Rezultatai 1 iki 1 iš 1

Gija: Tubifeksai (Tubifex tubifex) žieduotosios kirmėlės

  1. #1
    Narys
    Įstojimo data
    2011 01 09
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    150
    Blog Entries
    1

    Tubifeksai (Tubifex tubifex) žieduotosios kirmėlės

    Biologinė informacija

    Tubifeksas priklauso žieduotųjų kirmėlių tipui. Žieduotųjų kirmėlių kūnas segmentuotas, turi antrinę kūno ertmę – celomą. Joms būdinga dvišonė simetrija. Pagrindinės organų sistemos – virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų, lytinė. Kraujotakos sistema yra uždara, šalinimo sistema yra metanefridijų tipo, nervų sistema sudaryta iš viršryklinio, aplinkryklinių mazgų ir pilvo nervų grandinėlės. Turi primityvius judėjimo organus – parapodijas. Žieduotosios kirmėlės gyvena gėluose ir jūrų vandenyse, dirvoje, keletas rūšių aptinkamos ore. Filogenetiškai susijusios su nariuotakojų ir moliuskų tipais.
    Remiantis skirtingais šaltiniais pasaulyje tubifeksų kirmėlių priskaičiuojama nuo 10 iki 43 rūšių, kai kurie mokslininkai siūlo skaičių dar didinti. To priežastis, kad tubifeksus labai sunku identifikuoti. Tubifeksai paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Vienos rūšys gyvena gėlame vandenyje, kitos jūroje, ant kranto ar seklių vandens telkinių dumble, taip pat yra rūšių gyvenančių upių žiotyse ar kituose kintančio sūrumo vandenyse. Iš visų rūšių tik Tubifex costatus gyvena sūriame vandenyje, o akvariumininkystėje sutinkamas Tubifex Tubifex (paprastasis tubifeksas vadinamas tiesiog tubifeksu) sutinkamas tik gėluose vandenyse. Jis paplitęs Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

    Mūsų nagrinėjamas paprastasis tubifeksas užauga iki 4cm. Kūnas yra cilindro formos, sudarytas iš žiedelių. Kiekvienas žiedelis, išskyrus pirmą ir paskutinį, turi šerelius keturiose vietose. Vienoje vietoje šerelių būna daugiau nei po du, tačiau skaičius nėra pastovus. Kirmėlė šerelius valdo raumenimis, kuomet rausiasi ar keliauja dumblu taip padidindama kūno sukibimą su paviršiumi. Kirmėlės kūnas nėra tolygaus storio, storesne vieta – kliteliumas (clitellum).
    Nors tubifeksai yra hermofroditai, tačiau vyriški ir moteriški kopuliacijos organai subręsta skirtingu laiku, tokiu būdu išvengiama savęs apvaisinimo ir skatinamas kryžminimasis. Dvi subrendę tubifekso kirmėlės kopuliuoja susiliesdamos savo pilvais ir priekinėmis dalimis, kurios būna nukreiptos priešingomis kryptimis. Tokiu būdu paprasčiau randama padėtis, kai priešingų lyčių lytinės liaukos atsiduria viena priešais kitą. Tada tubifekso penio funkciją (nors funkcija „laikymosi“) atliekantis šerelis įsiskverbia į kito kirmino audinius, kirmėlės sukimba. Tuo metu vieno kirmino sperma patenka į kito kirmino moterišką lytinę angą. Spermos apsikeitimo metu, ji būna sujungta į spermatoforus, tai ištęsti, žvilgantys balti kūneliai iki 2mm ilgio. Po tubifeksų kopuliacijos kirmėlės atsiskiria ir pradeda ruošti talpas kiaušinėliams - kokonus ir kiaušialąstes. Kokonas suformuojamas aplink kliteliumą kaip minkšta dėželė į kurią patenka kiaušialąstės ir spermatoforai. Netrukus po to judindama kūną kirmėlė išlenda iš kokono. Kirmėlei pasišalinus kokonas visiškai užsidaro ir tampa apvalia talpa. Jame yra kiaušialąstės ir spermatoforai. Prieš pasišalindama kirmėlė išskiria specialų skystį, kuris suardo spermatoforų cementavimą ir įvyksta apvaisinimas. Po apvaisinimo kokone susiformuoja kiaušinėliai. Balkšvai pilki kokonai yra apytikriai 1,5mm dydžio. Kiaušinėliai būna 0,3-0,5mm skersmens ir jų kokone gali būti nuo 1 iki 17 (paprastai 4-9).

    Apvaisinti kiaušinėliai pilnai išsivysto kokone vartodami daug baltymų turintį, maistingą augimo skystį. Vystymosi trukmė priklauso nuo temperatūros ir trunka nuo dviejų iki trijų savaičių. Pilnai išsivystę palikuonys apleidžia kokoną. Išsiritę kirmėlės yra maždaug 6 mm ilgio ir turi 30-35 segmentus. Suaugusi kirmėlė jų turi 112-130.
    Tubifeksai gyvena užterštų vandens telkinių dumble, kur labai maža deguonies koncentracija ir praktiškai daugiau jokia gyvybė, išskyrus bakterijas negali išlikti. Teigiama, jog visiškai be deguonies tubifeksai gali išgyventi iki 600 valandų. Gyvenimui tubifeksai pasistato urvelį iš dumblo ir gleivių. Kirmėlės galva būna urvelio viduje - dumble, o galinė kūno dalis laisvai juda išorėje - vandenyje. Iškišamas uodegos ilgis priklauso nuo deguonies koncentracijos vandenyje. Kuo deguonies daugiau, tuo mažiau išlindusi kirmėlė. Judindamas galinę kūno dalį, tubifeksas sugaudo daugiau deguonies esančio vandenyje. Išgyventi tokiomis sąlygomis tubifeksai sugeba dėl didelio hemoglobino kiekio (kuris ir suteikia kirmėlei raudoną spalvą). Deguonis įsisavinamas per odą. Kirmėlės maitinasi pūvančia organika ir bakterijomis. Organika gali būti bet kokia - augalai, gyvūnai ar tiesiog nuotekų dumblas. Natūraliomis sąlygomis jos praryja dumblą (kaip sliekai) ir suvirškina visus tenai esančius organikos likučius.

    Laikymas ir paruošimas

    Anksčiau šias kirmėles rinkdavo patys akvariumininkai dumblėtuose vandens telkiniuose. Todėl kartu atsinešdavo ir daug ligų. Dabar daugelis tubifeksų auginami lašišų ir upėtakių veisyklų nuotėkose. Tokiu būdu sumažėja galimybė į akvariumą įsileisti ligų, tačiau šis pavojus visiškai neišnyksta. Net gavus „sveikų“ kirmėlių, tokios jos būna neilgai, todėl būtinas reguliarus vandens keitimas. Itin svarbu dažnai keisti vandenį pirmą savaitę, o jomis maitinti žuvis patariama ne anksčiau, kaip po savaitės „plovimo“ namuose.

    Plaunant šalto vandens srove reikia išsklaidyti kirmėlių kamuolį ir išplauti mirusias ar leisgyves kirmėles bei kiaušinėlius, tokiu būdu pašalinami galimi ligų sukėlėjai.

    Kartais naudojamas greitasis tubifeksų išvalymo metodas. Į sausą lovelio formos indą įdedama tubifeksų ir užpilama 1-2 šaukštais kefyro, kurį kirmėlės suvalgo ir tokiu būdu išsivalo savo virškinimo sistemą. Po to kai tubifeksai išsivalo nuo dumblo ir gleivių, juos galima saugoti tame pačiame inde, keičiant vandenį du kartus dienoj arba inde su pratekančiu vandeniu.
    Paprastai tubifeksas laikomas vėsioje vietoje vos apsemtas vandens. Jei šaldytuve dėl higienos ar įsitikinimų laikyti negalite, puiki vieta yra klozeto bakelis. Kiekvieną kartą nuleidžiant vandenį jis pasikeis ir tubifekso talpoje. Kai kurie akvariumininkai įmeta gabalėlį žalios bulvės maistui. Kai kuriuose šaltiniuose minima, jog tubifeksas gali suvalgyti iki 20% savo kūno masės per dieną. Nurodomas normalus maisto kiekis ~12%.

    Žuvų maitinimas tubifeksu

    Kirmėlės gali būti duodamos nedideliais kiekiais kas kelias dienas.

    Svarbu prisiminti, jog akvariume ant dugno atsidūręs tubifeksas sąlyginai greitai įsirausia į gruntą, kuriame dažniausiai žūsta ir tampa amonio taršos šaltiniu. Reguliarus maitinimas tubifeksu skatina žuvų augimą. Susmulkintas kirmėles rekomenduojama duoti mailiui, tačiau, jei norite, kad mailius greičiau įgautų spalvas, tubifeksai nėra tinkamiausias pasirinkimas.
    Žuvys turinčios greitą medžiagų apykaitą (tokios kaip killifish), gali būti maitinamos dažniau, bet šiaip tubifeksas neturėtų sudaryti pagrindinio raciono, tai turėtų likti skanėstu.

    Dėl didelio kalorijų kiekio, permaitinant tubifeksu, pradeda kauptis riebalai ant žuvų vidaus organų, kas gali sukelti nevaisingumą.
    Tokioms žuvims kaip ciklidai, ypatingai žolėdėms iš Malawi ir Tanganyka ežerų, apskritai nepatartina duoti kirmėlių, nes jos turi ilgesnį virškinamąjį traktą lyginant su kitomis žuvimis ir permaitinimas gali privesti prie pilvo pūtimo, kas vadinama „Malawi bloat“.
    Tubifeksas gali nužudyti jūsų žuvis ir netiesiogiai. Kirmėlės lyginant su kitomis maisto rūšimis yra labai maistingos, taigi maitinant jomis, žuvų išmatos turi itin daug amonio, kas bėgant laikui tampa nitritais.

    Maistinė vertė

    Vanduo 84%
    Proteinai 8,4%
    Riebalai 2,5%
    Tubifeksas praktiškai neturi jokių žuvims reikalingų vitaminų, todėl siekiant pakelti jo maistinę vertę rekomenduojama įmaišyti vitaminų komplekso miltelių. 100g tubifekso svorio rekomenduojama 0,25g vitaminų kas 5-7 dienas. Vitaminai labai reikalingi žuvims ir paspartina tubifekso virškinimo sistemos išsivalymą.

    Auginimas namuose

    Iš esmės tai nėra gera mintis. Pradėkime nuo to, kad tubifeksą galima sąlyginai pigiai nusipirkti. Jis yra ganėtinai smulkus. Dar viena priežastis tubifeksas labai nešvarus – tiek žuvų tiek akvariumininkų atžvilgiu. Auginimui geresnis pasirinkimas būtų Enchytraeus albidus – jos neplatina žuvims pavojingų ligų.
    Jei vis tik nuspręsite auginti tubifeksą, tai galima padaryti sąlyginai paprastai. Pagrindinė taisyklė – laikyti jį švariai (dažnai keisti arba laikyti tekančiame vandenyje). Kirmėles galima maitinti daugeliu organikos, tačiau gabalėlis bulvės, salotos, žalios žuvies ar žuvų maisto yra dažniausiai naudojami. Dar vienas sunkumas - išlaikyti juos vėsiai ištisus metus be šaldytuvo. Auginti kirminus šaldytuve su žmonių laikomu maistu nėra nei higieniška, nei protinga.

    Auginimo metodai

    Internete pilna įvairių tubifekso auginimo metodų. Pateikiame mūsų manymu našiausius. Tiesiog gidai siūlantys 1 kirmėlės tankumą keliuose kvadratiniuose centimetruose atrodo nerimtai.
    Auginant tinkamomis sąlygomis tubifekso populiacija gali padvigubėti per savaitę. Tačiau jei ruošiatės auginti mažais kiekiais, gera mintis būtų leisti jiems įsikurti prieš pradedant maitinimą.

    Metodas 1

    Auginimui pasirenkamas negilus plastikinis indas (45x60cm), pripilama 5-8cm vandens, tuomet įleidžiama apie 100 tubifekso kirmėlių. Maistui įmetama nedidelis gabaliukas žuvies. Kirmėlės turėtų aplipti maistą, po kelių dienų, kai pirmasis gabaliukas beveik suvalgytas, įmetamas antras gabaliukas ir t.t. Kirmėlių populiacija turėtų didėti ir maždaug per tris savaites jų turėtų būti apie 1000. Per tą laiką reikia keisti vandenį, jo papildyti ir leisti indo dugne kauptis nuosėdoms. Po trijų – keturių savaičių indas išplaunamas, išsaugant nuosėdas, kirmėles ir maisto likučius. Populiacijai padidėjus iki 1000, galima jų šiek tiek atskirti ir pradėti šerti žuvis. Kirmėlės gali būti išsisklaidžiusios skirtinguose indo kampuose arba susipynę į kamuoliukus. Atskiriama galėtų būti 50-100 kirmėlių, tačiau geriau pradėti maitinimą vėliau (kai kirmėlių kiekis bus didesnis). Jei inde kirmėlių bus keletas tūkstančių, pastovus prieaugis turėtų būti apie 500 kirmėlių per savaitę. Kartais populiacijos didėjimas gali sulėtėti, reikėtų leisti tubifeksui atsistatyti, tam įpilkite šviežio vandens. Vandens keitimai praktiškai neturi įtakos augimui, tačiau jei vanduo užsistovi (nelieka deguonies), kirmėlės žūna.
    Nereikėtų padauginti maisto. Taip pat nebus nieko gero, jei maitinsite plūduriuojančiu maistu – jis užterš vandenį greičiau nei kirmėlės sugebės jį suvalgyti, be to plūduriuojantys nesuvalgyti žuvies gabaliukai skleidžia smarvę. Tai dar viena priežastis kodėl reiktų rinktis skęstantį maistą.
    Net tokiame indelyje derlių galima šiek tiek padidinti, jei sugebėsite rinkti seniausias kirmėles. Šiaip nereikėtų mažinti populiacijos daugiau nei ketvirčiu. Tai ypatingai svarbu auginant nedideles kirmėlių populiacijas – iki kelių tūkstančių.

    Metodas 2

    Gaminamas substratas: 25-50 cm3 dirvožemio sumaišoma su sutrintom į miltelius sausom samanom, visa tai užpilama kviečių ir ryžių nuoviru (kad apsemtų). Nuovirui paruošti naudojama po pusę arbatinio šaukštelio kviečių ir ryžių. Virti reiktų pusėje litro pieno apie 20 minučių. Pagamintas substratas dvi paras laikomas šiltoje vietoje, kurioje galėtų daugintis bakterijos, jomis ir maitinsis tubifeksas. Po dviejų parų į substratą reikėtų įmaišyti 15-20 cm3 žemių ir įleisti tubifeksą. Laikyti reiktų nestipriai apšviestoje vietoje 20 laipsnių temperatūroje. Kartą savaitėje reikėtų pakeisti vandenį. Pagaminto maisto tubifeksui pakanka maždaug 3-4 savaitėm.

    Metodas 3

    Imamas indas 30cm ilgio, 25cm pločio, 20cm aukščio, paruošiama 100 ml per minutę srovė. Gruntui paruošiama ~3cm susmulkintų salotų ir smėlio mišinio. Mišinys daromas 4 dalys salotų, 1 dalis smėlio. Smėlio kruopelių diametras 0,25-0,4mm. Po 45 parų tubifekso turėtų būti maždaug 20 kartų daugiau nei įleidote. Šiame mišinyje salotas pakeitus karvės mėšlu, tubifekso prieaugis padvigubėja.

    Naudoti šaltiniai



    Tekstas: Laura ir Simonas
    Foto ir video medžiaga: Rolandas
    Paskutinį kartą taisė Laura&Simonas : 25-02-2011, 00:29

Šios gijos žymos

Rašymo leidimai

  • JÅ«s negalite raÅ¡yti naujas gijas
  • JÅ«s negalite raÅ¡yti atsakymus
  • JÅ«s negalite prisegti failų priedus
  • JÅ«s negalite keisti savo žinutes
  •