Puslapis 1 iš 17 12311 ... PaskutinisPaskutinis
Rezultatai 1 iki 25 iš 401

Gija: Gedo 12 ir 25 arų tvenkinių įžuvinimas

  1. #1
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    400

    Gedo 12 ir 25 arų tvenkinių įžuvinimas

    Sveiki,
    Labai sudominote mane su šamais. Turiu išsikasęs 2 tvenkinukus. Vienas - 12 arų, tai jame priveisiau įvairios žuvies: karpių, kuojų, lynų, lydžių. Įleidau dvimečių karpių. Tai jau po 3 metų yra užaugusiu nuo 700g -1.5 kg. Labai nevienodai auga. Ir lydžiai savo padarė šiemet. Jau ir 3 kg vieną pagavau. Sužeistų karpių nemažai pagaunu. Lynų prileidau nemažai, bet nei vieno nepagaunu. Vėžių prileidau, ir nebesimato. Matosi tik karpiai :) Vanduo baisiai drumstas, net nemalonu maudytis. :)
    Kitą tvenkinuką išsikasiau prieš metus apie 25 arų 3-4m gylio. Priverčiau dugne akmenų žuvims slėptis. Spėjo jau kuojos kelios, įleistos pernai, išneršti. Vandens jau prisipildė, tai pavasarį norėčiau įžuvinti. Tik nežinau ką leisti. Norėtųsi ir starkių, ir šamų. Tik, kad jiems maisto bus mažoka... Karpių nenoriu leisti -norisi švaresnio vandens.
    Tai vat, gal kas duos patarimą kaip pasielgti... Įdomu gal būtų dar ir ungurių įsileisti.
    Dėkui iš anksto.

  2. #2
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Garliava, Kauno r.
    Įrašai
    103

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose. Nilo 14 arų tvenkinys

    Jeigu tai neseniai iškastas tvenkinys, tai bus problemų su maistu. Nebent papildomai šerti. Kas šioks toks diskomfortas ir vandens teršimas. Jei domina švarus vanduo, iš pradžių geriau leisk karpines žuvis. Tokias kaip lynai, jie dugno žuvys, tačiau auga lėtokai ir kimba labai atsargiai, jei maisto užtenka. Dar pamėginčiau, tavo vietoj, šapaliukų įsigyti. Jų gali pasigauti nesunkiai arba kartais žūklės parduotuvėse rudenį būna, kaip masalas. Pas mane ir auga, tai įdomi žuvis. O kai pradės veistis lynai ir kita balta žuvis, kaip kuojos ar karosai kokie tai, tuomet tik mastyk apie plėšrūnus, nes kitaip, tai lėtai vystysis fauna tam tvenkinyje. Mitybine bazė bus labai jau skurdi, o atsiradus daugiau augalų, bus daugiau slėptuvių mailiui. Kai pamatysi, kad mailiaus jau gausoka, imkis plėšrūnų. Dėl unguriukų, aš ir įsileidau. Gaudo ir vabzdžius, ir sliekus. ir mažas žuvytes. Tik kad lėtokai auga. Tad minusas, jei planuoji leisti šamus, nes tikrai taps jų užkandžiu :D Lydekų ir ešerių, nepatarčiau leisti, nes jie užvaldo tvenkinius. Geriau starkių. Skani žuvis. Tik pastebėjimas, kad deguonies poreikis pas juos šioks toks reiklesnis. Mėginau aš ir vėgėlių mailiaus įsileisti, bet niekur neberadau rudenį. Gal šį pavasarį pavyks. Ir įdomi žuvis tvenkinyje, ir neblogai auganti. O dėl šamo, siūlyčiau dar tikrai luktelt keletą metelių, nes jie greitai auga, bet ir greitai viską ryja. Tai kol nebus rimtos motininės bandos baltos žuvies, jie gali išnaikinti tavo tvenkinyje viską.

  3. #3
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.559

    Re: Gedo 12 ir 25 arų tvenkinių įuvinimas

    Gedai, kaip suprantu, dėl 12 arų tvenkinio įžuvinimo, viskas kaip ir baigta?
    O dėl 25 arų, prieš duodant patarimą, norėčiau klaust: kokiu tikslu yra iškastas šis tvenkinys? Maudytis/pirtis, grožėtis, ar žvejoti (plėšrūnai - sportinė žvejyba; bet ką, visada - "smagi" žvejyba...).
    Ar yra galimybė kasmet pirktis įžuvinimo medžiagą? Ar planuot daugmaž subalansuotą sistemą, prie kurios tik kas keli metai su įžuvinimu teks susidurt?

  4. #4
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    400

    Re: Gedo 12 ir 25 arų tvenkinių įuvinimas

    Šapaliukus leidžiu po truputį, kiek pats pagaunu upėje. Buvau įleidęs vėgėles kelias, bet radau vasarą 3 metrai nuo kranto negyvas, nesužalotas. Ir niekaip nesupratau, kaip jos ten atsirado. Gal kas nepatiko, norėjo iškeliauti, bet nesu girdėjęs, kad jos bando sprukti krantu... Kuojų esu jau nemažai prileidęs. Tai gal starkiams jau užtektų maisto. Pasigautų kokią kuoją ar kokį vabaliuką, gal tik nereikėjo ešeriukų leisti. Bet sakau gal starkiai juos ir aptramdytų, kad neišsiplėstų per daug. Tai net nežinau, gal lydeką kokią įleisti. Bet ji starkius suės. Nors girdėjau, kad starkiai ir kanibalai - savus ėda. Tai jei per daug įleisiu ir vienas kitą ės. Ir dar žiemą kažin ar jie labai jautrūs deguonies stygiui? Nors eketes darau, vandens nemažai, gal nedus...
    Prūdas bus naudojamas mėgėjiškai žvejybai, maudymuisi... Bet starkiai ir mėgsta drumsti vandeni, be to gruntas molis. Ir kažkodėl karosai nelabai neršia. Į 12 arų prūdelį įleidau gal 20 motininių karosų po 700g. Po 4 metų mačiau paviršiuje besišildančius kelis karosiukus, kažkodėl neišneršia, gal vanduo neįšyla. Vasarą paviršiuj vanduo būna kaip arbata, o giliau gan šaltokas. Kai pakyla vėjas, sumaišo vandenį ir atšala. Gal dėl to neišsivysto mailius? Gaila prūduose nepadariau visiškai negilių vietų, skirtų nerštui. Tai va, neršia tik kuojos...

  5. #5
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Garliava, Kauno r.
    Įrašai
    103

    Re: Gedo 12 ir 25 arų tvenkinių įuvinimas

    Na, kad vėgėlės sugalvotų pėstute išeiti, tai tikrai taip negalėjo būti :) Gal kažkas sužvejojo ir neatpažinęs išmetė. Arba dar tikėtinesnis variantas, jog neatlaikė karščių. O kažkas pamatęs, kad smirsta vandeny, išmetė y krantą. Bet jei sakai, kad vanduo šaltas, tai gal ir ne dėl karščių.
    Karosams augalų mažoka neršti. Arba nespėjusius išsiristi, ikrus suėda šapaliukai, o ypač ešeriai ir kuojos. O kas išsirita ir dar ešeriai praretina, jei maisto jiems stinga. Starkiai jautrūs deguonies kiekiui vandenyje. Ir beje eketes ne ką ir padeda. Patarčiau nusipirkti vandens siurbliuką, kad pūstų vandenį iš dugno ant ledo. Tada visą žiemą ramiai miegot galėsi - oro visoms žuvytėms pakaks.
    Kad starkiai drumsčia vandenį, tai tikrai netiesa. Nebent tai, kad jie medžioja neblogai drumstame vandenyje. Taip, jie kanibalai, bet kaip ir visos žuvys, aišku, tarp plėšriųjų, tai labiau pasireiškia. Bet nemanau, kad suės vieni kitus.

  6. #6
    Narys
    Įstojimo data
    2011 01 08
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    501
    Aš manau, kad tavo vėgėles galėjo sužvejoti koks nors vandens paukštis, tik kažkodėl pametė. Gal kas sutrukdė pietaut? :)
    Kokių karosų prileidai? Sidabrinių ar paprastų, auksiniais vadinamų?

  7. #7
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    400
    Karosai sidabriniai ;) Iš karpyno parsivežiau...

  8. #8
    Narys
    Įstojimo data
    2011 01 08
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    501
    Citata Autorius Gedas Žiūrėti skelbimus
    Karosai sidabriniai ;) Iš karpyno parsivežiau...
    J. Virbicko knygoje "Lietuvos Žuvys" rašoma va kas:
    "Kartais sidabrinių karosų populiacijos būna vien iš patelių. Šiuo atveju jie veisiasi amejotiškai. Jų ikreliai inaktyvuojami (bet neapvaisinami) kitų rūšių žuvų - auksinio karoso, karpio, lyno, raudės - sperma. Taip veisiasi karosai su tripoloidiniu chromosomų rinkiniu (3n=156). Kitų rūšių žuvų spermos inaktyvuoti ikreliai vystosi, išlaikydami neredukuotą chromosomų skaičių, iš kurių išsirita vien patelės. Toks veisimosi būdas vadinamas ginogeneze."

    Gal kartais toks variantas :)
    Paskutinį kartą taisė Fiskius : 20-02-2011, 17:42 Priežastis: Klaidos

  9. #9
    Apribotas rašymas
    Įstojimo data
    2011 02 01
    Vietovė
    Panevėžys
    Įrašai
    901
    Blog Entries
    1
    Karosams nert reikia povandeninių augalų, kad ikrai neūtų ir mailius turėtų kur pasislėpti... Kuojos tai neria ir ant ulietos pievos, jos nebaikčios. iaip kuoja ir karosas yra du pagrindiniai konkurentai... Kuojos prisitaiko gilesniame tvenkinyje, karosai seklesniame.
    Karosai i karpyno tikrai gali būti hibridai, nes tokie greičiau auga, būtent to augintojai ir siekia...
    I savo patirties tikrai inau, kad patinų būna maiau, bet čia nuo telkinio priklauso, inau vietų kur ir patinų yra.
    Buvo toks atvejas, kai viename prūde aptikau stambių karosų nuo 0,5 iki 2kg. i akies. Kiek spėju jų ten nebuvo daug, nes visi riebūs ildydavosi pries saulutę ir į masalą neiūrėdavo. Per porą metų ten mailiaus nepastebėjau, todėl i kito telkinio atneiau 25 auksinius karosus. Aiku tarp jų pasitaikė ir patinų. Per pora metų ten tiek prisiveisė tų vadinamų hibridinių patelių, kad net tirta. Augimas sulėtėjo, vanduo tapo drumzlinas, ten trūko plėrunų. Deja lydekų nebespėjau ileist, nes tą balą uvertė su emėm :(.
    Dėl amų siūlau gerai pagalvot, nes jie ryja viską, kas kruta ir telpa į jų burną.

  10. #10
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.766
    Blog Entries
    5
    ..nes jie ryja viską, kas kruta ir telpa į jų burną.
    Aš asmeniškai dėl šios savybės šamus ir myliu :))
    Šamas mūsų vandenų karalius, panašiai kaip stumbras yra girios karalius.

  11. #11
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    400
    Va mano prūdeliai, jei kam įdomu. Tik vakar ledai nuėjo. Ruošiuosi žuvint. Neapsisprendžiu kokias žuvis leisti. Padėkit :D









  12. #12
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    400
    Va kaip atrodė kasant. Akmenų priverčiau, kad būtų žuvims kur slėptis...



  13. #13
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.766
    Blog Entries
    5
    O brač.., aš irgi tokių vandenų noriu...:) Primena gynybinius tvenkinius, kur aplink pilis kasdavo, kad apsiginti nuo kryžiuočių.
    O kokias žuvis pats mėgsti?

  14. #14
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    400
    Sakiau reiks apsikast tvenkiniais aplink sodyba, puse jau apkasta, nebedaug beliko. Šiaip visas žuvis veisti patinka, o jos beveik nevalgau, nebent tokias, kuriose mažai kaulų. Mėgstu lyną, starkį. Lynukų prisileidęs, bet pagaut nebeteko. Reiks bandyt gal žuvint starkiais, bet įdomu, ar jiems patiks prūdas? Na, neprileidęs nesužinosiu. Dar noriu šamų, bet bijau, kad jie viską kas juda išnaikins. Bet, matyt, reiks visko prileist ir tegul jos kovoja dėl būvio . . .

  15. #15
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.766
    Blog Entries
    5
    Sakiau reiks apsikast tvenkiniais aplink sodyba, puse jau apkasta, nebedaug beliko.
    Man visada buvo įdomu, ar turint aplink sodybą daug vandens nepadaugėja uodų ir kitų kraujasiurbių vabalų kiekiai? O gal žuvys jų lervas suvalgo?
    Starkio nesu nei pagavęs nei ragavęs, tai apie jį nieko nei blogo nei gero negaliu pasakyt. Jei mėgsti bekaules žuvis, tai aišku tada reikia žvalgytis į eršketus, šamus, ungurius, vėgėles (lėtai auga). Prieš pusmetį pirkau parduotuvėj šamą paragavimui, tai paliko gerą įspūdį, išimi nugarkaulį ir gali valgyti kaip dešrą, daugiau nei kaulelio, skonis taip pat labai geras, mėsa gan riebi. Aplamai man asmeniškai šamas yra ta žuvis, dėl kurios galėčiau paaukoti kitas žuvis. Visgi tai mūsų vandenų galiūnas, natūraliuose mūsų vandenyse nerasi nieko kas augtu greičiau už šamą. Žvelgiant į 50kg šamą, jį net sunku žuvimi pavadinti, tai greičiau kažkoks vandens gyvulys, pranokstantis žuvies sampratą:).
    Dar noriu šamų, bet bijau, kad jie viską kas juda išnaikins.
    Kažkur skaičiau tokį pasakojimą iš patirties apie šamų auginimą: "Iš pradžių dingo visos žuvys, po to jau ir varlių nebeliko, dar po kurio laiko išskrido antys, nes kažkur dingo ančiukai,... ...ką gi, teko gaudyt riebų šamą". Nežinau, gal tau reikėtų vieną tvenkinį skirti taikioms žuvims, o kitą plėšrioms, ten galima suleidinėti visas šiukšlines žuvis, o šamus dar papildomai pašerti?
    Lynai irgi nuostabi žuvis, tik juos reikėtų geriau auginti atskirame telkinyje nemaišant su konkuruojančiom rūšim, nes dėl savo lėtapėdiškumo jie pralaimi konkurenciją dėl maisto prieš karpius ir karosus, todėl auga lėtai.
    Pagalvok dar apie eršketus (besteris, sibirinis) taip pat labai solidi žuvis, bekaulė.

  16. #16
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.559
    Starkio nesu nei pagavęs nei ragavęs
    Rimtai? Nilai, būtinai paragauk, šviežio, kepto, patušinto su svogūnais ir pamidorų padažu ir bulvytėmis virtomis - nuostabi žuvis. Manau, stos į pirmą vietą, gal. :)

  17. #17
    Narys
    Įstojimo data
    2011 03 17
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    30
    Pas mane kūdros dugnas taip pat vien molis, tai kiek skaičiau eršketams nelabai tinkamas, tačiau starkiai, unguriai, šamai būtų geras pasirinkimas. O dėl pačio vandens skaidrumo tai gailiuosi, kad prisileidau kažkada karosų, jie labai vandenį miešia su moliu, maudytis nelabai malonu tokiame vandenyje, matomumas nulinis.., tai siūlyčiau plėšrūnių prisileisti į tą tvenkini kur norėsi po pirtelės vasaromis atsivėsinti.

  18. #18
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.766
    Blog Entries
    5
    būtinai paragauk, šviežio, kepto, patušinto su svogūnais ir pamidorų padažu ir bulvytėmis virtomis
    Su tokiu garnyru ir pūgžlys ungurio skonį įgautų:))) Juokauju. Reikės pabandyti, žinoma. Bet kažkodėl įsivaizduoju, kad starkio skonis turėtų būti panašus į ešerio. Ar aš klystu?
    Manau, stos į pirmą vietą, gal. :)
    Skonis dar ne viskas. Šamas man labai gražus vizualiai, katiniukas toks ir šiaip tokia neordinari charakteringa bei mįslinga žuvis:)

  19. #19
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    400
    Mano planuose vasarą išsistumdyti dar vieną prūdelį, tokį negilų, ar net kelis mažesnius. Juose pavasarį perkelti iš didesnių prūdų motininius karpius ar šamus (aišku, jei turėsiu) ar net karosus, kad jie išnerštų. O rudeniop vėl išgaudžius perkelti atgal. Sakau, tada turėčiau mažų žuvyčių pašarui tokiems šamams. O jei netyčia išnerštu šamai, ar karpiai, lynai, tai turėčiau gero mailiaus kitiems prūdams žuvint. Nes mano tuose prūduose net karosai neišneršia, tik kuojos veisiasi žiauriai. Nors ir nėra jokių šaltinių, bet vasarą tik paviršiui būna vanduo kaip arbata ir tai iki pirmo stipresnio vėjo. Ką manot?

    O dar klausimas, jei prileisčiau šamų, tarkim 50 vnt ir jiems pakaktų maisto, tai jie vienas kito nerytų? Ar jiems tas negalioja, kaip ir lydekoms, kas didesnis tas ir ryja bet ką kas kruta ir nesvarbu ar savas, ar ne? :)

  20. #20
    Narys
    Įstojimo data
    2011 01 08
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    501
    Citata Autorius Nilas Žiūrėti skelbimus
    Su tokiu garnyru ir pūgžlys ungurio skonį įgautų:))) Juokauju. Reikės pabandyti, žinoma. Bet kažkodėl įsivaizduoju, kad starkio skonis turėtų būti panašus į ešerio. Ar aš klystu?
    Bent man tai starkio skonis kažkas tarp ešerio ir lydekos :)

  21. #21
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.559
    Matau, Gedai, rimtai susirgęs žuvininkystės reikalais. Gerai, mūsų gretos auga. :)
    Jei kasi trečią tvenkinį nerštams, bus tų nerštų ir karpių, ir šamų, bet matau dvi silpnas vietas:
    • ar bus galima pilnai nuleisti vandenį tvenkinyje, pilnai išgaudyti žuvis, pradžiovinti, įdirbti dugną?
    • jei tai nedidelis tvenkiniukas, neužteks natūralaus maisto išauginti kažką daugiau, didesnių mailiukų iš viso to kas liks per nerštą.


    Jei jau turi planų kurti pilnasisteminį savo žuvininkystės mikroūkelį, tai tada reiktų dviejų tvenkiniukų:
    1. tik nerštui 1 - 2 arų, kad vandenį galėtum sukelt iki metro, pilnai išleidžiamą, kad galėtum įsėt rugius ar suformuot velėną, švelnią žolinę augmeniją - substratą karpiams išneršt ikrus.
    2. negilų mailiaus/šiųmetukų paauginimo tvenkinuką. Į jį jau atsikeltum atsirinkęs reikiamą kiekį lervučių/jaunikliukų ir pasiaugintum.

    Tiesa, jei didžiuosiuose tvenkiniuose būtų plėšrūnų, mailiuką gal reiktų pasiauginti du metus paauginimo tvenkinyje. Tada reiktų leisti tokiu tankumu, kad būtų ne per didelis dvivasariams. O tvenkinio gylis ir vandens pratekėjimas/aeracija duotų pakankamai deguonies žiemojančioms žuvims.

    Dar yra variantas: pirktis lervutes ir jas toliau pasiauginti. Bet jaučiu, kad pats nori išbandyti naršinimus?

  22. #22
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    400
    Taip, norėtųsi pačiam viską išbandyti, tik pas mane situacija tokia.
    Su vandenio nuleidimu bėda, bet netoli yra griovys. Gal kas ir gautųsi. Reiktų tik iki griovio kanalą padaryti ar vamzdį nuvesti.
    Su vandens padavimu ir bėda. Jo būna tik pavasarį ir rudenį, na ir žiemą teka, kai sniego daugiau būna ir neperšala žemė iki drenažo.
    Visą savo gyvenimą svaigstu apie žuvis, jų auginimą. Taip kad norisi išbandyti viską :)
    Tik viskam reikia investicijų :)
    Užpernai netgi nusipirkau ekskavatorių, kad pats išmokčiau kast. Tai vat ir išsikasiau tą 25 arų ir draugams dviem iškasiau 2 po 10 arų, bet ekskavatorių teko parduoti, pinigu užsireikė :) Tai liko buldozeris, sakau, reikia ant savo žemes dar nedidelių 1-2 arų tvenkinukų negilių pasidaryti mailiui auginti :) Tik jei manęs žalieji neužlauš :) Nors galima be leidimų dabar iki 10 arų tvenkinukus kast. Jų kiekis gal nenurodytas, kiek jų gali turėt :)

  23. #23
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.559
    Užvaldė tavo darbai/planai ir mane :)
    Manau, galėtum bandyt įsiprašyt pas rimtus žuvininkus į ūkį neršto metu (natūralus nerštas, dirbtinė inkubacija). Susipažintum su procesais, virtuve - lengviau, tiksliau susiplanuotum savo gamybą.
    O jei nėra pakankamai vandens, tai daryti išleidimą gal ir nereikia. Gali supjaustyt/pažeist sluoksnius/horizontus ir po griovio statybos, vamzdžio paklojimo ir dėl infiltracijos jau negalėsi pasiekt buvusio vandens lygio tvenkinukyje.
    Dar turiu idea fix dėl nerštuko ar kelių, skirtingoms žuvų rūšims: prie kurio nors tvenkinio, ant kranto, truputį pragilinti lomą (kad dugnas būtų truputį aukščiau esamo tvenkinio vandens lygio, kad galėtum į jį išleist vandenį) ir supylimuoti, kad gylis būtų geras metras. Dydžius, na kokius 20x5m. Įkloti rimtą plėvelę, vandenį užpumpuoti kada reikia. Įsigyti specialių "šepečių" - dirbtinis substratas žuvims išneršt ikrus. Organizuoti aeraciją. Jei reikia temperatūros aukštesnės, tokį "tvenkinį/pusiau URS" lengvai galima pakišt po plėvele, į šiltnamį. Nebaisūs bus atšalimai. ;) Karaliausi sau savo nerštuke. Išveisi šamus, KOI, orfas, auksinius lynus... parduosi rudenį mailiuko - atsipirks ir plėvelė, šepečiai, siurblys galingesnis. ;)
    Paskui dar pastatuką-inkubatorių, kokia 6x4m sumest ir visos galimybės eksperimentuot ir su inkubacija, ir su sezonine mini URS ar su ankstyvu eršketukų pasiauginimu iki gero dydžio, kad jau žuvinti lauke. Daug daugiau galimybių atsiras.
    Paskui aukščiau dar dafnijų veisyklą, kaip rekomenduodavo pats Girdvainis - kiečiausias Europoje tvenkinių inžinierius, žuvininkas savo laiku. ;)

    Galim vystyt projektą ir šia eiga ;)

  24. #24
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Panevėys
    Įrašai
    400
    Labai gera tavo mintis Rolandai. Reiks šią vasarą pamėginti kažką tokio suburti. Įdomu būtų nulėkti į kokį ūkį apžiūrėti, kaip ten viskas vyksta iš arti. Dar gal gali man truputuką paaiškinti apie specialius šepečius, kam jie skirti? O gal geriau būtų išstumti kelius baseiniukus po 1-2 arus. Nusipirksiu vandens siurblį kokį rimtą ir kai reiks - išsiurbsiu. Padaryt tuose baseiniukuose vienam gale duobutę didesnę, kad išsiurbt būtų patogu. Ir tuos tvenkinukus kaip minėjai užsodint kviečiais ar dar kažkuom, vasara pripildyt ir suleist motininiu žuvu neršimui, po neršto jas išgaudyt, kad savu mažyliu nesuėstų. Tik kur tas motinines paskui padeti iki kitu metu, kad galima butu vel jas suleisti, reikia labai daug tvenkinukų, nu čia šiuo klausimu sunkiau paliko :) Bet gal reikia judėt ta linkme ir žiūrėti kas gausis :)
    Ir dar, kažin kokie baseiniukai būtų geriau? Gal pailgi, kad geriau būtų gaudant mailių, kad ir su plačia užuolaida nenuleidžiant vandens :)
    Mes taip kažkada vaikystėje taip žuvindavom prūdus svetimus įdomumo dėlei, kurie būdavo tušti po šaltų žiemų (soduose). Tai iš upės prigaudydavom įvairiausios žuvies :) Gružliai (kilbukai) ir tie gerai gyvendavo prūdeliuose :)

  25. #25
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.766
    Blog Entries
    5
    Nes mano tuose prūduose net karosai neišneršia, tik kuojos veisiasi žiauriai.
    Kuojos dėl kažkokių priežasčių nukonkuruoja karosus dėl maisto, perskaičiau vienoj knygoj tokį teiginį. O be to, esu tai pastebėjęs ir praktikoje. Mano kaime 15 ha tenkinyje niekaip neįsitvirtina karosai, kuojų nors šakėmis kabink, karoso anei vieno, nors šalimais pilna prūdelių su karosais.

    O dar klausimas, jei prileisčiau šamų, tarkim 50 vnt ir jiems pakaktų maisto, tai jie vienas kito nerytų? Ar jiems tas negalioja, kaip ir lydekoms, kas didesnis tas ir ryja bet ką kas kruta ir nesvarbu ar savas, ar ne? :)
    Turbūt pavojaus yra, tačiau nedidelis, nebent kito maisto neliktų. Mano supratimu čia svarbus veiksnys yra tai, kad šamas yra labiau naktinė žuvis, kuri sutemusi suaktyvėja, kai tuo tarpu jų maistas (karosai, kuojos, saulažuvės ir t.t.) naktį būna pasyvesni. Todėl šamui turėtų būti lengviau medžioti kitos rūšies žuvis. Be to, va katik perskaičiau knygoj, kad šamo ryjamos žuvelės aukštis turėtų būti ne daugiau, kaip 0,4 jo burnos pločio, kitaip jis užsprings ir galą gaus. Todėl panašaus dydžio į save žuvį jis gali pulti tik iš bado. Kitas reikalas kai dėl neršto kovoja penkiakilograminiai šamai, jie gali vienas kitą apkandžioti, sužeisti, dėl ko kai kurie patinai gali žūti.

    Jei išnaršinsi šamus ir paauginsi iki metinukų, atvažiuosiu apsipirkti.
    Įdomus klausimas yra tas, kokio dydžio tau dabar reikėtų pirkti šamus veisimui, ar didesnį kiekį metinukų, laukiant, kada jie užaugs. Ar mažesnį kiekį (pvz.) trimečių, tada neršto galima laukti už poros metų. Aaaarba.. pirkti mailiukus ir augintis - irgi geras variantas, ypač jei jiems būtų paskirtas atskiras prūdukas.

Panašios gijos

  1. Tvenkinių žiemojimo kalendorius
    Nuo Rolandas forume Kita
    ats.: 82
    Paskutinis: 19-12-2015, 00:07
  2. Tvenkinių žiemojimas - 2014
    Nuo Aurielka forume Kita
    ats.: 39
    Paskutinis: 21-11-2015, 13:30
  3. Gedo URS nuo a iki z.
    Nuo GediminasS forume URS, uždaros recirkuliacinės sistemos
    ats.: 26
    Paskutinis: 10-05-2013, 16:19
  4. Straipsniai apie dekoratyvinių tvenkinių įrengimą
    Nuo Rolandas forume Įrengimo ir priežiūros priemonės
    ats.: 0
    Paskutinis: 07-05-2012, 10:16
  5. Gedo URS
    Nuo Gedas forume URS, uždaros recirkuliacinės sistemos
    ats.: 23
    Paskutinis: 25-05-2011, 11:20

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo žinutes
  •