Jei eršketus augini ikrams, tai reikia prilaikyti liesesnes normas. Bet tokiam kiekiui eršketukų 120 g. pašaro skamba kaip pasityčiojimas.Autorius pourvis
Čia turbūt šaltam vandeny tokia norma, kai maitini rudenį arba pavasarį. Vasarą nekankink, duok daugiau. Laikyk įjungtą orapūtę.O norma yra ~1% ar apie 3% nuo visos kūno masės per dieną ?
Silurus glanis ...;)
Tada aš visai nesuprantu tų šėrimo normų gal kas gali paaiškint ?
Na taip, iš tiesų, pats pasitikrinau, eršketų ir upėtakių šėrimo normos gan mažos, lyginant su karpiais. Tai net nežinau, gal kas augina tuos eršketus tau paaiškins išsamiau.
Silurus glanis ...;)
Pagal Alleri tokiam kiekiui žuvies naudojant pašara ALLER BRONZE išeitų 165g
Manau kad čia viskas teisingai nes pas mane gaunasi taip
Skaičiuju kad turiu apie 700kg žuvies ir norma prie 20C 100kg yra 0,49kg tai gaunasi 3,43kg per diena.
O tu įsitikinęs, kad eršketai tą pašarą suėda? Kokios kitokios žuvies dar ten yra?
Pagal Coppens pašarus pašarų normos yra mažesnės nei Aller pašarų (dėl to ir kainų skirtumas atsiranda). Jie veda prie to, kad pašaras geresnis, todėl šerti reikia mažiau. Pvz., labai panašaus pašaro (trivasariams karpiams, kurių vidutinis svoris apie 1 kg) pagal sudėtį Allerio prie 20 laipsnių reikia duoti 2,5 proc. nuo žuvų svorio, o Coppens rekomenduoja - 1,5 proc. Tai jei tvenkinyje 100 kg žuvies - atitinkamai Alleriu reikėtų šerti 2,5 kg dienai, o Coppens - 1,5 kg.
Su eršketais manau, kad labai panašios normos bus. Beje, galima atsidaryti šių gamintojų puslapius ir visas rekomenduojamas žuvų šėrimo normas išsitraukti.
Patarimas bent kartą per savaitę tas normas koreguoti, nes žuvys įgauna svorio ir šėrimo kiekiai palaipsniui didėja. O užėjus šiltiems orams ir koeficientas padidėja. Karpiams optimaliausia augimo+šėrimo vandens temperatūra 24-26 laipsniai, kai įmitimas bei svorio prieaugis maksimalūs. Eršketams, beje labai panašiai, o kylant temperatūrai dar aukščiau žuvys pradeda grimzti į vasarinę anabiozę :-)
VU baigiau ekologinės biologijos bakalauro studijas 1997-2001 m.m. Ten pat studijavau zoologijos krypties magistrantūrą 2001-2003 m.m. Nuo 2003 m. dirbu žuvininkystėje ūkyje iki šiol.
Yra dar lynų apie 30vnt. Galvojau gal jų darbas, bet kai įpilu pašarą po kelių minučių iškeliu šeryklą ir vodad būna po kelis eršketus, beto nekartą iškėliau ir tušcią šeryklą su eršketu.
Kitam krante duodu karpinio kasdien tai arba lynai arba amūrai irgi patvarko.
Tai kaip ir gerai pasiskaičiavau normas, bet klausimas tebeliko ar duot normomis ar tiek kiek suėda ?
Visada yra prierašas prie normų - "pagal suvalgomumą".
VU baigiau ekologinės biologijos bakalauro studijas 1997-2001 m.m. Ten pat studijavau zoologijos krypties magistrantūrą 2001-2003 m.m. Nuo 2003 m. dirbu žuvininkystėje ūkyje iki šiol.
Tada viskas aišku.
Duok kiek suėda.
Matau tema ne pati naujausia, bet... Aš savo sibirinius šerdavau "kiek suėda" principu. Tačiau tikrai garantuoju, kad tai ne pats ekonomiškiausias variantas. Nes jau liepos pradžioje jie būdavo gana riebūs. Nors va, su besteriais taip ir neišsprendžiau mistikos. jie taip ir neužaugo pas mane. Beje, auginant eršketus vanduo bus kuo puikiausiai drumstas ;) Nemanau, kad kiekis pašaro tai keis į kurią nors pusę.
Vat dėl vandens drumstumo ir nesuprantu ar čia nuo durpės darosi mutnas ar eršketai rausia dugną. Nors mano galva kiek per mažai jų pas mane kad matytūsi drumstumas.
Negi jie kaip karpiai ?
Tikrai neatsakysiu tiksliai, nematęs ir video eršketų "veiklos". Tačiau tokį pastebėjimą galiu parašyti- aplink šėryklą, kur juos šerdavau, visame kokių 5-10 kv. metrų perimetre, molinio prūdo dugnas būdavo kietas kaip stalas, kai tuo tarpu visur kitur kojos klimpsta į moli, nors ir nedaug. Tačiau ir 5-10cm molio pakelta nuo dugno, tikrai padarys vandenį kakavos spalvos.
Savaitgalį šėrykla tuštino eršketai, o jau vakar radau nemažai palikto maisto, ar jau stoja maitinimasis ? Įdomu kaip pas kitus.
Šėrimo sezonas jau baigiasi, išskyrus aštriašnipius.
Retkarčiais lynams įmetu sliekų. Įdomu ar eršketai ėda sliekus?
Dar ir kaip. Kažin ar išvis egzistuoja žuvis, kuri neėda sliekų, nebent plačiakaktis.
Silurus glanis ...;)
Tada palepinsiu ilgašnipius, po žemės darbų yra pririnktų daug sliekų. O kokį dirbtiną pašarą rekomenduotumėte eršketams šerti? Žuvų dydis apie 30 cm
Labai ženklus eršketų dydžio skirtumas, toks vaizdas jog tie kurie pirmi paaugo neprileidžia prie pašaro mažesnių. Gal tokiu atveju reiktų dviejų šėrimo vietų, o gal rytinio ir vakarinio šėrimo ? Ką galite patarti ?
1. Kokio dydžio tie eršketai ir kokia rūšis?
2. Kokia galėtų būt jų bendra masė?
3. Kokiam plote išbarstomas pašaras?
1. Erškėtai buvo įžuvinti prieš metus vid. svoris 125g. Sibiriniai
2. Buvo prieš metus 75vnt. Kritusių po žiemos nemačiau. Pagal pagaunamus dabar tai yra tokių kokius įžuvinau apie 100-200g. O yra ir virš 500g.
3. Šeremi tik ant šėrimo stalo maždaug 1,2m×1,2m. Maždaug apie 600ml. kiek bus gramais nzn reiks pasvert. Kasdien vakare šeriu ir po 30 kokiu min. būna jau išlaižyta
Dabar jau galima ir paskaičiuot, aklieji kurmiai (čia iš multiko, jeigu ką)
100g +500 /2=300g vidurkis.
300g*75vnt=22500g, arba 22.5kg eršketų svorio.
Pagal visiems žinomą lenkų eršketininką Ryszart Kolman reikėtų duoti pašarų apie 2proc nuo bendros masės (+20,+24 šilumos), t.y. 460g pašaro ERŠKETAMS parai. Pašaras turėtų būt paskleistas plačiai, o šėrimo stalas naudojamas kontrolei ir į jį berk 20 proc pašaro.
Dėkui tvis už labai gerą paaiškinimą. Liko klausimas dėl pašaro paskleidimo plačiai ar reiktų maždaug iki 2m gylio barstyti ar galima ir giliau ar kaiptik ten kur sekliau ?
Manau didelio skirtumo dėl gylio nėra ,aš šeriu 1-1,5m gylije svarbu kad toje pačioje vietoje ir panašiu laiku tai jie pripranta ir laukia. O skleidžiu pašara maždaug 4x4 m plote.
Rašymo leidimai
Atsakyti cituojant