Rezultatai 1 iki 24 iš 24

Gija: Šaltis, ledo formavimasis ir susiję dalykai

  1. #1
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1

    Šaltis, ledo formavimasis ir susiję dalykai

    Taip jau yra, kad pavasaris ir aktuali ledo tema. Šiemet daug kur duso žuvys, išgaišo ne tik mažų telkinių žuvys, bet ir didesnių. Neaplenkė ir Panevėžio "Senvagės", kur, kad ir buvo prigrežiota ekečių, bei kaišiotos nendrės, vistiek gaišo ne tik kuojos, ešeriai, aukšlės, bet ir vertingieji, vos ne metriniai amūrai... Mano pridengtame baseinuke dar gruodį nutroško dekoratyviniai karosai...
    Viskas aišku dėl didelių telkinių, juos prižiūri gamtosaugininkai, matuoja deguonies kiekį ir imasi priemonių, o kaip su kitais telkinukais?
    Dabar apsistosiu ties dekoratyviniais vandens telkinukais. Įvairios literatūros duomenimis rekomenduojama, kad norint juose per žiemą išlaikyti žuvis, reikia, kad liktų neužšalanti eketė, vandens aeravimas ir pan., bet tada susiduriama su kita problema - vandens maišimusi, ko pasekoje jis gali per daug atvėsti... Daugumoje atvejų reikalinga elektra, o ką daryt, jei tokios galimybės nėra?
    Gal šioje temoje ir padiskutuokime apie tai, ką daryti, kad išlaikyti savo žuvis sveikas per žiemą lauko sąlygomis.
    Žuvims, miegančioms žiemos miegu įdealiausia temperatūra +4C. Kaip žinome gilių baseinukų nieks nekasa, nes nori stebėti žuvis... Literatūroje galime rasti štai ką:
    1 m. gylio baseinukas:
    0-20cm. skiriama ledui.
    20-40cm. bus +1C
    40-60cm. bus +2C
    60-80cm. bus +3C
    80-100cm. bus +4C
    Pagal temperatūrą lauke:
    -10C, baseino gylis nemažiau 51cm.
    -20C, baseino gylis nemažiau 61cm.
    -30C, baseino gylis nemažiau 77cm.
    -40C, baseino gylis nemažiau 92cm.

    Matant tokius duomenis atrodo, kad pridengus baseiną stogeliu nereikia jo labai gilaus, nes Lietuvoje juk nebūna -40C, bet... apžvelgus spaudą skaičiau, kad kai kur Lietuvoje ant ežerų susiformavo net pusmetrio storio ledas...

  2. #2
    buvo prigrežiota ekečių, bei kaišiotos nendrės, vistiek gaišo
    Dieve, kada tie besirūpinantys ims ir perskaitys ar patys pamatuos deguonį prieš ir po gręžiojimo ir nustos gręžt eketes gelbėdami?

    Ledas pernai buvo iki 80cm. Šiemet kai kur iki 60cm
    Manau, baseiniuką reiktų daryti neseklesnį, nei 1,20 -1,50 jei jame žiemos žuvys.
    Kiek man teko matuoti, 4C neradau niekad prie dugno. Čia matavimai iki 2,50m gylio.
    Aeruojant kompresoriumi - neperšaldysi baseino. Šyla kompresorius, "šildo dugnas" - nusistovi balansas, bet gerai pavarius orapūte per šalčius, nediduką tūrį - galima.

    Uždengus baseiną stogu neapsaugai iš šono, iš grunto pusės šalčio skverbimosi (šilumos atidavimo).
    Jei daryčiau nediduką baseiną, pirkčiau "sumuštinio" plokščių (po ~50Lt/kv/m) ir termiškai izoliuočiau šonus.

  3. #3
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Garliava, Kauno r.
    Įrašai
    103
    Turiu namie nediduką baseinuką, karosai su lynais išgyvena.

  4. #4
    Ir kiek tas "nedidukas"?
    Kiek ir kokių lynų, karosų?

  5. #5
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Praėjusią žiemą, didesnio baseino išvis nedengiau. Pats baseinuko gylis 65cm., tūris 950ltr. (plastikinis gamyklinis). Tai nedengtame ledas buvo na kokie 40cm. Šią žiemą pridengiau mediniais skydais ir polietileno plėvele, ko pasekoje ledas tik apie 10cm. Vadinasi efektas yra. Kitas dalykas. Pernai nugaišo dvi raudės ir vienas sidabrinis karosiukas, kurie manau buvo ledo prigauti seklumoje, kuri paskui visai užšalo, nes kaip minėjau viso šalo iki 40cm. Kiti gi 10 delninių auksinių karosų ir du sprindiniai sidabriniai karosai išgyveno. Dar rotanukas buvo, bet nesiskaito, jis ir į ledą įšalės iki -5C atlaiko. Grubiai paėmus vandens tebuvo max. kokie 25cm., jo temperatūra galėjo geriausiu atveju būt +1 ar 2C? Laukinukai ištvermingi, bet jei tokie krinta, tai gal ne taip skaudą širdį, kaip pvz. pamačius kokį negyvą koi karpiuką...
    Šiais metais neišgyveno tik dalis karosų mailiaus, visi likę gerai atrodo.

  6. #6
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Garliava, Kauno r.
    Įrašai
    103
    Citata Autorius Rolandas Žiūrėti skelbimus
    Ir kiek tas "nedidukas"?
    Kiek ir kokių lynų, karosų?
    Gylis 1,5m o dydis tai net nžn gal kokių 6 6 kvadratų, auga vasara beveik viskas, o sėkmingai žiemojo 3 lynai 200g ir karosu keletas neskaičiavau net kiek ten jų.

  7. #7
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.766
    Blog Entries
    5
    Jei daryčiau nediduką baseiną, pirkčiau "sumuštinio" plokščių (po ~50Lt/kv/m) ir termiškai izoliuočiau šonus.
    Man atrodo tokiam reikalui idealiausiai tiktų standartinės "Styrodur" putoplasto plokštės, jos yra skirtos pamatų apšiltinimui. Jos turi supjautus špuntus, gražiai susikabina. Iš išorės galima papildomai aptepti hidroizoliacine derva, bet kaip baseinėliui, tai gal nebūtina. Žmonės po statybų dažnai šių plokščių likučius išpardavinėja labai nebrangiai.

  8. #8
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Garliava, Kauno r.
    Įrašai
    103
    O kažin efektą duotų nedidukas šildytuvas vandens?

  9. #9
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Kiek žinau yra specialūs šildytuvai, kurie palaiko baseinuke tam tikrą temperatūrą, bet tada reikia ir žuvis žiemą šert...

  10. #10
    Narys
    Įstojimo data
    2011 01 08
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    501
    Citata Autorius Marius S Žiūrėti skelbimus
    O kažin efektą duotų nedidukas šildytuvas vandens?
    Nedidukas tai kiek W? Pagalvok, jei namie kambario temperatūra +20, kad pakelti akvariumo temperatūra iki +25, reik laikyt įjungtą 150-200W šildytuvą visą laiką. Baseinui ne tokio jau ir nediduko reiktų, manau :)

  11. #11
    Yra tokių šildytuvų. Olandijoje, Vokietijoje gal ir populiarūs kur tik naktinių šalčių leduką eketėj pratirpint reik.
    Fiskiau, jų galingumas prasideda nuo 3kW. Paskaičiuojam 3mėnx30dienųx24valx3 kWx0,4Lt=2592Lt Kaip, gal norite užsakyti?
    Ne mūsų kraštams tokie šildytuvai.

  12. #12
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Garliava, Kauno r.
    Įrašai
    103
    Tikrai nekokia mintis čia šovus buvo man.

  13. #13
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.766
    Blog Entries
    5
    Man tokiais atvejais į galvą peršasi mintis apie termo-kabelį, kuris naudojamas po plytelių grindiniu, arba namo grindiniam šildymui. Paklojus dugne gal ledo ir nenutirpdytų, bet vandens temperatūrą manau padėtų pakelti porą laipsnių. Net nežinau...

    Su elektra daug ko galima prigalvoti. Bet, kaip suprantu, ši tema yra labiau apie natūralius būdus apsaugoti?

  14. #14
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Garliava, Kauno r.
    Įrašai
    103
    Manau kad tinka įvairiausi būdai

  15. #15
    Mažam baseiniukui, kūdrikei geriau už tinkamo galingumo kompresorių - nėra.
    Jei žuvų kiekiai, tvenkinio plotai didesni - specialūs aeratoriai.
    Jei norit šildyti (esu matęs sistemą Rygoje virš 30kūbų atviram lauke, vienais metais šildė iki 16C, baseinas uždengtas putplasčio stogu geras pusmetris virš vandens, žuvis šėrė, pavasarį karpiai trigubi po žiemos), statomas dujų generavimo katilas ir šildoma kaip centralinis. Tik tas turi atsipirkti arba tiek reik turėt, kad neskaičiuot kiek mėtoma. Ir dėl šios priežasties kai kurios žuvys negali būti pigios pas mus.

  16. #16
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.766
    Blog Entries
    5
    O pavyzdžiui, jeigu į nedidelį tvenkinį 5-15a, kuriame nukrito deguonies lygis, atvežama 2 tonų cisterna šviežesnio vandens ir galinga čiurkšle supilama eketėn... Ar būtų naudos? Ar tik blogiau? :(

  17. #17
    Viskas paskaičiuojama ir truputį atsižvelgiama į biologinius procesus praktikoje. Abejoju tokio metodo - vežioti vandenį, sėkme praktikoje.
    Sakykime 15 arų - 1500kv.m vid gylis 1,5m V=2250kub.m deguonies 2,0000 mg/l atskiedžiam 2kub.m. su 8mg/l. Sudarom proporciją, pokytis nepastebimas net jautriems matavimo prietaisams:

    2250.000 l x 2 mg/l=4500.000 mg=4.5kg O2
    2.000 l x 8 mg/l=16000 mg=0.016kg O2g
    (4500+16)/2252=2.0053mg/l


    Taigi, pakeliam tik! 0,0053mg/l. Net jei ir gerokai daugiau atvežtume, neužmirškit, kad sukelsime stresą, atsiras sukelto dumblo, žuvys pradės judėti, brautis į šviežią vandenį - iškils deguonies suvartojimas kelis kartus. Suma summarum, ištirpusio deguonies kiekio nepakelsim, o net sumažinsim tokiais veiksmais.

    Galima skaičiuot ir taip: kiek g deguonies atvežam kūbe vandens ir žinant kiek jo g sunaudoja 1kg žuvų per valandą, pamatysim, kad tai nieko nesprendžia ilgesniam laikotarpyje, net jei žuvis perkeltume tik į tuos du kūbus be streso, kas sunkiai įsivaizduojama.

    Esmė: mažint ne žuvų sunaudojamą deguonies kiekį (o ir žuvų, nekeliant joms stresų) ir pridėti/gauti nors po truputį deguonies vandenin, bet pastoviai. Kad balansas būtų teigiamas.

    Jau geriau tada konstruot oksigenatorių ir gryno deguonies balioną - labai greita, efektyvi ekstra gelbėjimo priemonė prieš dusimą nedideliam telkiny ir važinėt per kaimynus. Teikti paslaugą: "matuojam deguonį, gelbėjam žuvis". :)

    Arba jei tai jau pavasaris (kada pats didžiausias dusimo pavojus), galima paspartinti tirpimą durpėmis, juodžemiu pabarstant ledą pakraštyje). Pavasaris, atėjęs į tvenkinį savaite - trimis anksčiau gal ir išgelbės žuvis kai kuriais metais.
    P.S. kažkas kažkur įsteigė O.Benderio premiją už tokias mintis (nors tai yra žuvininkystės vadovėliuose. Lenkai kelius anglimi barsto - sakyčiau, net ekologiškiau nei druska). Net šiemet Nerį Kaune 16km barstė ir suveikė. Gaila, reiks dalintis prizą :))

  18. #18
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Vandens nusiurbimas po ledu kiek gali būt veiksmingas? Girdėjau, kad reikia eglės kamieną į dugną rudenį įkalt, tada ledas prišalęs laikysis, kai vanduo bus nusiurbinėjamas.

  19. #19
    reikia eglės kamieną į dugną rudenį įkalt, tada ledas prišalęs laikysi
    Nebūtinai eglės. Bet koks vietoj stulpo baslys. Gali ant viršaus uždėti armatūros tinklą. Neišsigalvoju. :)
    Gyvų žuvų sandėliuose, kai planuojama, kad bus vykdoma žiemos prekyba, tik taip galima nuleist vandenį, o ledas liks kybot ir neprispaus žuvų. Žmonės tada vaikšto po lediniu stogu. Įspūdingai atrodo. Rasčiau tokių įrenginių foto.

    Vandens nusiurbimas, ledo stogo susidarymas - kažkiek veiksmingas, bet ne stebūklai, tikrai jokių garantijų, kad apsaugosi nuo dusimo. Staigius šalčius sušvelnina, bet per ilgus užsideda antras ledas. Viskas nuo situacijos priklauso.

  20. #20
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Dėl savo mažojo baseinuko priėjau tokios išvados, kad per daug žuvyčių jame buvo ir gylis mažas, todėl pačio vandens temperatūra buvo tikrai, kad žemiau +4C ... Teko skaityti, kad dar žemesnėje temperatūroje vanduo darosi tankesnis, ima formuotis ledo kristaliukai, kas jau kenkia žuvims.

  21. #21
    Teko skaityti, kad dar žemesnėje temperatūroje vanduo darosi tankesnis, ima formuotis ledo kristaliukai, kas jau kenkia žuvims
    Tokia situacija nors ir labai retai, bet yra pastebėta žuvininkystės ūkių žiemojimo tvenkiniuose, kai suleista daug žuvų ir reikalingas didelis pratekėjimas. Tuomet ilgesnių, stipresnių šalčių metu atitekantis vanduo "paršala" ir gali susidaryti "adatėlės".
    Tas įmanoma ir nedideliam baseine/tūry su stipria aeracija didelių, ilgalaikių šalčių metu, kai "peršaldomas" vanduo. Poveikis žuvims pasireiškia per ligas pavasarį, jau gerokai sušilus vandeniui.

  22. #22
    O jeigu suderinti abu būdus aeraciją ir šildymą? padaryti saulės kolektorių, tik šildyti ne vandenį, o orą. Panaudoti termo rėlę, kad orą pūstų tik esant tam tikrai temperatūrai oro. Nauda dviguba, ir aeracija vyks, ir jei pavyks pūsti bent šiek tiek pakelti vandens temperatūrą.

  23. #23
    Blogiau nebus, bet... kiek reikia (investicijų) šilto oro, kad pašildyti didelį vandens srautą nors 0,1C?
    Jei ką, palygink oro ir vandens šilumines talpas.

  24. #24
    Galima šiaip ir paskaiciuoti: vandens savitoji siluma 4,2 kJ/(kg*C), oro 1,01 kJ/(kg*C), 1 litras oro = 1,293 g, 1kg oro =773 litrai. Taigi, kad pakelti 1 kg vandens temperatūrą 1 laipsniu, reikės 4,2/1,01*773=3214 litro. Sakykime tokį kiekį per val sugeba prapumpuoti tvenkinio kompresorius. Taigi jei oro temperatūra bus 1 laipsnis, tai 0,1C pakels 10 litrų vandens :D. Na o jei temperatūros skirtumas 10 laipsnių, per valandą 100 litrų, per dieną 800 litrų. Jo, pats įrodžiau, kad parašiau nesąmonę :D

Panašios gijos

  1. Šaltis, ledo formavimasis ir susiję dalykai
    Nuo Pikulis forume Tvenkinys žiemą
    ats.: 20
    Paskutinis: 03-04-2011, 09:33

Rašymo leidimai

  • JÅ«s negalite raÅ¡yti naujas gijas
  • JÅ«s negalite raÅ¡yti atsakymus
  • JÅ«s negalite prisegti failų priedus
  • JÅ«s negalite keisti savo žinutes
  •