekoje krenta žuvys. Jums tik taip atrodo, kad va plačiakakčiai su dumbliukais susitvarkys... Bet nepamirškim, jog tai ne aparatas naikinantis dumblius, o visgi žuvis. Ji valgo, virškina maistą, intensyviai kvėpuoja. Jei pritrunka deguonies ji nebesimaitins, o tik gaudys orą, kad nenutrokšt... Scenarijus 2: Pakartojam tą patį veiksmą, bet čia jau suveikia kiti veiksniai - vos tik pradeda daugintis dumbliai, pradeda daugintis ir kiti gyviai, pvz. dafnijos, ciklopai, tada sakykim jais mintantys vandens asiliukai, žuvų mailius minta viskuom ką praryja, tą mailių sterkai vaikosi ir t.t. perteklių pasisavina augalai ir ratas gražiai apsisukęs užsidaro.
    Norint, kad gautūsi antras scenarijus, reikia žinot kada ir kiek trešt. Numatyt įvykių eigą ir pan. Tada galima tikėtis sekmės.
    Taip, aš ir žinau prūdą į kurį patenką kažkiek srutų. Deja žuvies ten nėra :(... Užtai dafnijų ir toookių didelių ten pilna. Ten su sieteliu tereikia pratraukt, tai iškart kumščio dydžio dafnijų gūzas bus. Jei teks ten apsilankyt, tai pafotkinsiu. Tiesa, tam prūde vandens augalų nėra, nežinau kodėl. O žuvys tikriausiai negyvena todėl, kad žiemą užtrokšta. Aišku, turint tokias galimybes, kai pavasarį įleidai žuvų, o rudenį jas iš ten sugavai, butų įdealu, tikriausiai pagavus nesitikėtume, kad taip galėjo užaugt ;).
    Taigi esmė tame, kad ką sudėsite į savo prūdą, tikrai ne viską iš jo išimsite. Taip, žuvis galima išgaudyt, augalus "nušienaut", bet dumblas vistiek liks, ko pasekoje kažkada bus probkemų.

  7. #7
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.537
    Viskam reikia proto. Net ir geriausią dalyką nemokšiškai naudojant ar nežinant kaip, galima sugadint ir paskui šaukti nesąmonė, blogas patarimas, patarėjas žioplys.
    Taigi, viskam (bet kokioms trąšoms) yra normos (ribos), viskam yra laikas, viską (žuvų rūšys, kiekiai, amžius) reikia atiderinti, parinkti.

  8. #8
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 29
    Vietovė
    Druskininkai
    Įrašai
    186
    Kaip manote, ar padidėja tvenkinuko natūralus produktyvumas, jeigu jisai yra pratekantis, teka nedidukas upeliukas? Ir ar galima, tikėtis išauginti didesnį kiekį žuvies, negu tokiame pačiame tvenkinuke, tik nepratekančiame? Sakykime, 6 arai ir per savaitę pilnai pasikeičia visas vanduo.

  9. #9
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.537
    Priklausomai ar atneša biogenų, ar išplauna įneštus šeimininko.
    Žinau tvenkinius, kur vanduo imamas iš upelės, o aukščiau esantis miestukas pasistatė valymo įrenginius. Po to natūralus produktyvumas krito pastebimai.
    Taigi, jei tas vanduo kažką atneša, gali padidėt produktyvumas. Bet jei toks didelis pasikeitimas, tai gali nespėti išsivystyti planktonas, jis irgi greitai bus išneštas, aišku, ne visas. Ir dar priklauso koks tvenkinio dydis, forma.
    Bet viena aišku, kad tekantis vanduo atneša daugiau deguonies, tada galimas didesnis žuvų tankis/biomasė. Ir jei bus pakankamas šėrimas ir temperatūrinis režimas (gal tai šaltinis, "šaldys" tvenkinuką, kas blogai įtakos šiltavandenių auginimą. Šaltavandenių, tokių kaip upėtakiai, atvirkščiai - didins), pasirinkę tinkamą technologiją, užauginti daugiau žuvų sąlygos bus geresnės.

  10. #10
    Narys
    Įstojimo data
    2012 03 10
    Vietovė
    Kauno raj, Pajiesys
    Įrašai
    153
    Šiandien ant savo kūdros nunešiau 2 kibirus (15 litrų), komposto (perpuvęs triušių mėšlas) ir plonai pabarsčiau šiaurinėj kūdros pusėj, tikiuosi dvigubo efekto, dėl tamsios spalvos gal ledas labiau tirps, nes bus saulės atokaitoj ir kūdra pasitręš. Beje, pramušus krūvos įšalą (10-15 cm,) komposte pilna kompostinių sliekų, reiks turbūt šiemet pirkt veislei kaliforninių, ir turėsiu gero pašaro žuvim, nes pašaro sliekam (triušių mėšlo) turiu daug, bus dviguba nauda, tik reik sugalvot, kaip sliekus atskirt nuo komposto.

  11. #11
    Narys
    Įstojimo data
    2011 08 13
    Vietovė
    panevezys
    Įrašai
    300
    Mano tvenkinys taip pat gana naujas, tai norėčiau pabandyti patrešti mėšlu. Man kažkur teko girdėti, kad mėšlas dedamas ant medinių padėklų ant vandens? Ar paprasčiausia pilti nedidelį kiekį tiesiai į vandenį?

  12. #12
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.537
    Ant "padėklo" virš tvenkinio karpiams prie Smetonos dėdavo kritusią karvę.
    Mėšlą dėk vandenin prie kranto. Jei turi daug mėšlo, neversk viso iškart. Pilk (puspriekabę) į krūvą prie vandens, o paskui pamažu, periodiškai su šakėmis pamėtėsi vandenin, lietus paplaus po truputį.
    Neužmirškit normų. Daugiau, nėra geriau.

  13. #13
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Daugumai forumiečių čia tikriausiai naujiena, nes tik ir tysia mėšliuką į savo prūdus, nes mat naudinga, o kokia konkreti bus naudą? Tikiuosi šitos temos dalyviai - trešėjai nepamirš ir paskui parašys kokią naudą iš to pastebės ;)

  14. #14
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.537
    Dar puiki trąša - pieno pasukos. Kas turi galimybę gauti iš pieno perdirbimo įmonių, labai geras daiktas, nes labai greitai veisias lactobacter ir toliau zooplanktonas. Apeinama fitoplanktono fazė, greičiau, efektyviau didinama pašarinė bazę, ypač jaunikliams, šiųmetukams. ;)

  15. #15
    Narys
    Įstojimo data
    2012 01 18
    Vietovė
    Vilniaus raj.
    Įrašai
    41
    Šlapime puikiai auga žuvų maistas :) Čia yra ir visas straipsnis apie tai http://mokslas.delfi.lt/science/arti...tegoryID=20174

  16. #16
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.537
    Tokie straipsniai sugroja kaip antireklama naudoti sveikus žuvies produktus maistui, nes VBS, kita boba nugirdo ir gaunas, kad visos žuvys, kurias mes valgom, išmirkytos jame.

  17. #17
    Narys
    Įstojimo data
    2012 01 18
    Vietovė
    Vilniaus raj.
    Įrašai
    41
    Manau nereikia labai pergyvent, dėl tų "bobų" bet taip pat ir nepulti į kraštutinumus , o prūdų turėtojams tokiam tręšimui papildomai manau nieko daryti ir nereikia, užtenka jei pasimaudo su šeima :) , bet bendram supratimui kaip veikia prūdo ekosistema. Taip pat ir hidroponika veikia, tik čia jau žuvų išskiriamas medžiagas sugeria augalai, prie URS kaip biofiltrus augina daržoves šiltnamiuose, youtube nemažai filmuku yra, bet čia ne šiai temai.

  18. #18
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.537
    Aš tik dėl to, kad žmogaus fekalijas draudžiama naudoti tvenkinių tręšimui, o taip pat kiaulių (tik neesu tikras ar draudžiama ar tik nerekomenduojama).

  19. #19
    Narys
    Įstojimo data
    2012 01 18
    Vietovė
    Vilniaus raj.
    Įrašai
    41
    O ką manote apie plaukiojančias saleles prūduose? Rašo, kad po jomis tarp augalų šaknų mėgsta žuvų mailius būti, maitintis. Augalų šaknys išskiria saldžius skysčius, tokiu būdu pritraukia bakterijas... taip pat salelėje esantys augalai efektyviau nei krante augantys sugeria azoto ir fosforo junginius. Todėl vanduo turėtu tapti skaidresnis, papuošia prūdą, gal kas bandė, galėtu parašyti iš ko darė.Click image for larger version. 

Name:	salele.jpg 
Views:	52 
Size:	39.7 KB 
ID:	2705

  20. #20
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.537
    Grįžtant prie produktyvumo didinimo, įdedu pora skaidrių kaip citatą (apie visą darbą galima būtų padiskutuoti ar susitikimų metu padiskutuoti) iš eksperimento Austrijoje: 4 tvenkiniuose (apie 1ha kiekvienas) buvo matuojamas zooplanktono kiekis (dafnijos) ir pagal rezultatus parenkama dienos šėrimo norma. Buvo pateikta labai paprastutė zooplanktono matavimo metodika, gerai veikianti nedideliuose tvenkiniuose.
    Pasirodo, varijuojant pašarų dienos norma, atsižvelgiant į zooplanktono kiekį, galima palaikyti aukštą zooplanktono kiekį visą vasarą, o ne tik periodais. Ir suma sumarum gauti daugiau produkcijos, sunaudojant mažiau pašaro.
    Tikrai įdomus reikalas.

    Click image for larger version. 

Name:	DSCF2656.jpg 
Views:	24 
Size:	69.5 KB 
ID:	3230 Click image for larger version. 

Name:	DSCF2660.jpg 
Views:	29 
Size:	36.7 KB 
ID:	3229 Click image for larger version. 

Name:	DSCF2648.jpg 
Views:	32 
Size:	39.3 KB 
ID:	3231

  21. #21
    Narys
    Įstojimo data
    2012 04 11
    Vietovė
    Šilalės r.
    Įrašai
    163
    Ar kas nors bandėt savo tvenkiniuose įkurdinti smulkiuosius vėžiagyvius - šoniplaukas ? Ar jos ten daugintūsi, ar būtų tinkamos sąlygos ?

  22. #22
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.644
    Blog Entries
    5
    Citata Autorius Virgis Žiūrėti skelbimus
    Ar kas nors bandėt savo tvenkiniuose įkurdinti smulkiuosius vėžiagyvius - šoniplaukas ? Ar jos ten daugintūsi, ar būtų tinkamos sąlygos ?
    Nebandžiau. Pas mane jau pirmaisiais prūdo metais atsirado gausiai dafnijų, ciklopų, o taip pat ir uodų lervų ir kt. Bet smalsu paklausti kodėl susidomėjai būtent šiais vėžiagyviais?
    Silurus glanis ...;)

  23. #23
    Narys
    Įstojimo data
    2012 04 11
    Vietovė
    Šilalės r.
    Įrašai
    163
    Tai pakankamai stambūs gyviai ir būtų papildomas natūralaus maisto šaltinis žuvims. Savo tvenkinyje bandysiu starkius, rašo kad jie mėgsta šoniplaukas. Neseniai kažkur skaičiau, kaip galima prisigaudyti šoniplaukų Kuršių Marių pakrantėse ir perkelti į kitą vandens telkinį. Dėl to ir įdomu, kaip joms tiktų mūsų tvenkiniai.

  24. #24
    Narys
    Įstojimo data
    2012 01 12
    Vietovė
    Lentvaris
    Įrašai
    1.617
    Pernai gamaridų prisigaudžiau Elektrėnų mariose. Šį pavasarį mačiau kelis peržiemojusius. Nelabai tinkamas prūdas tam reikalui, augalų maža. Gal ir galėtų būt kaip papildomas pašaras, jei žuvies tankis nedidelis ar kokį mailiuką reikia pakelt.Normaliam prūde turbūt veltui darbas.

  25. #25
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.644
    Blog Entries
    5
    Gan paprastas ir logiškas tvenkinio tręšimo būdas mėšlą skandinant maiše:
    Click image for larger version. 

Name:	CIMG4584.JPG 
Views:	18 
Size:	13.3 KB 
ID:	6586Click image for larger version. 

Name:	CIMG4612.JPG 
Views:	14 
Size:	18.5 KB 
ID:	6587
    http://ayubumisheli.blogspot.com/201...ilization.html
    Silurus glanis ...;)

Panašios gijos

  1. Tomelio kūdros didinimas
    Nuo tomelis forume Tvenkininė žuvininkystė
    ats.: 123
    Paskutinis: 30-03-2016, 17:10
  2. Aisjauda tvenkinio didinimas, valymas - kaip?
    Nuo aiskauda forume Dekoratyviniai vandens telkiniai
    ats.: 4
    Paskutinis: 25-04-2012, 15:06

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo žinutes
  •