Skaičiavimo metodas (estimative index, EI), arba trę�imas nenaudojant testų

[Virgism]

Seniai norėjau ir vis ruošiausi išversti ši straipsnį į lietuvių kalbą. Nuo tada kai kilo ši mintis daug laiko praėjo ir šis straipsnis tapo nebe toks naujas ir šviežias. Bet visgi kelių kolegų padrąsintas ėmiausi šio darbo.
Tam kad nekiltų jokių autorinių teisių konfliktų šiam projektėliui buvo gautas ir pačio straipsnio autoriaus sutikimas.
Netalpinu straipsnio HTML formatu, nes tai man per daug sudėtingas darbas ;).
Tikiuosi ši medžiaga bus naudinga ir įdomi.
P.S. Didelis Ačiū visiems prisidėjusiems prie šio darbo.

Estimative_index_LT.pdf

[ciapas]

Įdomiai gaunas. Pagal šį tręšimo metodą siūloma inešinėti NO3 apie 10ppm, o PO4 1.5ppm-3ppm, ir taip 3-4 kartus į savaitę. Bet kai visuose šaltiniuose yra teigiama santykį NO3/PO4 reikia palaikyti apie 10/1. Tai kaip čia gaunasi su tuo tręšimu?

[Virgism]

Taigi pats matai, kad NE VISI šaltiniai taip rekomenduoja ;)

[ciapas]

Gal kas galėtų paaiškinti, kaip dozuoja savadarbes trąšas, pvz: (KNO3, KH2PO4) savo akvariumams. Kokiu santykiu laikotes pilant (NO3/PO4) , kokius kiekius inešate per savaite? Tai manau padėtų susigaudyt augalinių akvariumų naujokams.

[Laura&Simonas]

Naujoko asmenine nuomone, pradžioje geriau naudot paruoštus "mišinukus", ypač jei taikoma EI metodika. Suvokus kažkokius procesus galima bandyt eksperimentuot, kažko atsisakyt. Nemažai temų internete, kai pila vieną ar kitą elementą ir neatsigina dumblių ar augalai nėra tokie kokių nori. Paprastai pirmas atsakymas būna - nustok tręšt ir pasikeisk vandenį t.y. pradėk nuo pradžių.
Įvertinus gamybai skiriamą laiką ir kitas sąnaudas, tai tikriausiai ir savikaina panaši, o gal net "mišinukų" mažesnė.

[Viktoras]

Šioje nuorodoje labai patogu pasižiūrėti kaip gali kauptis medžiagos, keičiant tam tikrą kiekį vandens, akvariume. Išreiškiama grafiškai.
http://ei.petalphile.com/

[Viktoras]

http://www.aquaplants.ru/2007/12/07/...irovanija.html
Rusiškai apie tai.

[Vytautas]

Įdomu paieškoti ryšio tarp EI dozių, RR (Redfield ratio) ir biotopų vandens cheminės sudėties. Pvz.: Amazonės skirtingų upių biotopuose K<1 ppm, NO3 <2 ppm, Fe < 0,3 ppm, PO4 <0,7 ppm, CO2 <10 ppm.

Lyginant su EI stebimos panašios geležies PO4 dozės, NO3 ir K gerokai mažiau. CO2 - panašiai kaip akvariume be papildomo CO2 tiekimo ir mažu apšvietimu.
Lyginant su RR - nieko panašaus į rekomenduojams proporcijas. PO4 gerokai daugiau.

Įdomu kokią funkciją atlieka padidinti K ir NO3 kiekiai akvariume. Ar jie reikalingi kaip mažesnio apšvietimo kompensacija? Ar augalus kilusius iš Amazonės baseino yra prasmė tręšti nitratais?

[Rolandas]

Ar jie reikalingi kaip mažesnio apšvietimo kompensacija? Ar augalus kilusius iš Amazonės baseino yra prasmė tręšti nitratais?

Cheminiai elementai, junginiai - šviesa nekompensuojami. Visiems augalams reikia azoto, net ir iš Amazonės baseino. Keista, kad tokie klausimai kyla.

[Vytautas]

Cheminiai elementai, junginiai - šviesa nekompensuojami. Visiems augalams reikia azoto, net ir iš Amazonės baseino. Keista, kad tokie klausimai kyla.

Kvaili klausimai protingam žmogui problemų ar pasipiktinimo neturėtų kelti. Labai atsiprašau, kad ne į temą parašiau sakinį. Klausimas buvo: "Įdomu kokią funkciją atlieka padidinti K ir NO3 kiekiai akvariume."

[Rolandas]

Nei pasipiktinimo, nei problemų. Tik užaštrinau dėmesį :)
Ką reiškia padidinti kiekiai? Reikia tiek kiek reikia, o stoja procesas kai riboja bent vienas faktorius. Ir K 5mg/l gali būti per didelis kiekis, kai kitų nuliai ir 30mg/l gali būti per mažai, kai kitų daug. Va čia ir yra visas menas: subalansuoti ir išlaikyti pastovius procesus kai viskas nuolat kinta.
O kalio ir azoto prasmė, reiktų kažkaip prisimint, atsiverst augalų fiziologijos vadovėlį (čia aš sau). :)

[Virgism]

Ralandas labai teisingai rašo - padidinti kiekiai yra labai reliatyvus dalykas, o įnešama visko ženkliai daugiau tam kad nieko nepritrūktų. Medžiagų santykis nėra svarbus (svarbiausias) elementas kalbant apie bendrą akvariumą, kur auga daugiau nei viena augalų rūšis, be to kai visko yra užtektinai, augalas pats "atsirenka" ko ir kiek jam trūksta, reikia, ar pan. Sąsajos su RR iš vis nereiktų ieškoti, nes RR santykiai buvo nustatyti tam jūriniuose dumbliuose (tam tikrose jų rūšyse, o tiksliau fitoplanktoną sudarančiuose dumbliuose) ir visame tame tyrime buvo nustatyta kad vidinis medžiagų santykis dumblių viduje yra daugmaž pastovus ir jo praktiškai neįtakoja išorinės maistinių medžiagų koncentracijos bei jūs svyravimai....
Tačiau nereiktų pamiršti kad kiekvieno augalo (net ir sausumos) šių maistinių medžiagų kiekiai augalo viduje bei jų suminė išraiška gali būti skirtinga priklausomai nuo konkrečios augalo rūšies. Taigi jei jau nori kalbėti apie tam tikrų medžiagų suminių koncentracijų santykius augalo viduje, reiktų kalbėti apie konkrečia augalų rūšį ir jis, lyginant įvairias akvariumuose auginamas augalų rūšis, gali net labai skirtis.

[gede]

Sveiki, ir ką dabar naudoja tręšimui vietoj salietros(KNO3)? Bei kur mūsuose gauti to kalio fosfato(KH2PO4)?

[Laura&Simonas]

Galima buvo naują temą kurt... Nesupratau kodėl reikia kažko "vietoj" salietros. Patys naudojam KNO3 kaip azoto šaltinį. Kiek žinau ne mes vieni tokie. Jei klausimas dėl kalio šaltinio, tai naudojamas kalio sulfatas K2SO4.

Dėl KH2PO4 tai reiktų žinot kiekius. Vilniuj žinau tašką kur parduoda sausas trąšas paketėliais nuo 0,5kg.

[gede]

Galima buvo naują temą kurt... Nesupratau kodėl reikia kažko "vietoj" salietros. Patys naudojam KNO3 kaip azoto šaltinį. Kiek žinau ne mes vieni tokie.

Nekūriau, nes tos(KNO3, KH2PO4) trašos būtent minimos EI tręšime. O dėl salietros tai va, salietra "ačiū" breivikams. O dėl to trašų taško, jei nerasiu savo kaime, reiks prašyti, kad pabūtum tiekėju

[robkez]

noriu pasibandyti ta EI metodika,
kiek pastebejau tai internete dveji to EI variantai, vieni (dazniausia is USA) naudoja GH boosteri keiciant vandeni del kalcio ir magnio, kiti (dazniausiai UK) naudoja MgSO4 kartu su macro. O lietuvoj kuri metoda naudojat?