Rezultatai 1 iki 19 iš 19

Gija: Vaidoto bala (22 a. dumblo)

Hibridinis vaizdas

  1. #1
    Narys
    Įstojimo data
    2016 04 09
    Vietovė
    Elektrėnai, Kaunas
    Įrašai
    7

    Vaidoto bala (22 a. dumblo)

    Sveiki gerbiamieji,
    Kadangi esu visiška nuajiena šiame forume, o apie žuvis išmanau labai ne kažka (čiut ešerį nuo lydekos skiriu, net meškerės neturiu, bent visi gi nuo kažko pradedame), tai pabandysiu išdėstyt savo situaciją ir turimus klausimus.
    Turiu balą tiesiai priešais langus, apie 22 a. Kaip nupirkome trioba, bala buvo čia ir atrodė va taip:
    Click image for larger version. 

Name:	DSC_0131.jpg 
Views:	41 
Size:	74.3 KB 
ID:	8052
    Galėjau iš esmės ją perbrist skersai tad išsiurbėme vandenį ir vietiniai netikėliai bandė pravalyt ją, pašalindami dubmblą (2014.10). Nežinia kiek jo pašalino, bet kad liko to gero dar daug metrų, tai tikrai. Kasant ekskavatorius syki iki kabinos murktelėjo į tą pelkė, teko su kranu traukt. Aš pats darbus revizuodamas irgi neatsargiai žengiau ant dugno nuo tam reikalui supilto pylimo, tai paskui pats nebeišlipau. Daug kartų girdėjau minint plavūną, bet gali būt, kad po apačia dar ir durpės yra, kurias bijojo atidengt... Vaizdas, po "valymo":
    Click image for larger version. 

Name:	DSC_0331.jpg 
Views:	46 
Size:	75.4 KB 
ID:	8053
    Click image for larger version. 

Name:	DSC_0323.jpg 
Views:	40 
Size:	74.4 KB 
ID:	8054
    Šį pavasarį išmatuotas gylis viso labo 2 m. ir dar kiek nori gilyn gali smeigt per ta minkštą košę. Rudenį krantus apsėjome veja, kad labiau neardytų ir visko, kas iškasta vėl atgal nesuplautų ir šiai dienai atrodo va taip:
    Click image for larger version. 

Name:	IMG_3904.jpg 
Views:	47 
Size:	75.3 KB 
ID:	8055
    Prūdas pratekamas, užmaitinamas iš greta tekančio upelio/melioracijos kanalo ir ten atgal vanduo grįžta per 200 skersmens pypkute, kuria galiu pamažinti vandens lygį kokiais 45 cm. Kadangi pratekėjimas yra rytinėje dalyje, o LT vyrauja vakarų vėjai, didžiają dalį ant paviršiaus esančio šlamšto automatiškai išneša lauk. Praeitą baisią vasarą, upelis atostogavo nuo kokios liepos iki spalio... :( Per ta laiką vandens lygis krito apie 35 cm. Tiksliai nepamenu per kiek laiko užsipildė bala po iškasimo, bet kažkodėl dingojasi, kad per mažiau nei 2 savaites (apie 10 d. gal) Nors paskaičiavus tūrį, turėtų būt labai didelis vandens debitas.... matyt dar prisidėjo šaltiniai. Ties įtekėjimu vanduo šią žiemą užsitraukė tik kai buvo tie -20, bet tada aš kas porą dienų nusemdavau tą ploną leduką. Ar dėl to kad buvo šviežias prūdas ar dėl daug saulės, pernai liepą turėjau tokį vaizdą:
    Click image for larger version. 

Name:	IMG_3366.jpg 
Views:	38 
Size:	75.2 KB 
ID:	8056
    žolių salos, siekiančios paviršių irgi buvo ne viena, todėl 2015.06 apgyvendinau 15 dvimečių amūrų, kurie anei jokio pakyčio pernai nepadarė. Kartu apsgyveno vieno geradario darbininko įleisti keliolika auksinių karosų ir 3 metinukės lydekos jiems prižiūrėti. Matyt lydekos pralaimi kovą su karosais, nes jau dabar pakrantės verda nuo mailiaus ir nuo varlių....
    Tiesa, upeliu pavasarį eina neršt lydekos ir labai tikėtina, kad kažkiek jų nukeliavo pasiklydę ne žemyn upeliu, o pas mane, nes ant įtekėjimo nėra jokių grotų
    Tagi dabar klausimai:
    - ką vertėtų apgyvendinti šioje baloje, kad turėčiau akiai malonų prūdą, prioritetiškai naudojamą maudynėms. Noriu iš daikto turėti ūkinės naudos, kad be didelių pastangų ir rupesčių dar ir žuvytės ant stalo būtų (šert nenorėčiau ta prasme). To varianto, kad viską išgaudyt prieš žiemą, irgi neplanuoju - žr. sekantį punktą.
    - planuoju statyt orapūtę, bet ne vien dėl žuvų, o tam, kad dugne esantis difuzorius keltų dumblą į viršų netoli to kampo, kur yra ištekėjimas. Taip, pagal visus fizikos dėsnius, jei į prūdą patenka švarus vanduo, o išeiną drumstas, prųdas po truputi turi valytis (banet jau gilesne duobę gal taip išburbuliuot pavyktų). Be to taip padidėtų O2 kiekis, kas turėtų lėtint augalų augimą. Kaži ar suveiktų?
    - šiemet atliksiu nuoseklius temperatūrų sekimus, darysiu išvadas dėl upėtakių kitiems metams. Ar yra nors koks šansas, kad tiktų jiems sąlygos?
    - Kaip, po galais, matuojamas tas O2 baloje - niekur temos neradau.

    Bala yra šalia Elektrėnų, draugiškus svečius mėgstame. Žuvint žadu iš Bartžvės, nes ji arčiausiai, greičiausiai reiktų vežti su jų karieta. Balos planas:
    Click image for larger version. 

Name:	12899358_10209513309494843_1489928723_o.jpg 
Views:	38 
Size:	60.0 KB 
ID:	8057
    Iš rytų ir pietų miškas/medžių alėja, bet vasarą saulė juos lengvai perkopia.
    Kadangi greitu betonuosiu pagrindą pontoniniam lieptui ir nuleisiu dalį vandens, tiksliai žinosiu debitą po to. Nors vienas didis mokslų apie balas specialistas man garantavo, kad ta pralaidą reik naikint, nes per ją ir užsineša prūdas.
    Nežinau ar buvo kada detalesnis aprašymas - labai tikiuosi pagalbos ir patarimų. Ačiū užkantrybę, skaitant iki galo!

  2. #2
    Narys
    Įstojimo data
    2016 04 09
    Vietovė
    Elektrėnai, Kaunas
    Įrašai
    7
    Pernai liepą:
    Click image for larger version. 

Name:	IMG_3363.jpg 
Views:	40 
Size:	76.7 KB 
ID:	8058Click image for larger version. 

Name:	IMG_3364.jpg 
Views:	42 
Size:	75.8 KB 
ID:	8059

  3. #3
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.766
    Blog Entries
    5
    Situacija ne iš paprastųjų, kadangi jau gyvena lydekos, todėl vargu ar upėtakiai ilgai pas tave pagyventų. Jei upėtakiukai bus po kelis šimtus gramų, tai lydekos juos skaniai suvalgys. Be to upėtakius šiaip jau reikėtų šerti, ko kaip suprantu tu neketini daryti. O ir nuo vagių upėtakius sunku apsaugoti. Kadangi prioritetas maudynės, tad karpiai atkrinta, galima įsileisti stambesnių lynų, gal net dekoratyvinių, tikintis, kad jie išnerš. Dėl grožio galėtų būrelis stambesnių orfų plaukioti. Jei intensyviai nesiruoši prūde ūkininkauti, tai tegul gyvena tos lydekos su karosais (karosų galima ir spalvotų didesnių įleisti), lydekas vis po truputį nugaudinėsi. Per metus pasigausi 10-15 vnt. ir bus sezono norma. Bus natūraliai atsikuriantys ištekliai. Gali ir keli šamukai apsigyventi. Bet reikėtų, kad nebūtų labai maži.
    Silurus glanis ...;)

  4. #4
    Narys
    Įstojimo data
    2016 04 09
    Vietovė
    Elektrėnai, Kaunas
    Įrašai
    7
    As jau supratau, kad įleisdamas lydekas, padariau strateginę klaidą, bet čia taip būna, kai pagal Delfio ir panašių šaltinių patarimus žuvini... Ar yra koks garantuotas budas išgaudyti tas lydekas. Gi viduje jos neišnerš (?), tai bus tik tos, kurios suleistos ir sulindę. ar ne?

  5. #5
    Narys
    Įstojimo data
    2013 07 07
    Vietovė
    Kauno rajonas
    Įrašai
    1.025
    Dar ir kaip įšnerš.

  6. #6
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.766
    Blog Entries
    5
    Citata Autorius bertas85 Žiūrėti skelbimus
    As jau supratau, kad įleisdamas lydekas, padariau strateginę klaidą, bet čia taip būna, kai pagal Delfio ir panašių šaltinių patarimus žuvini... Ar yra koks garantuotas budas išgaudyti tas lydekas. Gi viduje jos neišnerš (?), tai bus tik tos, kurios suleistos ir sulindę. ar ne?
    Paskaityk Darulio temą, ir kaip jis lyg Don Kichotas metų metus niekaip neišnaikina tvenkiniuose lydekų.
    Silurus glanis ...;)

  7. #7
    Narys
    Įstojimo data
    2012 02 27
    Vietovė
    Tvenkiniai, Zarasu raj. Antazavė, Gyvenu Vilniuje
    Įrašai
    1.375
    Pradėk gaudyti lydekas.
    jei dar šiais metais neišneršė, tai pagauk, nes po to turėsi tuščią prūdą,
    bus tik didelė žuvis ir lydekos....

  8. #8
    Narys
    Įstojimo data
    2016 04 09
    Vietovė
    Elektrėnai, Kaunas
    Įrašai
    7

    O buvo taip...

    Taigi, po Nilo rekomendacijų įleidau 25 orfas (20 mažų ir 5 didesnes, nors ir akimi didelio skirtumo nemačiau), tai po 2 savaičių buvo belikę berods 6, o iki šios dienos išgyveno 3... :( Speju, kad čia taip lydekas nepigiai pasišėriau... Tiesa kažkas man padarė begalinę paslaugą, nes vieną dieną ant kranto radau šią:
    Click image for larger version. 

Name:	IMG_3946.jpg 
Views:	31 
Size:	76.9 KB 
ID:	8307Click image for larger version. 

Name:	IMG_3947.jpg 
Views:	31 
Size:	75.9 KB 
ID:	8308
    Vadinasi beliko tokios 2, bet kadangi geradarbio (kokie variantai? udra? audinė?) apraiškos nepasikartojo, tai gyvagaudžių spastų dar neįsigijau.
    Šiuo metu sprendžiu begalinę problemą dėl augalų žėlimo ir reikia patarimo. Dabar baloje gyvena 32 amūrai (15 trimečių nuo pernai ir 17 dvimečių nuo pavasario), bet toks vaizdas, kad jie ne kažką valgo, nes žolių gerokai daugiau nei pernai tokiu metu.
    Dabartinis vaizdas:
    Click image for larger version. 

Name:	IMG_4030.jpg 
Views:	47 
Size:	77.1 KB 
ID:	8309Click image for larger version. 

Name:	IMG_4031.jpg 
Views:	41 
Size:	48.0 KB 
ID:	8310Click image for larger version. 

Name:	IMG_4032.jpg 
Views:	48 
Size:	77.5 KB 
ID:	8311Click image for larger version. 

Name:	IMG_4034.jpg 
Views:	47 
Size:	26.6 KB 
ID:	8312
    Pirmas klausimas, kas čia per nelemta žolė, kad amūrai taip nenoriai ją valgo? Panašiausia ką radau, tai nertis, bet neesu tikras...
    Ir gal kas turi rekomendacijų, ką daryti, kad suvaldyt šių žolių beatodairišką plitimą ir siūlinių dumblių augimą? Organikos šalinimas atliekamas - pavasarį keletas karučių atmirusių žolių, o dabar nugrėbiau gal 70 proc. "pribrendusių" dumblių, kurie jau stora sodria buta ant viršaus plūduriuoja ir grėbliu sugaudomi...
    Jei ir toliau taip viskas progresuos, tai nuo liepto nepasimaudyt, o žolių paravėt po poros metų galėsiu eit. Jau dabar žmona juokiasi, kad net vandenyje dirbu, nes plaukiodamas, koju pirštais raviu šias žoles aplink lieptą. Keletas mano planuojamų veiksmų:
    Kadangi dugnas minkštas, tai šaknys netvirtai laikosi. Ar vertėtų mastyti apie grandinės pratraukimą dugnu, taip išraunant nemažą dalį žolės? ar tai efektyvu?
    Ar pakrančių apsodinimas (kalninės pušys, gluosniai), taip užstojant kažkiek saulės, ir siurbiant azotą iš vandens, duotų nors kiek naudos?
    Ar yra kokių vandens augalų, puikiai siurbiančių maistines medžiagas, kurie nepatiktų amūrams? Ar realu sekelsnės prūdo dalies atitvėrimas tinkleliu, paliekant tą galą augalams ir mailiui?
    Dekingas už pamąstymus

  9. #9
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.559
    22 arai - nelabai ką išravėsi. Paaugs amūrai, nugrauš ir krantus kitais metais.
    Nertis - geras biogenų siurblys. Jei saikingai, tai tikrai netrukdo.
    Kiek pajėgi grėbliu iškabint, gerai sumažini biogenus. Kranto augalai daugiau nuokritų duos, nei vandenį išvalys. Mano subjektyvia nuomone, gluosniai nepatinka. Labai patinka juodalksniai.
    O ravėt kojomis dugną, ką aš žinau, originalu. Galėtų ir žmona padėt nesišaipius :))

  10. #10
    Narys
    Įstojimo data
    2012 01 12
    Vietovė
    Lentvaris
    Įrašai
    1.654
    Tas kur padarė paslaugą su lydeka, galėjo padaryt tą patį su amūrais. Ir dar, jei trūksta deguonies- žuvis nesimaitina.

  11. #11
    Narys
    Įstojimo data
    2013 10 25
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    35
    Citata Autorius bertas85 Žiūrėti skelbimus
    Taigi, po Nilo rekomendacijų įleidau 25 orfas (20 mažų ir 5 didesnes, nors ir akimi didelio skirtumo nemačiau), tai po 2 savaičių buvo belikę berods 6, o iki šios dienos išgyveno 3... :( Speju, kad čia taip lydekas nepigiai pasišėriau... Tiesa kažkas man padarė begalinę paslaugą, nes vieną dieną ant kranto radau šią:
    Click image for larger version. 

Name:	IMG_3946.jpg 
Views:	31 
Size:	76.9 KB 
ID:	8307Click image for larger version. 

Name:	IMG_3947.jpg 
Views:	31 
Size:	75.9 KB 
ID:	8308
    Vadinasi beliko tokios 2, bet kadangi geradarbio (kokie variantai? udra? audinė?) apraiškos nepasikartojo, tai gyvagaudžių spastų dar neįsigijau.
    Šiuo metu sprendžiu begalinę problemą dėl augalų žėlimo ir reikia patarimo. Dabar baloje gyvena 32 amūrai (15 trimečių nuo pernai ir 17 dvimečių nuo pavasario), bet toks vaizdas, kad jie ne kažką valgo, nes žolių gerokai daugiau nei pernai tokiu metu.
    Dabartinis vaizdas:
    Click image for larger version. 

Name:	IMG_4030.jpg 
Views:	47 
Size:	77.1 KB 
ID:	8309Click image for larger version. 

Name:	IMG_4031.jpg 
Views:	41 
Size:	48.0 KB 
ID:	8310Click image for larger version. 

Name:	IMG_4032.jpg 
Views:	48 
Size:	77.5 KB 
ID:	8311Click image for larger version. 

Name:	IMG_4034.jpg 
Views:	47 
Size:	26.6 KB 
ID:	8312
    Pirmas klausimas, kas čia per nelemta žolė, kad amūrai taip nenoriai ją valgo? Panašiausia ką radau, tai nertis, bet neesu tikras...
    Ir gal kas turi rekomendacijų, ką daryti, kad suvaldyt šių žolių beatodairišką plitimą ir siūlinių dumblių augimą? Organikos šalinimas atliekamas - pavasarį keletas karučių atmirusių žolių, o dabar nugrėbiau gal 70 proc. "pribrendusių" dumblių, kurie jau stora sodria buta ant viršaus plūduriuoja ir grėbliu sugaudomi...
    Jei ir toliau taip viskas progresuos, tai nuo liepto nepasimaudyt, o žolių paravėt po poros metų galėsiu eit. Jau dabar žmona juokiasi, kad net vandenyje dirbu, nes plaukiodamas, koju pirštais raviu šias žoles aplink lieptą. Keletas mano planuojamų veiksmų:
    Kadangi dugnas minkštas, tai šaknys netvirtai laikosi. Ar vertėtų mastyti apie grandinės pratraukimą dugnu, taip išraunant nemažą dalį žolės? ar tai efektyvu?
    Ar pakrančių apsodinimas (kalninės pušys, gluosniai), taip užstojant kažkiek saulės, ir siurbiant azotą iš vandens, duotų nors kiek naudos?
    Ar yra kokių vandens augalų, puikiai siurbiančių maistines medžiagas, kurie nepatiktų amūrams? Ar realu sekelsnės prūdo dalies atitvėrimas tinkleliu, paliekant tą galą augalams ir mailiui?
    Dekingas už pamąstymus
    Pas mane tas pats su dumbliais. Po audringo savaitgalio prieš kelias savaites skyriau visą šeštadienį darbui su grėbliu. Išvežiau gal kokia 200kg dumblių. Po savaitės buvo tas pats - sukilo nuo dugno nauji. Bijau, kad amūrai irgi nebe išeitis - žolę gal ir nugrauš, bet dumbliai liks. Blogiausiai kai nėra vėjo - viskas plūduriuoja vidury.

  12. #12
    Narys
    Įstojimo data
    2012 01 12
    Vietovė
    Lentvaris
    Įrašai
    1.654
    Bliamba, bliamba, pinigų prūdui iškast yra, amūram ir dar kitokiom žuvim nupirkt yra, o 20w orapūtei gaila. Turėk nors 1000 amūrų, jei jie nesimaitina, tai žolės prūde neišnaikinsi.

  13. #13
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.766
    Blog Entries
    5
    Mano patirtis buvo tokia - pirmasis mano 15 a. prūdas buvo tiek apžėlęs, kad žolės į kilimą susipymusios, nedaug trūko, kad būčiau galėjęs kaip Jėzus vandens paviršium vaikščioti.
    http://www.akvariumas.lt/entry.php?2...ABrai%EF%BF%BD
    Prileidau penkiolika dvimečių amūrų. Du metai rezultato jokio, toks vaizdas, kad mažėja ne žolių bet pačių amūrų. Tada prūde dingo visi karosai, taip sužinojau, kad prūde esama lydekų, galvojau, kad tik kelios. Kai pradėjau žvejoti, pagavau apie 50 vnt. Kadangi buvo išbadėjusios, kibo pasakiškai. Didžiausia buvo 4,5 kg. Ėmiau visas dideles ir mažas, mažas leidau į netoliese esantį valstybinį tvenkinį, o dideles į kotletus. Periodiškai įleisdavau karpių, pernai 12 amūrų, šiemet dar 7. Vaizdelis pasikeitė iš pagrindų ir labai smarkiai. Kai didžiųjų lydekų neliko (liko tik šimtgraminiai peiliukai) amūrai pradėjo dirbti labai efektyviai, šiai dienai prūdas jau švarus, laisvai galiu spiningauti, kas anksčiau buvo neįmanoma.
    Silurus glanis ...;)

  14. #14
    Narys
    Įstojimo data
    2016 04 09
    Vietovė
    Elektrėnai, Kaunas
    Įrašai
    7
    Del lydekų ramiau, nes turetų būt likę 2 dvimetės, kurias šiemet pasišovęs sugaut, na, o blogiausiu atveju, gal jos viena kitai nepatiks ir pavasarį neišnerš... Šį pavasarį, kol dar amūrai visi krūvoje plaukiojo, suskaičiavau visus 32 - nė vieno netrūko, o kartu plaukiojo 5-6 motininiai auksiniai karosai, bet va į bučių nė vienas nepanoro įlyst, tai dėl jų populiacijos irgi neesu tikras. Dar būriais plaukioja saulažuvės, pasirodo čia jų mailius palei krantus pastoviai plakasi, nors buvau įsitikinęs, kad karosų. Likę 3 orfos gal 8 cm ilgio, ir arba jos išmoko lydekų pamoką, arba anom apetitas prastas... Belieka nuspręst ką vietoj lydekų leist vietoj populiacijos prižiūrėtojų....
    Neišgirdau nei vienos nuomonės dėl stambaus masto mechaninio žolių šalinimo (pratraukiant dugną grandine) - ar tas prasminga ir kada tą geriau atlikt? Vėlyvą rudenį?
    Orapūtė planuose dar šiemet...

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo žinutes
  •