Puslapis 1 iš 5 123 ... PaskutinisPaskutinis
Rezultatai 1 iki 25 iš 114

Gija: Arūno 14a. šaltiniuotas tvenkinys

  1. #1
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 10
    Vietovė
    Klaipėdos raj.
    Įrašai
    68

    Arūno 14a. šaltiniuotas tvenkinys

    Sveiki,
    turiu išsikasęs keturis telkinukus: du apiė 14 arų, vieną 5, kits apie 3 arus. Bandau po truputį įžuvinti...

    kaip jums tokia draugija: karosiukai, vėgėlės, eršketai, starkiai?
    Prūds apiė 14a., iki 5 metrų gylis, maudytis pavojingas, daug versmių, šiaip judantys gruntu šaltiniai, dugnas kiets, akmenuotas.

  2. #2
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.560
    14 a. ir nedaug, bet kai kam, ir labai daug.
    Jei tikrai šaltiniuotas ir vasarą neperkaista, o žiemą yra galimybė paaeruot ir netruks deguonies, tai vienareikšmiškai turi būti upėtakinis.
    Komplektas: vaivorykštiniai upėtakiai, sibiriniai eršketai, gal dar pabandymui vėgėlės.
    Starkiams gali būt per šalta, kad greit augtų.
    Karosų bijok kaip maro, kam jie turi naikinti brangius pašarus.

  3. #3
    Narys
    Įstojimo data
    2011 11 25
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    126
    Labas, tu tokią draugiją jau turi ar dar tik galvoji? Kiek aš suprantu, būtų svarbios proporcijos, nes starkiai iškapos visą mailių.

  4. #4
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 10
    Vietovė
    Klaipėdos raj.
    Įrašai
    68
    Taip, čia pamastymui. Karosai gyvena 3 metus. 2 prūdus esu nusprendęs paaukot plėšrūnams.O karosai jaučiasi puikiai, ''dvarniaškos'' jie. Buvau įleidęs 7, tai pašariuko...
    Paskutinį kartą taisė arūnas : 27-02-2012, 11:01

  5. #5
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.560
    7 mažai? :)
    Po poros metų nepasirodys mažai ir jei sugalvosi juos iš ten visus iškrapštyti, nepasirodys lengvas riešutėlis.
    Mane visada stebina, kai į brangiai iškastus tvenkinius skubama įsileist paprasčiausių žuvelių kuo skubiau. Negi taip trūksta informacijos ką, kaip ir kodėl galima/reikia įsižuvinti?

  6. #6
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 10
    Vietovė
    Klaipėdos raj.
    Įrašai
    68
    Labas, karosiukai skirti plėrūnams... kąsant jau masčiau apie upėtakius, starkius...

  7. #7
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.560
    Trumpai.
    Kiekvienas tvenkinys turi savo hidrocheminį režimą, paskirtį, natūralų produktyvumą.
    Šaltiniuotas - ne karosams.
    Normaliam Lietuvos tvenkinyje produktyvumas iki 200kg/ha/metus. T.y. nešeriant karosų, priaugs iki 200kg.
    Plėšrūnų besimaitinančių gyvomis žuvelėmis prieauga/pašarinis koeficientas 7-12. Imkim 10. 200kg karosų>> 20kg pvz. lydekų.

    O nusipirkus gerų pašarų po ~1,5 euro/kg (pašarinis koeficientas 0,9-1,2) ir turint geras tvenkinio sąlygas, kelių-keliolikos (priklausomai nuo O2, T, pratakumo) arų tvenkiny turėsit virš tonos upėtakių produkcijos.
    Dalį upėtakių parūkot, parduodat, atsiimat už pašarus, automatinę šėryklą, kompresorių/aeratorių, signalizaciją, elektrą ir lieka dar sau.

    Kuriuo keliu eiti, Jums rinktis. :)

  8. #8
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Komercija. Nejau taip paprasta viską paskaičiuot, apskaičiuot ir paverst skaičiais? O kur kiti veiksniai? Gal neaugs taip, kaip planuojama? O gal liga ar dar kas. Na, o jei viskas sekasi gerai ir išrūkomi upėtakiai, tai dar reikia rast, kas juos pirks ir didesnį kiekį. Aišku galima susikurt verslo planą ir svajot kaip jis atsiperka, gal ir duoda kažkokį pelną, bet tada tam jau reikia paskirti vidą laiką, o nesitikėti, kad užteks kelių valandų po dienos darbų.

  9. #9
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.560
    Pikuli, ar tau pamaišė mano pateikti skaičiukai?

    Kalbam apie 14a. šaltiniuotą tvenkinį kiekvienas nuo savęs, o ne vienas apie kitą.
    Pristatyk savo viziją apie tokio tvenkinuko įžuvinimą, priežiūrą, tolimesnę strategiją keliems metams į priekį. ;)

  10. #10
    Narys
    Įstojimo data
    2011 01 08
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    501
    Jei taip pasvajojus, aš norėčiau turėti tevnkinuką savo malonumui, kur viskas vyktų daug maž savaime, kuriame gaėčiau pažvejoti ir karts nuo karto pasiimti vieną kita žuvelioką savo stalui.
    Iš kitos pusės, jei yra galimybė užsidirbti iš hobio, tai irgi smarkiai vilioja. Ypač turint tokias geras sąlygas upėtakiams. Gal net marguosius būtų galima kada nors veisti, paauginti, šalia pasistačius cechiuką ir po to pardavinėti uplių atkarpas nuomojantiems žvejų klubams (jei kada nors mūsų krašte taip bus) :)

  11. #11
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.758
    Blog Entries
    5
    Galėtų Arūnas aiškiau apibrėžti ko (ir kiek) iš savo prūdų nori gauti ir kiek (ką) į juos pasiryžęs įdėti?
    Karosai gali tapti tiek prakeiksmu tiek ir nauda, priklauomai nuo to, ko iš tiesų norima, kokios ambicijos. Jei žmogų "veža" ekstensyvaus auginimo galimybės, tuomet karosai ir lydekos gali duoti visai gerų rezultatų. Aš pilnai suprantu tuos žmones, kurie į prūdą žiūri kaip į sodą - vieną kartą pasodinai, ir po to tik vaisius raškai, nors to prieaugio gan simboliškai ir visa tai tikrai ne iš tingumo. Šiais laikais pasaulyje labai populiarėja "self-sufficient" arba "self-sustained" pobūdžio idėjos, kai sukuriama sistema, kuri pati save išlaiko, funkcionuoja. Pavyzdžiui self sufficient house - energetiškai autonomiškas ir save aprūpinantis namas ir pan. Todėl ir tvenkinys iš esmės gali toks būti, juk tiek karosai tiek lydekos puikiai dauginasi, o lydekoms juk populiacijos perviršis kaip ir negresia, prasiretina jos savo gretas savaime. Jei žmogus mėgsta paspiningauti, žūklėj aktualus sportinis interesas, tada gali labai pigiai įsirengti padorų ir svarbiausia - tvarų lydekyną. Esu skaitęs apie tai, kad lydekas įmanoma neblogai prijaukinti. Periodiškai įleidžiant po nedidelį kiekį pašarinių žuvelių, lydekos ima būriuotis prie šėrimo vietos, galima net stebėti, kaip jos čiumpa aplinkoje dar nesiorientuojančius karosus, reginys tikrai turėtų būti neblogas, o ir stebėti lydekų augimą galima.

    Mane visada stebina, kai į brangiai iškastus tvenkinius skubama įsileist paprasčiausių žuvelių kuo skubiau.
    Suprantu. Bet kita vertus, juk kai kurie žmonės į akvariumą "sukiša" daugiau nei į prūdą, o atsiperkamosios naudos nėra jokios, viso labo tik estetinis motyvas. Todėl kai kam ir prūdas gali būti labiau dėl estetikos, arba dėl noro retkarčiais išsilupti vieną kitą lydeką, o paviršiuje besiganantys karosiukai gal kamnors irgi gražu. :))

    kaip jums tokia draugija: karosiukai, vėgėlės, eršketai, starkiai?
    Bloga draugija Arūnai, bloga.... :)) Karosai valgys eršketų pašarą. Vėgėlėms ir starkiams truputį labiau tiktų saulažuvės nei karosai. Verčiau galvoti, kaip Rolandas minėjo, apie upėtakius ir eršketus, šeriant juos specialiais pašarais. Mažesniuose prūdeliuose gali pažaisti su lynais. Arba su tais pačiais karosais ir lydekom, o didyjį, šaltiniuotą prūdą geriau skirti rimtesnėm žuvims.

  12. #12
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 27
    Vietovė
    Tvenkiniai, Zarasu raj. Antazavė, Gyvenu Vilniuje
    Įrašai
    1.374
    Sveiki.
    Esu naujokas tarp komentuojančių, tačiau pilnai sutinku su tavim Rolandai, kad šaltiniuotas tvenkinys labiausiai tinka upėtakiams, bet karosai nemanau, kad būtų blogai.. Tai maistas upėtakiams.
    Turiu 4 tvenkinukus (seniausiems jau 13 metų) ir galvoju dar pasidaryti vieną mažiuką iki kokių 10 arų. Kadangi didesnių plotai yra 1,3 ha ir 1,7 ha, tai kažkokios populiacijos reguliavimas yra labai sudėtingas..
    1999 m. pasidarėme pirmą tvenkinuką ir įleidome karpių gal kokių 40 kg vienmečių ir gal 10 dvimečių. Dar tėvukas labai norėjo įleisti karosų. Tai nedidelių įleido apie du kibirus į 1,3 ha plotą. Maitinimo bazė buvo naturali. Karpiai rudenį vienmečiai buvo užaugę iki 700 gr., o dvimečiai iki 1,3 kg. Karosai jau kibo iki 100-200 gr. dydžio. Po dviejų metų karosų buvo tiek, kad tvenkinyje pagavus apie 450 kg. su meškere nebuvo nei žymės ir jokių papildomų pašarų išskyrus po puskibirį vasarą, kad lengviau galima būtų pagauti karpius.
    Esu priešiškai nusiteikęs prieš dirbtinius pašarus. Tinka grūdai, virtos bulvės ir miltai..
    Galiu pasidalinti ir savo šiokia tokia patirtimi dėl žuvų dusimo, nes per tiek metų buvo visko.. šiais metais jau deguonį matavau su aparatu ir tai labai palengvina priežiūrą, nes tokius tvenkinius paprastais aeratoriais neprisotinsi vandenį deguonimi, nes pats gyvenu Vilniuje ir stebėjimas jų yra šiek tiek apsunkintas.
    Paskutinį kartą taisė Darulis : 27-02-2012, 22:25

  13. #13
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 27
    Vietovė
    Tvenkiniai, Zarasu raj. Antazavė, Gyvenu Vilniuje
    Įrašai
    1.374
    Teko matyti vieno gal net sakyčiau "rimčiausio" Lietuvoje žmogaus tvenkinukus skirtus auginti upėtakius. jei gerai atsimenu skaičius, tai per 1 s prabėgdavo apie 15-20 ltr. šaltiniuoto vandes. Jų dydžiai (2 vnt.) buvo tikrai nedidesni kaip 10 arų, o gal net mažesnį. Visas dugnas išbetonuotas ar tai nuklotas betoninėmis plokštėmis. Ten buvo tik upėtakiai, o juos maitindavo šaldyta žuvim įsigyta iš Klaipėdos (1 kg po 1 Lt). Atsimenu tik vieną įspūdingą skaičių, kad gyvai šaldytos žuvies per dieną jis sumaitindavo apie 120 kg. ir upėtakio kg savikaina buvo apie 25 Lt. Įsidėmėkite tik savikaina ir tai buvo apie 2004 metus. Kiek ten buvo auginama upėtakių kilogramais aš kažkiaip nesu klausęs, tik mačiau plaukojančius po 4-7 kg. ir teko stebėti jų maitinimą. Tai buvo gražu, tačiau visa teritorija tiesiog atsidavė žuvies kvapu (čia nuo šaldytos žuvies žvinų) ir man tai nebuvo faina.

  14. #14
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.758
    Blog Entries
    5
    Esu priešiškai nusiteikęs prieš dirbtinius pašarus. Tinka grūdai, virtos bulvės ir miltai..
    Jei yra alternatyva, žinoma, visada maloniau rinktis natūralesnį pašarą, bet, pavyzdžiui, rimtesnio kiekio eršketų neužauginsi be dirbtinių pašarų. Ar upėtakiai gali sėkmingai maitintis karosais? Na nebent mailium, bet metinuką karosą galėtų paimti tik prekinio dydžio upėtakis, nes burna pas juos visai nedidelė. Dar neteko girdėti, kad upėtakiai sėkmingai mažintų karosų perteklių. Todėl jiems irgi racionaliau duoti dirbtinį pašarą, tada ir savikaina gaunasi proto ribose.

  15. #15
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 10
    Vietovė
    Klaipėdos raj.
    Įrašai
    68
    Labas visiems, kaip čia pasakius... kaip užsukot jūs čia... Gal verčiau tvenkinukus pasilikt dėl sporto, poilsio..., o dėl verslo - didoka konkurencija, nors pabandyt reikėtų. Su upėtakiais rimčiau užsiimčiau kitais metais. Kaip manot, intensyviai šeriant, upėtakiams kažkokių ''marių'' lyg ir nereiktų? Pas mane truputį maišo miškas, na, tarp tų 2 iškasiu kokius 4 nedidelius, prileisčiau upėtakių...

  16. #16
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.560
    Tai nieks ir nesako, kad tu privalai. Tave tik supažindinau, kad ir taip galima. Neužsiciklinkit prie to kas nepatinka ar netinka asmeniškai. :)
    Šimtai įvairiausių kelių, tik kai žinai iš ko gali rinktis, gal geriau, nei kai nežinai ir pasirenki pirmą, ir nebūtinai tinkamiausią, nes kažkas kitų nepaminėjo laiku pradžioje.

    Tona - dar ne verslas, čia tik šiaip sau. :)

  17. #17
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 10
    Vietovė
    Klaipėdos raj.
    Įrašai
    68
    Labas, Rolandai,
    na, manyčiau, kad patarimai nepakens. Patinka man tokie dalykai, kaip žuvys, jų veisimas, auginimas, pabendraut su labiau patyrusiais, bendraminčiais.

  18. #18
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 10
    Vietovė
    Klaipėdos raj.
    Įrašai
    68
    būtų svarbios proporcijos, nes starkiai iškapos visą mailių.
    Sveiki,
    starkių kiekis priklausys nuo žuvelių dydžio. Nuo 20-40, va su vėgėlėm ir eršketais truputį neaišku.

  19. #19
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 10
    Vietovė
    Klaipėdos raj.
    Įrašai
    68
    Na, kas dėl upėtakių, lydekų, tai nenoriu skubėti. Noris pasižiūrėt, kaip jausis starkiai, eršketai.
    Kaip manot, rainės pritaptų? Turiu dar kilbukų įleidęs.

  20. #20
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 10
    Vietovė
    Klaipėdos raj.
    Įrašai
    68
    Gal kas žinot turės kas upėtakių starkių lervučių? Dabar jeigu prilesiu vėgėliukų,...na galvoju užtruks tas visas procesas..

  21. #21
    Narys
    Įstojimo data
    2011 01 08
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    501
    Neesu matęs rainių stovinčiame vandenyje ;)

  22. #22
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 10
    Vietovė
    Klaipėdos raj.
    Įrašai
    68
    Esu mates upelio duburiuos-upelis kai išdžiūna,jos kaškaip išgyvena

  23. #23
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Kažkur skaičiau, kad Lietuvoje rasta rainių gyvenančių ežerėliuose, o ne upeliuose. Tad neaišku kaip ten būtų tame prūde. Gyvent manau gyventų, tik kažin ar veistūsi.

  24. #24
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 10
    Vietovė
    Klaipėdos raj.
    Įrašai
    68
    Pavasarį pasigaudysiu,reikia išbandyt.

  25. #25
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    400
    Aš manau kilbukai turetu buti labai gerai plėšrioms žuvims, starkiams, šamukams, nes laikosi arčiau dugno...
    Pas mane prude jie dauginasi ir veisiasi labai gerai...

Panašios gijos

  1. Arūno 14a. karpinis šaltiniuotas tvenkinys
    Nuo arūnas forume Tvenkininė žuvininkystė
    ats.: 124
    Paskutinis: 08-04-2017, 07:51
  2. 7-8 arų šaltiniuotas prūdas
    Nuo KarolisT forume Tvenkininė žuvininkystė
    ats.: 0
    Paskutinis: 30-04-2014, 11:42

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo žinutes
  •