Teisingas �uvų i�leidimas į į�uvinamus telkinius

[Nilas]

atkelta iš tema

Kadangi čia kalba daugiausiai pasisuko apie (ne)teisingą įžuvinimo procedūrą, tai man galvoje susikristalizavo vienas klausimas. Pastebėjau, kad paprastai žuvys yra suleidžiamos į telkinius dviem būdais, t.y. tiesiog išverčiant vienoje vietoje arba porcijomis suleidinėjant skirtingose vietose. Logiškai mastant antrasis variantas yra geresnis, nes žuvys greičiau gali pasiekti ir susirasti slėptuves. Tačiau kokios yra galimybės vienoje vietoje suleistoms žuvims susirasti kokybišką slėptuvę esančią keli km nuo paleidimo vietos. Jei sakykim tvenkinys yra pailgas, kiek laiko užtruktų, kol įleista žuvis pasiskirstytų visame keliolikos ha tvenkinio plote. Kiek laiko reikėtų pasaugoti nuo žvejų tą žuvų suleidimo vietą? O gal geriausia žuvis suleisti kur nors kur krantas bruzgynais apaugęs ir žvejai neprieina?

[Rolandas]

Svarbu ne tik tavo paminėti du būdai (išpilam visas vienoj vietoj, pasklaidom kuo plačiau), bet dar labai svarbu paros, metų laikas, kada pati turtingiausia pašarinė bazė, mažiau arba sotesni plėšrūnai ir pan.
Teisingas pakavimas, pervežimas, adaptacija - ne antraeiliai dalykai.
Prieš pradedant diskusiją, pateiksiu vieną pavyzdį, kuris gerai išanalizuotas su sykų įžuvinimu. Tik atvežtos žuvytės iš URS nemoka slėptis, suka ratus paviršiuje, o dar hidrocheminis stresas - ko pasekoje labai greitai ir gerai pašeriami vandens žuvilesiai paukščiai.

[Nilas]

bet dar labai svarbu paros, metų laikas, kada pati turtingiausia pašarinė bazė

Apie metų laikus. Taip, turbūt daugelis pastebėjo, kad labai dažnai žuvys į nomuojamus telkinius žuvinamos rudenį. O priežastis to elementari - skaičiuojant įžuvinimo normas šiūmetukai yra prilyginami metinukams, o dvivasariai prilyginami dvimečiams. Visi žinom, kad šiūmetukus pirkti pigiau, o ir pasiūla dažnai būna didesnė. Ūkis, kuris per žiemą sėkmingai išsaugojo žuveles, pavasarį jas parduos žymiai brangiau. Todėl įstatymai visiškai neskatina žuvinti pavasarį. Žinoma, kyla ir kita dilema - ar žuvinti po žiemos pasilpusiomis žuvelėmis ar po vasaros pasimaitinusiomis...

[Rolandas]

Rudenį žymiai daugiau maisto.
Žuvinti iš rudens kai kurių žuvų rūšių šiųmetukais tikrai logiškiau ir naudingiau (čia kalba tik apie natūralius telkinius).

[Nilas]

Gali būti, bent lydekaites dažnai suleidinėja rudenį, tačiau jos ir žiemą kažkiek pasimedžioja. O pvz. šamukai žiemą užmiega, tai kaip jiems su rudeniniu įžuvinimu?

(čia kalba tik apie natūralius telkinius)

Kodėl būtent? Ar didesni tvenkiniai mažiau "maistingi" už ežerus?

[Rolandas]

Kodėl būtent? Ar didesni tvenkiniai mažiau "maistingi" už ežerus?

Tvenkiniai negilūs, nedideli, dažnai trūksta pratekėjimo, deguonies. Kam privatininkui rizikuoti, prarasti/laukti dar vienus metus iki gero/reikiamo žuvų dydžio? Kam apsikrauti profesionalų darbais, problemomis, dažnu atveju trūkstant žinių, galimybių, įrangos, finansų...?
Geriau nusipirkti dvimečių, gerai pašerti, nuo vasaros pabaigos iki ledo gerai pažvejoti, pasilikti minimumą arba nieko ir žiemą ramu. Kam ta pilno ciklo pramoninė gamyba mėgėjiškam tvenkinukyje? Turi likti tik malonumas (nekalbu apie veisimo malonumą, įdomumą, pas ką yra potraukis ir galimybės tokiems darbams). Bet čia jau tvenkininės žuvininkystės temos.

O natūraliuose telkiniuose, viskas kaip natūraliuose: gyvens tas kas gali gyventi ir tiek kiek gali, kiek leidžia ekosistemos sąlygos ir ne daugiau. Jei sąlygos netinkamos, dažnai trūksta deguonies žiemą, jokie kvaili parėdkai "pūsti deguonį, gręžti eketes" jokių žuvų neišgelbės. Verta koreguoti patį žuvinimo planą, kad geriau atitiktų vietos telkinio sąlygas, o ne šabloninis: lydekų lervučių tiek, karosų tiek... Sistema pati susibalansuos ir labai ką nepakeisi.
Man dar vienas klausimas-rekomendacija "įdomi" kai verčiama įleisti lervutes, kad ir lydekų, tai net nepilno vieno lizdo skaičius. :)

Šamus, jei tik yra galimybės, leisčiau virš puskilogramio (bėda, kad nėra to ko norima/reikia arba kaina užlaužta) ir pavasarį (į tvenkinius). Tokio dydžio šamukai ras žymiai daugiau tinkamo maisto, tinkamu laiku (vanduo šyla, metabolizmas aktyvus) ir gerai startuos, gerai priaugs jau per pirmą suleidimo vasarą.

[Pikulis]

O aš kažkur skaičiau, kad žuvinimas rudenį prilygsta paleidimui į dikynę, nes jau maisto sunkiau surirast, dar adabtacija naujoje vietoje ir pan. Man regis tame dalis tiesos ir yra, tik aišku kaip į tai pažiūrėjus. Sakykime rugsėjo mėnesi, gal dar nieko, bet štai pvz. internete, žvejų forume radau iliustruotą įžuvinimo procesą. Lapkričio mėnuo, žuvinamas ežeras sprindiniais karpiukais. Dabar patys pagalvokit, ūkije jie gaudavo pašarą, čia jau teks patiems jo ieškotis, dar persiorentuot nuo dirbtinio prie natūralaus. Šiaip gyvastis ežere jau kavojasi, ruošiasi žiemai, tad jos rast sunkiau, o maitintis juk reikia, o dar mažesnių žuvų medžiagų apytaka greita... Kitas dalykas, ežere juk yra plėšrunų, su kuriais jie susidurs pirmą kartą, o pasislėpti tinkamų vietų jau mažiau, nes augalija jau sunykus. Pervežimas, galimos žaizdos, kurios šaltame vandenyje sunkiai gyja ir t. t. ir pan. Iš kitos pusės, jei būtų žuvinama tuo pat metu, bet jau dideliais - įmitusiais karpiais jau kitas reikalas.

[Nilas]

Šamus, jei tik yra galimybės, leisčiau virš puskilogramio

Jo, aš irgi galvoju, kad tokie būtų idealu, tik gaila, kad ūkiai pardavinėja pagal kg kainą, o įžuvinti reikalaujama vienetais. Puskilograminis šamiokas kainuoja apie 18 Lt (36Lt/kg). Tačiau daugelis būna ir didesni, 700-800g. Tai vieneto vidurkis gali būti kokie 25 Lt/vnt. Minimalus kiekis penkiolikai hektarų 3x15x25Lt . Kaina gaunasi tokia prie rimtesnių. Puskilograminis gali būti tiek dvivasaris, tiek ir dvimetis, tačiau jų kaina bus skirtinga, tas ir verčia sukti galvą :(

Lapkričio mėnuo, žuvinamas ežeras sprindiniais karpiukais.

Nu čia jau kraštutinumas juodas. Gal žmogeliui koks gudrus pardavėjas įsiūlė ir pribūrė, kad viskas ok.

[Rolandas]

Pašarinė bazė - tai ne tik smulkios žuvelės plėšrūnams.
Žymiai didesnė biomasė yra vabzdžių, lervų, kirmėlių.... grunte ir ant jo. Lašišines, sakyčiau, šiųmetukus visai gerai išleisti.
Žuvivaisos įmonės stengiasi dirbti efektyviai ir dažnai savo žuvis išleidžia/parduoda/siūlo kai jos užauga ir netelpa. Kam jas leisti į trūkstamus žiemojimo tvenkinius ar pasilikti URS, kai galima išleist į gamtą, į laisvę erdviau. Paimt pelną arba įvykdyt planą.
Jei žaizdos ir atsiranda, jos ne tik lėčiau gyja (nors dar klausimas kokioms rūšims), bet ir parazitai ne tokie agresyvūs, t.y. ne taip sparčiai vystosi ligos. O jei žuvys su stipriu imunitetu - "išsilaižo pačios žaizdas". Daug pavojingiau po žiemos, kai staigiai sušyla vanduo, o pervežimų metu buvo sužalotos - imunitetas labai silpnas, o parazitai labai agresyvūs.
Net jei karpiukams mažai maisto rudenį, bet jo mažiau ir reikia. Žuvys šaltakraujai, metabolizmas lėtėja. O va jei jie sėdėtų ilgą žiemą susigrūdę žiemojimo tvenkiny, didelis skaičius nesulauktų metinukų amžiaus. Kas belieka? Net rudeninis įžuvinimas anksčiau (prieš šias dvi šaltas, ilgas žiemas) Lietuvoje pasiteisino - augimo startas pavasarį akivaizdžiai geresnis, o ir pats žiemojimas, išeiga irgi geresnė (negaliu pabėgt nuo gamybos, sorry) :)
Išleisti kuo greičiau - pardavėjo logika. Ji daugmaž aiški, ir priežastys aiškios.
O pirkėjo logika? Va apie tai ir įdomiausia diskutuoti. ;)

[Nilas]

Tai ta mitybinė bazė (vabzdžių, lervų, kirmėlių) didesnė pavasarį ar rudenį?
Pirkėjo logika tokia, kad jis tada svarsto ar mokėti pinigus, kad ta pati žuvis peržiemotų svetimoj vietoj ar įleisti į savo telkinį žiemoti. Peržiemojusi ūkyje žuvis pabrangsta, o svorio nepriauga. Žinome pavyzdžių, kad ir žiemojimo tvenkiniuose žuvys išdvesia, o likę gyvi likučiai dėl sumažėjusios pasiūlos tampa dar brangesni. Todėl turint nemažą tvenkinį su 3-4 intakais ir duobėmis iki 7 metrų, kyla rimtas klausimas kur ta žuvis peržiemotų geriau ir ar verta to pavasario laukti. Juk suleistos į žiemojimo tvenkinį žuvys lygiai taip pat turi prisitaikyti prie naujos vietos, o dar ir jų tankis greičiausiai būna didesnis. Va čia ir logikos šaknys :)

[Pikulis]

Tai vat, reikia vertinti argumentus ir faktus. Vieną kartą tam tikru atveju geriau žuvinti rudenį, kitu atveju pavasarį. Sąlyga, manau, tik ta, kad kuo ankščiau rudenį ir kuo ankščiau pavasarį, tik spėjus nutirp ledams... bent jau tokią nuomonę susidariau.

[Rolandas]

Tai ta mitybinė bazė (vabzdžių, lervų, kirmėlių) didesnė pavasarį ar rudenį?

Remdamasis specialistų tyrimais ir konsultacija: pagrindinės biomasės (lašalai, ankstyvės, apsiuvos) - didžiausi pavasarį ir rudenį. Rudenį netgi šiek tiek daugiau. Kalba ne apie rūšinę sudėtį, o tik apie biomasę. Ir tai labai priklauso nuo pačio telkinio (upės, upeliai), grunto.
Jei telkinyje yra dumblo, jau pvz ežeriukas, didelę biomasę ir būtent žiemą sudaro chironomidai (aišku, jais maitinasi daugiau karpinės žuvys, siurbliuojančios/košiančios dumblą).
Kad kažką konkrečiau spręsti kaip, kada, ką ir kodėl geriau žuvinti, gal reiktų imti po atskirą rūšį ir konkretų telkinio tipą kurį planuojame įžuvinti.

[Pikulis]

Bent jau dabar pažiūrėjus į žuvis, tai jos išvargintos žiemos, silpnesnėm net grybelis ant pelekų... Tokios sergančios žuvys gali atsigauti tik pakankamai sušilus vandeniui.

[Rolandas]

Jos atsigaus, kai gaus/ras pašaro. Ir geriau, kad sušiltų lėtai, o ne staigiai - tada jau peilis.

[Nilas]

Man šiaip įdomu dar vienas momentas iš elgesio su žuvimis. Daug kur esu matęs, kad šiūmetukės žuvys iš tvenkinių rudenį semiamos ir pilamos į rezervuarus didžiuliais kubilais, pvz. 50l. Tai man kyla klausimas, kiek gyvybingos lieka tos žuvelės, kurios priverstos būti to kubilo dugne, slegiamos kelių dešimčių kilogramų kitų žuvų svorio. Kaip jos ten nesusitraiško?