Puslapis 4 iš 5 PirmasPirmas ... 2345 PaskutinisPaskutinis
Rezultatai 76 iki 100 iš 119

Gija: Lydekaičių Esox lucius lervučių paauginimas įuvinimui

  1. #76
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.765
    Blog Entries
    5
    Lauksim eksperimento su šamukais, tikrai idomu būtų pačiam, bet kol neturiu galimybiu su malonumu seku jūsų naujienas :)
    :))) Aš irgi maniau, kad neturiu galimybių, kol Rolandas man "neįvaikino" tų lydekaičių. :)) Bet nesigailiu. Nors išmaitinti jau darosi sunku, ėdrumas užtikrintas. Vakar suleidau kokį šimtą karosų lervučių pašarui, šiandien jau tuščia. Dėl pervežimo tai kažkokia išeitis turi būti, juk senovėj žmonės gyvus karpius arkliais parsiveždavo iš užsienio.

  2. #77
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Vargšai tie karosiukai, atiduoda savo gyvybes už tai, kad lydekiokai augtų...

  3. #78
    Narys
    Įstojimo data
    2011 05 19
    Vietovė
    Sostinė
    Įrašai
    180
    Taigis ir natūralioj gamtoj tas pats procesas vyksta... ;)

  4. #79
    Narys
    Įstojimo data
    2011 01 08
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    501
    Citata Autorius Nilas Žiūrėti skelbimus
    Jei važiuoji be sustojimų, tai gal pakaktų ir maišo su vandeniu ir prileistu deguonim. Girdėjau, kad dar bidonėliuose veža įjungę burbuliatorių nuo 12V.

    Esu vežęs 2 kartus upėtakį maždaug 20cm ilgio, 20l talpoje su prijungtu burbuliatoriumi (elektrinė pompa padangoms), atstumas apie 100km, pavyko atgabenti sveiką, gyvą. Manau tokius lydekiukus su tokia sistemėle nusigabentum be vargo.

  5. #80
    Rolandas
    Svečiai
    Tokius ir tiek lydekiukų 10 litrų vandens maiše su tiek pat deguonies, važiuojant (t.y. judant, teliūškuojantis nors truputį) vežkit nors ir parą.
    Svarbu maišus užkloti kuo nors šviesiu bagažinėje nuo saulės, kad neužšildytų per daug vandens ir maišą pripūsti deguonimi kaip būgną. Tam reikia praktikos arba bent kartą pamatyti kaip tai teisingai daroma.

    išmaitinti jau darosi sunku, ėdrumas užtikrintas. Vakar suleidau kokį šimtą karosų lervučių pašarui, šiandien jau tuščia
    Tai dabar laikas užkurti karosiukų paauginimo sistemėlę. Kibire jie vis dar gyvena, su kompresoriumi? Pabandyk truputį pamaitinti. Įdomu ar bandys augti :)
    Pabandyk papratint smulkiais sliekais. Jei judės, turėtų griebti. Patogiau randamas, saugomas maistas kuriam laikui būtų ;)
    Pabandyk kokių smulkių, "minkštų" vabzdžių patiekt. Įdomu ar ims alkanos nuo viršaus.
    Tokius bandymukus galima atlikt, kad ojojoj, nieks iš anksto nepasakys apie rezultatą.

  6. #81
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.765
    Blog Entries
    5
    Tai dabar laikas užkurti karosiukų paauginimo sistemėlę. Kibire jie vis dar gyvena, su kompresoriumi?
    Oi Rolandai, aš juos jau seniai sumaitinau savo "įdukroms" :)) Nėra šansų, kad jos tiek lauktų. Kur buvau nufotkinęs tą pilną kibirą iki tirštumo lervučių, tai jis jau seniai suvartotas,tokio kiekio lervučių užteko maždaug savaitei. Aišku gal koks dešimtadalis tų lervučių krito, teko išgrėboti. Va pavyzdžiui vakar prieš išvažiuodamas į uošviją lydekaites pamaitinau kirminiukais, primečiau daug, prisirijo pilnus pilvus ir dar liko. Ką tik šįvakar grįžau ir žiūriu tuščia, akvariumo dugne kaip iššluota, gerai kad pakeliui užsukau dafnijų ir papildomai mailiukų, tai vos spėjau suleisti ir vėl prasidėjo "skerdynės" akvariume. Rytoj vėl teks važiuoti žuveliauti. Vienu kartu daug pagauti nebeina, išsibaido. O 50 lervučių per dieną manosioms lydekaitėms yra nesunkiai įveikiamas kiekis, labai aiškiai tuo įsitikinau.

  7. #82
    Rolandas
    Svečiai
    Padaryk akvariume pertvarą (iš vielos ir užuolaidos sintetinės) karosiukams atskirti (o tikrai ten karosiukai?).
    Įdomu duoti didesnius pasivaikyti, pasėlinti, gudriau medžioti, ne tik šaudyti taip lengvai beveik bejėgius, nelabai suprantančius kas prie ko.
    Slėptuvių yra? Kaip dalinasi teritoriją? Kietesnės, gal geresnes vietas "prižiūri"/saugo?

  8. #83
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.765
    Blog Entries
    5

    po vakarienės

    Padariau kelis kadrus po iandienos lydekaičių vakarienės. Matosi isipūtę pilviukai po lervučių medioklės.
    Click image for larger version. 

Name:	IMGP4478a.jpg 
Views:	31 
Size:	47.4 KB 
ID:	1012Click image for larger version. 

Name:	IMGP4475a.jpg 
Views:	27 
Size:	47.1 KB 
ID:	1013Click image for larger version. 

Name:	IMGP4472a.jpg 
Views:	32 
Size:	42.4 KB 
ID:	1014Click image for larger version. 

Name:	IMGP4467a.jpg 
Views:	30 
Size:	41.8 KB 
ID:	1015
    (o tikrai ten karosiukai?).
    I Rasų balos labai panau į karosiukus, nes uvytės gan auktom nugarom ir galvytės didesnės, kūnas praktikai permatomas. Tuo tarpu i Dvarčionių eeriuko, man labiau panau į saulauves, visas kūnas sidabrikas, akys baltos ir labai arti burnos, na skirtumai tikrai labai rykūs palyginus. Rasų baloj sunkiau gaudosi, Dvarčionyse lengviau.
    Slėptuvių yra? Kaip dalinasi teritoriją? Kietesnės, gal geresnes vietas "priiūri"/saugo?
    Yra įsivyravusi iokia tokia hierarchija tarp lydekučių, didesniosios linkusios slėptis prie filtro kempinės, nes ten tamsiausia, kai kurios tūno tarp akmenų, o kitoms - tai kas lieka. Kai į kurią nors vietą atplaukia didesnioji lydekaitė, tai toje vietoje esanti meesnioji visada atsitraukia, pasialina atokiau. Kai akvariume plaukiodavo pulkeliai lervučių, jie nesislapstydavo prie akmenų, o būreliais tūnodavo tai viename tai kitame kampe. Ir tie būreliai vizualiai labai greitai retėdavo. Medioklės ritualas elementarus: tūno sustingusi lydekaitė ir laukia, stebi judėjimą aplink, pamačiusi artėjant uvytę, ima lėtai suktis į uvytės pusę, nusitaiko, sustoja sekundėlei ir tada kerta...

  9. #84
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.765
    Blog Entries
    5

    +

    Dar pridedu vieną charakteringą nuotrauką, čia matosi kiek prisirijusi viena "grauolė", bei viena i slėptuvių, tai i plūduriujančių olių susipynęs kilimėlis, čia irgi yra jų mėgstama vieta.
    Click image for larger version. 

Name:	IMGP4481a.jpg 
Views:	60 
Size:	54.7 KB 
ID:	1016

  10. #85
    Rolandas
    Svečiai
    O ar pastebėjai, kai ruošiasi atakai, susijaudina, pradeda tankiai plakti/virpinti analiniu ir nugariniu pelekais?
    Kilo tokia mintis: lyg skleistų bangas, kurios turėtų atsispindėti nuo aukos ir grįžti į šoninę liniją, patikslinti aukos vietą.

    Kaip dažnai ir po kiek keiti vandenį?

  11. #86
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.765
    Blog Entries
    5
    O ar pastebėjai, kai ruošiasi atakai, susijaudina, pradeda tankiai plakti/virpinti analiniu ir nugariniu pelekais?
    Kilo tokia mintis: lyg skleistų bangas, kurios turėtų atsispindėti nuo aukos ir grįžti į šoninę liniją, patikslinti aukos vietą.
    Jo, kažkas panašaus būna. Bet man tai primena rodeo jautį, kuris prieš puldamas koja pakapsto žemę, arba boksininką, kuris prieš kovą pasimankština sprandą ir riešus. Gal lydekutė taip analizuoja vandens tėkmės situaciją, na kaip snaiperis prieš šaudamas išanalizuoja vėjo kryptį stiprumą ir t.t. Aišku tavo iškelta versija visai konceptuali, verta bus atydžiau patyrinėti.

    Kaip dažnai ir po kiek keiti vandenį?
    Dažniausiai būna taip, kad kai ant dugnus susikaupia šiukšliukų, nusiurbiu ir nubėga tuo kartu kokie 3-4 litrai, tai tada dapilu prūdo vandens. Arba jei duodu vandens su dafnijomis, tada nusemiu 1l vandens ir vietoj jo pripilu 1l su dafnijom. Tai va tas vandens keitimas toks pasyvus gaunasi. Filtras dirba, burbuliatorius pučia, žolyčių dar yra, tai kol kas lyg viskas normaliai.

  12. #87
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.765
    Blog Entries
    5
    Rolandai, ką dar galėčiau įtraukti į pašarinę bazę toms lydekaitėms, be mailiukų?

  13. #88
    Narys
    Įstojimo data
    2011 05 19
    Vietovė
    Sostinė
    Įrašai
    180
    Šaldytas maistas akvariuminei faunai - uodo trūklio lervos, artemija ir t.t., ale tada jau reiktų undenielį dažniau pakaitaliot.

  14. #89
    Narys
    Įstojimo data
    2011 01 08
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    501
    Neaišku ar valgys ta šaldytą. Aš savo vėgėliukei artemijas siūliau, tai labai vangiai jama, tik parnešiau dafniju, ciklopu iš kart prasidėjo medžioklė.

  15. #90
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.765
    Blog Entries
    5
    Šiandien nupirkau mažų šaldytų trūklio lervučių, gyvų jau nebėra, apėjau 3-4 parduotuves. Yra tik didelių dar gyvų pirkti, bet nusprendžiau dar likti prie mažesnių. Kaina gera, nusipirkau 300g. užteks ilgam. Baiminausi, kad nevalgys, bet veltui, kai tik kubelis kirminėlių išsileido ir pasklido ant dugno, tuoj pradėjo "lesti". Žuvų lervučių jau sunku sugauti, vakar bandžiau tai labai sunkiai ėjosi, todėl bandysiu apsistoti ties kirminėliais.


  16. #91
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Kokios jos jau didelės! O dabar, jei paėmus ir paskaičiavus, kiek jų išaugo nuo lervučių stadijos iki tokių, tai kažin kaip ten būtų ar nepanašiai ir gamtinėmis sąlygomis tiek išgyvena? Aišku iki brandos dar tolokai, bet šitos jau atrodo, kad augs, jei maisto bus ir vanduo liks geras.

  17. #92
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.765
    Blog Entries
    5
    O dabar, jei paėmus ir paskaičiavus, kiek jų išaugo nuo lervučių stadijos iki tokių, tai kažin kaip ten būtų ar nepanašiai ir gamtinėmis sąlygomis tiek išgyvena?
    Buvo galima jų išauginti ir daugiau, tik kad nežinodamas pridariau nemažai klaidų, prisidėjo ir stresas pervežant. Jei neklystu gamtoje iš lervučių išlieka apie 1 procentą, ūkiuose išaugina 40-70 procentų. Čia gal Rolandas tikslesnę statistiką žinotų.

  18. #93
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Tas vienas procentas, tai čia iki suaugusios, kai jau pačios neršt pradeda? Jei kalbama apie žuvinimą lervutėmis, tai iki brandos išgyvena keli procentai. Gamtoje visgi yra kas jas pačias gaudo, tai ne tik gyvūnai ar paukščiai, bet ir žmonės ;D Kai pagalvoji, tai apgailėtinai atrodo tie keli procentai, bet iš kitos pusės, jei viena patele isnersia nuo 5 iki 200 tukst., o ypač dideles – net 0,5 mln. ikreliu, tai jau gan nemažai. Šiaip juk pats žmogus ir yra didžiausias jų priešas ;)

  19. #94
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.765
    Blog Entries
    5
    Be jokios abejonės, žmogaus ranka čia sunkiausiai gula ant populiacijos rodiklių. Pavyzdžiui, pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas įžuvinimo normas, žuvinant lervutėmis kiekis nustatomas bent 30 kartų didesnis nei šiūmetukių. Vien jau stebėdamas kaip lydekaitės ryja saulažuvių lervutes įsitikinau, kaip mažai šansų išgyventi tokioms mažoms žuvelėms tarp plėšrūnų.
    Kai pagalvoji, tai apgailėtinai atrodo tie keli procentai, bet iš kitos pusės, jei viena patele isnersia nuo 5 iki 200 tukst., o ypač dideles – net 0,5 mln. ikreliu, tai jau gan nemažai.
    Taip, jei tik tie visi ikreliai prisitvirtina kur jiems reikia, be to būna dar ir neapsivaisinusių, o po to dar nespėjus išsiristi žuvys ikrus apvalgo, tada ojojoi... kaip tie milijoniniai skaičiai greitai tirpsta :)

  20. #95
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Vat mes - mėgėjai, kiti jau profesionalai augina taip, kad išauginti kuo daugiau, sudaro reikiamas sąlygas, apsaugo nuo pavojų ir ligų, bet vistiek nemaža dalis žūva, ką jau kalbėt apie veiksnius gamtoje, kurie nulemia tokius skaičius.
    Šiaip yra jau kalbų, kad atseit žmogus taip veisdamas daugiau ar mažiau kišasi į gamtą, jos dėsnius. Pats išgaudo sveikas laukines žuvis, o paskui žuvina tuos pačius telkinius, bet jau prastesnės genetikos žuvimis. Ta prasme, kad ūkiuose genu įvairovė mažesnė, dar išgyvena ir silpnesni jaunikliai, kurie natūralioje aplinkoje žutų. Sutikit, kad tiesos dalis tose diskusijose yra.

  21. #96
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.765
    Blog Entries
    5
    Vat mes - mėgėjai, kiti jau profesionalai augina taip, kad išauginti kuo daugiau, sudaro reikiamas sąlygas, apsaugo nuo pavojų ir ligų, bet vistiek nemaža dalis žūva, ką jau kalbėt apie veiksnius gamtoje, kurie nulemia tokius skaičius.
    Su profesionalais lygiuotis negalėsim, tai faktas. Bet tarkim jei mes iš tų profesionalų pirksim lervutes ir paauginę žuvinsim vietinės reikšmės balutes, užuot leidę lydekoms keliauti į maximą, dėl to bus tik geriau. :)
    Šiaip yra jau kalbų, kad atseit žmogus taip veisdamas daugiau ar mažiau kišasi į gamtą, jos dėsnius.
    Na žvejodamas žmogus irgi kišasi, todėl reikalinga bent kažkokia pusiausvyra, nes priešingu atveju gyventumėm apsupti karosynais. Uždrausti žvejoti? :)
    o paskui žuvina tuos pačius telkinius, bet jau prastesnės genetikos žuvimis. Ta prasme, kad ūkiuose genu įvairovė mažesnė, dar išgyvena ir silpnesni jaunikliai, kurie natūralioje aplinkoje žutų.
    Nenorėčiau sutikti, visgi reproduktoriai atrenkami kruopščiai, tam yra visa eilė kriterijų, jei reikia tai dar kryžminama su kitų šalių reproduktoriais (karpių atveju). Todėl tie silpnesni individai vienaip ar kitaip yra išrūšiuojami ir keliauja į Maximą. Tuo tarpu paimkim kokį nors rezervato ežeriuką, tai aš labai abejoju ar jame net nežvejojant lydekos labai genetiškai kokybiškos, kai genai sukasi mažame uždarame rate. Ką jau kalbėti apie ribotus maisto išteklius dėl didesnio plėšrūnių kiekio, taipogi parazitų ten irgi nestinga. Daugiau lydekų - daugiau maisto jų parazitams.
    Net jei pavieniai individai dėka dirbtinių sąlygų geriau išgyvena, vargu ar čia yra kažkas blogo, juk žmogus irgi atsigulęs į ligoninę dažnai išvengia mirties, bet dėl to jis genetiškai silpnesniu netampa, labai jau žiauri atranka būtų pagal tokį natūralistinį modelį. :)))

  22. #97
    Rolandas
    Svečiai
    Gamtoje išlieka labai mažai (dešimtosios, šimtosios procento dalys ir dar mažiau. Tik kurie veisia, "bando pasigerint" rezultatus :) Kalba, aišku, eina apie ikrelius, lervutes)..
    Paprastai populiacijos dydis turėtų nusistovėt stabilus (jei nieks nesikištų ir nebūt bėdų). Taigi turim tūkstantį lydekų, kurios kiekviena sudeda kelis šimtus tūstančių ikrelių, kasmet kažkiek nugaudoma, krenta ir pan. ir lieka stabilus tas tūkstantis. Reikštų, kad iš kelių šimtų tūkstančių! ikrelių turi likti tik tėvas ir motina, bet mes dar kažkiek nugaudom, pripliusuokim ir jas prie galėjusių išlikti. Padalinam šį skaičiuką iš ikrelių skaičiaus. Va ir išlikimas.
    Išliktų ir daugiau, bet viską lemia pašarinė bazė. Kiek jau telpa tame telkinyje daugiau ir netilps arba... bus bėdų.

    Dėl genų bioįvairovės. Pas žuvis truputį kitaip. Kad neskurdinti genotipo, užtenka kad banda būtų iš 50 - 200 individų.
    Jei kalbame apie karpius, čia vykdoma kryptinga selekcija ir truputį kiti tikslai, uždaviniai, nei natūralių išteklių atstatymo programos.

    Apie žuvų auginimą dirbtinėmis sąlygomis ir paskui jų išleidimą į gamtą, visai neseniai Čekijoje klausiau garsaus vokiečių ichtiologo prof. H. Rozentalio labai įdomų pranešimą. Sumaišė su žemėmis visus tuos "žuvivaisos" darbus. Įrodė tai tyrimų duomenimis, skaičiukais, matavimais. Dabar stato eksperimentinę "upę", kur mokins žuvis prisitaikyti prie natūralios aplinkos prieš jas ten išleidžiant. Kada prie progos tinkamoj vietoj, temoj galėsim ir apie tai.

  23. #98
    Narys
    Įstojimo data
    2011 05 19
    Vietovė
    Sostinė
    Įrašai
    180
    Citata Autorius Rolandas Žiūrėti skelbimus
    ...
    Apie žuvų auginimą dirbtinėmis sąlygomis ir paskui jų išleidimą į gamtą, visai neseniai Čekijoje klausiau garsaus vokiečių ichtiologo prof. H. Rozentalio labai įdomų pranešimą. Sumaišė su žemėmis visus tuos "žuvivaisos" darbus. Įrodė tai tyrimų duomenimis, skaičiukais, matavimais. Dabar stato eksperimentinę "upę", kur mokins žuvis prisitaikyti prie natūralios aplinkos prieš jas ten išleidžiant. Kada prie progos tinkamoj vietoj, temoj galėsim ir apie tai.
    Va šits punkts gan įdomus, gal galima kiek detaliau?..

  24. #99
    Narys
    Įstojimo data
    2011 01 08
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    501
    Aha, šits ir man labai idomus.

  25. #100
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Ir aš prie smalsaujančių grupelės prisidedu ;D. Taip jau yra, kad lazda turi du galus, o vienos tiesos ir beveik nebūna, todėl viskas yra svarbu ir įdomu ;)

Panašios gijos

  1. ats.: 258
    Paskutinis: 28-08-2016, 10:56
  2. Orfų paauginimas namų sąlygomis
    Nuo liv forume Fauna
    ats.: 11
    Paskutinis: 14-05-2013, 19:52
  3. ats.: 204
    Paskutinis: 10-11-2012, 14:52
  4. ats.: 6
    Paskutinis: 07-09-2011, 23:08

Šios gijos žymos

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo žinutes
  •