Kadangi pastaruoju metu forume padidėjo susidomėjimas šia žuvimi, manau jau seniai laikas šį nuostabų upių ir ežerų galiūną pagerbti atskira jam skirta tema.
Temos įvadui parašysiu keletą sakinių savais žodžiais apie šią žuvį. Visgi tenka pastebėti, kad šamas dar nepakankamai įvertinta žuvis mūsų kraštuose, daug akvakultūros mėgėjų šios žuvies dar neatrado. Turbūt net neverta minėti, kad mūsų krašto vandenyse nerasime jokios kitos žuvies, kuri galėtų užaugti iki tokių įspūdingų dydžių. Todėl šamas pagrįstai vadinamas mūsų gėlųjų vandenų karaliumi. O kuris save gerbiantis meškeriotojas nenorėtų to "karaliaus" nukarūnuoti, t.y. pagauti. Arba kuris tvenkinio turėtojas nenorėtų jo turėti savo nuosavuose vandenyse? Žinoma plėšrūnas lieka plėšrūnu, įžuvinus stambesniais šamais, vėlesni žuvinimai smulkiomis žuvelėmis greičiausiai bus pasmerkti nesėkmei. Todėl šamas puikiausiai tinka ten, kur gausu menkaverčių žuvų, o tvenkinio savininkas mėgsta sportišką plėšrių žuvų žūklę. Šamo mėsa riebi, tuo atžvilgiu radikaliai priešinga lydekienai. Kartais, kaip ir lydeka, šamas turi savitą savo mėsos kvapą, tačiau iškepus to nelabai jaučiasi. Gyvena šamas daugiausiai prie dugno, pasislėpęs tarp šakų, akmenų, kerplėšų. Iš slėptuvės drąsiau išplaukia naktį, kadangi rega šamo yra silpna jam aplinkoje orientuotis padeda ilgi ir labai jautrūs ūsai, kuriais neretai apčiupinėja snaudžiančią auką prieš prarydamas. Literatūroje rašoma, kad plačiai praverdamas burną, šamas sukuria stiprų siurbimo efektą, todėl stambus egzempliorius savo auką gali įsiurbti net būdamas metro atstumu.
Beveik taip ir yra, iš tiesų, šamas tikrai nėra išrankus maistui, kuo jis didesnis tuo jo galimybės kažką suvalgyti savo kelyje yra didesnės. Tačiau verta paminėti, kad šamas nėra toks agresyvus akiplėša kaip lydeka. Šių žuvų medžiojimo įpročiai smarkiai skiriasi. Šamas dėl silpno regėjimo ne visada mato, o tuo labiau ne visada pats supranta ką ryja, tačiau pats žuvų persekioti nėra linkęs, dažniau žuvys pačios neatsargiai priplaukia arti šamo nasrų, o tada šiam tik belieka giliai kvėptelėti plačiais nasrais, mat jis gali visą dieną ant dugno gulėti lyg rąstas. Kai tuo tarpu lydeka, auką pamato iš toli, dėka geresnės regos ir hidrodinaminių kūno formų, lyg strėlė virkiai iššauna.
Mano subjektyvia nuomone, šamui tvenkinyje nereikėtų leisti užaugti daugiau nei 3 kg., jei norima dar ir karpines žuvis tvenkinyje auginti. Aišku, jei šamui paskirsite išimtinai tvenkinį tik su menkaverčių žuvų mišraine, o tą mišrainę reguliariai papildysite karosais aukšlėmis, kuojomis, tada būrelis šamų turėtų labai sėkmingai tokiame tvenkinyje karaliauti. Na ir žinoma, iš anksto ruoškite tvirtas meškeres, jaukui naktinių sliekų arba vištų kepenėlių. Nes sočiai gyvenantį šamą, nėra lengva suvilioti.
Nemažai apie šamus apkalbėta šioje temoje.