Puslapis 4 iš 4 PirmasPirmas ... 234
Rezultatai 76 iki 91 iš 91

Gija: Šamas europinis - Silurus glanis

  1. #76
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 27
    Vietovė
    Tvenkiniai, Zarasu raj. Antazavė, Gyvenu Vilniuje
    Įrašai
    1.337
    Va tokia žvejyba nusimato kada nors gyvenime pas senuką::)

  2. #77
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.677
    Blog Entries
    5
    Citata Autorius Darulis Žiūrėti skelbimus
    Va tokia žvejyba nusimato kada nors gyvenime pas senuką::)
    :) Taip, Daruli, mes mintį supratom, žinom, kad esi užsirekomendavęs kaip povandeninių pralaidų, "zagluškių" atkasinėtojas, tai šamus gaudyti panėrus tau būtų kaip Eitvydui rudmėses rinkti. :))
    Silurus glanis ...;)

  3. #78

  4. #79
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.677
    Blog Entries
    5
    Nu visai nieko reproduktorius.
    Silurus glanis ...;)

  5. #80
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 29
    Vietovė
    Druskininkai
    Įrašai
    186
    Sveiki, ar įmanoma atskirti šamo patiną, nuo patelės? Ar yra kokie nors išskirtiniai bruožai, pas vienus ir kitus? Jeigu taip, tai nuo kokio amžiaus?

  6. #81
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.677
    Blog Entries
    5
    Ryškių bruožų kaip ir nėra, bet kaip ir pas visas subrendusias žuvis, prieš nerštą pas pateles pilvai suapvalėja, patinėliai būna labiau patįsę.
    Puslapio gale čia:http://www.fao.org/docrep/005/ac742e/ac742e10.htm

    Kas skaito angliškai (o kas neskaito esmę irgi pagaus) linksma, glausta ir iliustruota istorija apie šamų auginimą:
    http://www.instructables.com/id/Rais...Pound-Catfish/
    Silurus glanis ...;)

  7. #82
    Narys
    Įstojimo data
    2012 01 12
    Vietovė
    Lentvaris
    Įrašai
    1.631

  8. #83
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.677
    Blog Entries
    5
    Šiek tiek teorijos rastos internete. Šaltinis.
    http://www.visasverslas.lt/portal/ca...ginimo-verslas

    Europinis šamas - tai plėšri, stambi, šaminių šeimos žuvis. Ši žuvis neturi žvynų, galva didelė, iš viršaus plokščia. Kūnas ties galva apvalus, bet uodeginė kūno dalis ilga. Uodeginė kūno dalis ilga, iš šonų plokštėjanti ir žemėjanti. Nugara tamsiai žalsva, šonai žalsvai gelsvi, dėmėti, pilvas baltas, išmargintas juodai melsvomis dėmelėmis. Šamas mėgsta ramias, gilias vietas, gyvena daugiausiai prie dugno, pasislėpęs tarp šakų, akmenų ar kerplėšų ir iš slėptuvės maitintis dažniausiai išplaukia naktį. Šamo rega yra silpna, aplinkoje orientuotis jam padeda ties burna turimos 3 poros ūsų: ant viršutinio žando 1 pora ilgų, ant apatinio - 2 poros trumpų. Šiais ilgais ir labai jautriais ūsais šamas apčiupinėja snaudžiančią auką prieš ją prarydamas. Literatūroje rašoma, kad plačiai praverdamas burną šamas sukuria stiprų siurbimo efektą, todėl stambus egzempliorius mažesnę savo auką gali įsiurbti net būdamas metro atstumu. Šamo apatinis žandas ilgesnis už viršutinį, žiotys plačios, o burnoje daugybė smulkių aštrių dantų.

    Vidutinis šamo amžius apie 50 metų. Tokio amžiaus jis gali užaugti iki 4 metrų ilgio ir 300 kg svorio, tačiau dažniausiai pagaunami keliolikos ar keliasdešimties kilogramų svorio. Apie laisvėje gyvenančius šamus sekama daug legendų, tačiau ir oficialūs duomenys įspūdingi. 2014 m. rugpjūčio mėnesį Kauno mariose buvo sužvejotas 2,3 m ilgio ir 78 kg svorio šamas. Vien tik šamo galva svėrė 19 kg, iš jos Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje buvo padaryta iškamša. Nardytojams Lietuvos ežeruose yra pavykę sutikti apie 3,5 m ilgio ir 130 - 150 kg svorio šamų.

    Lytinės brandos šamas pasiekia 4 - 5 metų amžiaus. Šios žuvys gerai ėda dirbtinius pašarus ir sėkmingai auga dirbtinėmis sąlygomis. Jų mėsa balta, delikatesinė, skani ir mažai kaulinga, todėl ši žuvis galėtu būti populiari prekinė žuvis. Ne veltui europinis šamas yra oficialiame sąraše žuvų, kurios laikomos turinčiomis geras perspektyvas rinkoje. Įprastinis prekinis ilgis yra 5 - 60 cm, o svoris nuo 1 iki 15 kg. Tačiau europiniai šamai (ar gaminiai iš jų) parduodami didesni 3-4 kg, kai jau yra žuvis brandesnė bei atsiskleidžia jos tikras skonis.

    Šamų auginimas pramoniniu būdu yra pelningas tuo, kad jie nereikalauja didelių vandens telkinių. Žiemą šamai užmiega, nemedžioja, jį galima perkelti į žiemojimo vandens telkinį kartu su kitomis žuvimis. Vandens kokybei europinis šamas nereiklus. Tvenkinio padengimas augalais turėtų būti iki 50%, seklių zonų kiekis - iki 50%, maksimali vandens temperatūra - 24°C, seklių zonų gylis - 0,6 m, minimalus deguonies kiekis - 6 mg/l (kuo daugiau, tuo geriau). Palaikant geras sąlygas ir ne per didelį žuvų tankį jau per 7-8 mėnesius šamai užauga iki 1 - 1,5 kg (nuo 50-100 g). Palyginus su kitomis plėšrūnėmis žuvimis jis gerai prisitaiko ir drumstame vandenyje.

    Nors europiniai šamai yra palyginti nereiklūs auginimo sąlygoms, tačiau dėl žvynų nebuvimo ant kūno ši žuvis dažniau pažeidžiama parazitinių pirmuonių, nei kitos žuvys. Siekiant, kad išgyventų kuo daugiau šamų jauniklių, būtina griežtai laikytis higienos reikalavimų bei taikyti specialias profilaktikos priemones.
    Europinis samasKaip veisiamas šamas

    Šamo lytinio subrendimo amžius ir ciklų tarp nerštų trukmė daugiausia priklauso nuo auginimo sąlygų (mitybos, auginamų žuvų tankio, vandens temperatūros, prisotinimo deguonimi ir t. t.). Kuo intensyvesnis auginimo procesas, tuo anksčiau subręsta reprodukcijai. Natūraliai šamai neršia gegužės - birželio mėn., kai vandens telkiniai sušyla iki +18°C ir daugiau. Šamai neršia poromis. Naktį pora išplaukia į vandens telkinių pakraščiuose esančias seklesnes vietas. Neršia labai triukšmingai. Neršdama šamo patelė išlieja 10-200 tūkst. ikrelių. Šamų patinai po apvaisinimo saugo dėtį, kol ikrai tampa visaverčiu mailiumi ir pasklinda po vandens telkinį. Paprastai tai trunka nuo 3-jų iki 10-ies dienų. Jaunikliai minta bestuburiais.

    Vienas efektyvių europinių šamų išteklių padidinimo ir jų genofondo išsaugojimo natūraliuose vandens telkiniuose būdų yra dirbtinis jų veisimas. Šamų dirbtinis veisimas yra sudėtingas technologinis procesas, todėl jis galimas tik žuvininkystės ūkiuose.



    Kaip maitinamas šamas

    Šamai maitinasi naktimis, todėl iš savo slėptuvės išlenda tik temstant. Iš pradžių apiplaukia savo pamėgtą duobę, o vėliau patraukia ieškoti maisto šiek tiek toliau. Jie maitinasi ir aktyviai medžioja ne vien tik naktį - šia veikla užsiima ir paryčiais, o kartais į paviršių išlenda ir dienos metu (karštomis ir saulėtomis dienomis šamai mėgsta pasišildyti saulėje). Jie ypač suaktyvėja prieš ir per audrą. Tuo metu jie taip pat iškyla į paviršių, o naktinės audros metu godžiai ryja maistą, jei tik jį aptinka netoli vandens paviršiaus. Dideli šamai yra gana nerangūs ir grobį medžioja tykodami. Retai sugeba pagauti dideles žuvis, dažniausiai plaukia link seklumų ir ten tūno netoli kranto, pravėrę burnas ir laukdami praplaukiančio mailiaus. Tokius mailiaus būrelius įsiurbia kartu su vandeniu. Po žiemos miego atsibudęs šamas iki neršto aktyviai maitinasi žuvimi, ypač neršiančia, moliuskais, varlėmis. Šiuo metu gana aktyviai rankioja ir visokius kirminus, o vasarą jais susidomi daug rečiau.

    Auginant šamus verslui vandens telkiniuose yra įrengiamos šėryklos, kuriose šamų racionas parenkamas priklausomai nuo jų amžiaus:

    1. Šamų mailius pirmosiomis gyvenimo savaitėmis maitinasi zooplanktonu, o vėliau šiek tiek paaugę šamukai pradeda maitintis kirminais, todėl jau dviejų savaičių amžiaus šamų jaunikliai gali būti papildomai šeriami uodų lervomis. Tam yra skirtas pastos pavidalo pašaras. Jauniklių augimvietėse šamukai šeriami 10 - 12 kartų per parą.

    2. Šamukų mailiui užaugus iki 100 mg, zooplanktono kiekis racione yra sumažinamas iki 20-25%. Pagrindinis maistas šiuo 40-50 parų periodu yra kombinuotieji pašarai, praturtinti trinta gyvulių blužnimi.

    3. Sekantis maitinimosi etapas prasideda, kai mailius pasiekia 1 g masės svorį, ir tęsiasi iki mailius užauga iki 5 g svorio. Šiame etape šėrimui tinka praturtinti trinta blužnimi lašišiniams upėtakiams skirti kombinuotieji pašarai. Į kombinuotuosius pašarus galima įmaišyti premiksų, tačiau sausas maistas turi būti sumaišytas su šėrimo pasta ne didesniu santykiu kaip 1 prie 1. Mailius šeriamas 6 - 10 kartų per dieną, pašarų dozavimas - 10% nuo gyvojo žuvyčių svorio (per dieną).

    4. Žuvytėms pasiekus 5 g svorį prasideda sekantis maitinimo etapas, kuris tęsiasi iki žuvytės paauga iki 15-20 g svorio (šis etapas paprastai užtrunka 1-1,5 mėnesio). Šėrimo racionas naudojamas toks pat, kaip ir ankstesnėje šėrimo stadijoje, tačiau šėrimų skaičius yra sumažinamas iki 3-4 kartų per dieną, o paros pašarų kiekis turi būti sumažintas iki 6% nuo gyvojo žuvyčių svorio.

    5. Žiemą suaugusių žuvų maitinti nereikia, kadangi šamai miega. Tačiau dirbtinai veisiamus šamų jauniklius būtinai reikia maitinti. Pašarų poreikis priklauso nuo vandens temperatūros - kuo temperatūra aukštesnė, tuo didesnis pašarų poreikis. Paros pašarų kiekis, priklausomai nuo vandens temperatūros:

    + 7 - 8 ° C ˗ 0,5 - 1 % nuo gyvojo svorio;
    + 9 - 11 ° C ˗ 1 - 2% nuo gyvo svorio;
    + 12 - 13 ° C ˗ 3% nuo gyvo svorio.

    Pašaro sudėtis yra tokia pati kaip ir vasara. Kaip alternatyvą žuvytes jau galima šerti naudojant šviežią šaldytą žuvį sumaišyta su upėtakiams skirtu faršu. Į šį maistą gali būti įmaišomas 1% upėtakiams skirtų premiksų. Žiemą šeriami šamų jaunikliai vidutiniškai paauga 15-20%.

    6. Pradedant antraisiais gyvenimo metais suaugę europiniai šamai maitinami 2 kartus per dieną. Standartinis maistas - kombinuotieji pašarai (gali būti upėtakiams skirti pašarai) su premiksų priedu. Paros dozė turi būti ne mažesnė kaip 4 - 5% žuvų kūno masės.

    7. Šamo patelę prieš nerštą rekomenduojama maitinti tokiu pašaru: upėtakių kombinuotieji pašarai (granulės) arba faršas iš maltos žuvies mėsos, sumaišytos su blužnimi (4 prie 1), praturtintas upėtakių premiksais. Neršiant atvirame vandens telkinyje tiek šamo patelę, tiek patiną galima šerti gyva žuvimi (apie 30% raciono). Šeriama du kartus per dieną - ryte ir dienos eigoje.

    Šeriant šamus labai svarbu teisingai apskaičiuoti pašarų kiekį. Jei šamai bus maitinami nepakankamai, bus maži ir neturės prekinės išvaizdos. Kombinuotųjų pašarų receptus ir jų kiekius, priklausomai nuo žuvų kiekio, metų laiko ir kitų faktorių, būtina pakankamai dažnai keisti.
    Silurus glanis ...;)

  9. #84

  10. #85
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.677
    Blog Entries
    5
    Teisinga žuvis, teisingoje slėptuvėje.
    https://www.facebook.com/99feed.net/...5820511179329/
    Silurus glanis ...;)

  11. #86
    Narys
    Įstojimo data
    2013 07 07
    Vietovė
    Kauno rajonas
    Įrašai
    924
    Jau žunau kaip reikės gaudyti šamus, turiu pora ličnu mašinos kėbulu :))

  12. #87

  13. #88
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.677
    Blog Entries
    5
    Užpraeitą savaitgalį pasitaikė reta proga - sugavau prūde "teisingą" porelę. Todėl pasinaudojau proga patyrinėti fiziologinius patelės ir patinėlio skirtumus. Kadangi forumiečiams tai gali būti svarbu. Abi žuvys vienodo amžiaus - 5 metai. Patelės svoris 3,5 kg,patinėlio -4 kg.

    Click image for larger version. 

Name:	WP_20170809_055.jpg 
Views:	14 
Size:	75.1 KB 
ID:	9104 Click image for larger version. 

Name:	WP_20170809_054.jpg 
Views:	9 
Size:	74.8 KB 
ID:	9112

    Patelė

    Lytinis "instrumentariju s" labiau paburkęs, apvalėsnės formos, yra paraudimas tiek apie angą, tiek ir patys pelekėliai. Pilvo forma platėja į apačią.
    Click image for larger version. 

Name:	WP_20170809_020.jpg 
Views:	13 
Size:	43.8 KB 
ID:	9105 Click image for larger version. 

Name:	WP_20170809_022.jpg 
Views:	13 
Size:	39.1 KB 
ID:	9109 Click image for larger version. 

Name:	WP_20170809_037.jpg 
Views:	13 
Size:	71.7 KB 
ID:	9110

    Patinėlis
    Patinėlio "instrumentai" išoriškai kuklesni, nors viskas gan panašu. Pilvo forma labiau pailga ir daugiau proporcinga su kūno ilgiu.
    Click image for larger version. 

Name:	WP_20170809_016.jpg 
Views:	13 
Size:	47.0 KB 
ID:	9106 Click image for larger version. 

Name:	WP_20170809_028.jpg 
Views:	11 
Size:	76.0 KB 
ID:	9111 Click image for larger version. 

Name:	WP_20170809_030.jpg 
Views:	7 
Size:	70.3 KB 
ID:	9113

    Pas patelę buvo daug ikrų, šiemet taip ir nesugebėjo išneršti. Ikrai tampriai prilipę prie plėvės.
    Click image for larger version. 

Name:	WP_20170809_065.jpg 
Views:	13 
Size:	43.8 KB 
ID:	9107

    Patinėlio aparatas. Perpjovus juos šiek tiek, nors nedaug, sunkiasi pieniai.
    Click image for larger version. 

Name:	WP_20170809_070.jpg 
Views:	12 
Size:	47.7 KB 
ID:	9108

    Skrandžiuose pas abu radau pilna karpinio lietuviško kombikormo.:))
    Silurus glanis ...;)

  14. #89
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.548
    Super, dėkui už vaizdžią info.
    👍

  15. #90
    Narys
    Įstojimo data
    2012 05 09
    Vietovė
    Elektrėnai
    Įrašai
    230
    Elektrėnuose irgi jau antri metai šamai nesugeba išneršt. Žvejai dabar pagauna storais pilvais ir su ikrais. Savo neršyklose šiemet taip ir nebuvo pasirodę. Jei tokios šaltos vasaros ateityje kartosis, bijau kad tai stipriais paveiks šamų populiaciją visoje Lietuvoje.

  16. #91
    Narys
    Įstojimo data
    2013 07 07
    Vietovė
    Kauno rajonas
    Įrašai
    924
    Citata Autorius Vilius Žiūrėti skelbimus
    Elektrėnuose irgi jau antri metai šamai nesugeba išneršt. Žvejai dabar pagauna storais pilvais ir su ikrais. Savo neršyklose šiemet taip ir nebuvo pasirodę. Jei tokios šaltos vasaros ateityje kartosis, bijau kad tai stipriais paveiks šamų populiaciją visoje Lietuvoje.
    Pas mane neršia antri metai, tik gaila kad randu po viena tame pačiame siubliuke, šiumetukas.

    Click image for larger version. 

Name:	20170907_191106.jpg 
Views:	6 
Size:	77.1 KB 
ID:	9154

Panašios gijos

  1. ats.: 258
    Paskutinis: 28-08-2016, 09:56
  2. Afrikinis šamas Clarias gariepinus
    Nuo Rolandas forume Fauna
    ats.: 17
    Paskutinis: 22-10-2014, 21:08
  3. Europinis eršketas (Acipenser sturio)
    Nuo Sartorius forume Fauna
    ats.: 5
    Paskutinis: 05-08-2013, 15:45
  4. Europinis amas URSistemoje
    Nuo Nilas forume URS, uždaros recirkuliacinės sistemos
    ats.: 16
    Paskutinis: 22-05-2011, 16:33

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo žinutes
  •