Puslapis 1 iš 5 123 ... PaskutinisPaskutinis
Rezultatai 1 iki 25 iš 109

Gija: Nilo 14 arų tvenkinys. žuvininkystė mažuose telkiniuose.

  1. #1
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5

    Nilo 14 arų tvenkinys. žuvininkystė mažuose telkiniuose.

    Sveiki, bičiuliai uvininkai. diaugiuosi, kad atsirado tai toks specializuotas forumas. Todėl skubu uduoti keletą klausimų patyrusiems tvenkinėlių turėtojams.

    Turiu tvenkinėlį apie 12-14a. Į jį subėga melioracijos latakas i pievų. Ten karaliauja karosai ir gana nemaai augmenijos. Gylio neinau, bet įtariu, kad iki 1,5m, tiksliai neinau. Planai yra tokie: įsileisti pavasarį rimtesnių uvų, o rudeniop derlių susirinkti. Galvoju apie dvimečius amūrus, plačiakakčius, (gal) karpius ir metinukus amus.

    Kadangi tvenkinėlis nėra prie namų ir itisą parą saugoti negaliu, tai man labiau aktualu tokios uvys, kurių betkoks snarglius su slieku ant kabliuko neigaudytu. Kiek inau amūrus ir plačiakakčius nėra lengva pagauti. O karpiai, spėju, igaudomi daug lengviau. Taigi galvoju apie pora deimčių amūrų, kad ie per vasarą sumaintų augaliją, plačiakakčiai iek tiek pafiltruotų vandenį. O tvenkinėly esančius karosiukus ir varles esu linkęs sumaitinti plėrūnams. Galvoju apie amus, nes mano įsivaizdavimu amą yra sunkiau sugauti negu lydeką, o be to man amas ir skanesnis, tai gal koks 10 metinukų amų (po 200g) sueitų?

    Kadangi amams natūralaus maisto greičiausiai neuteks (prieingai nei amūrams), tai norėjau paklausti kokiais dirbtiniais paarais būtų galima erti paprastus Europinius amus. Kakur buvo minėta, kad jie eriami kombinuotais paarais, tai ar tie paarai yra specialūs amams ar tinka kokie universalūs. Grūdų turbūt kaip karpiai nevalgo :oops: ? Ir iaip gal turite kokių pastebėjimų dėl mano isakytų minčių. Ačiū.

  2. #2
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.559

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose

    Sveiki,
    Taip, jei tvenkinys ne prie namų ar neįmanoma užtikrint apsaugos, tai planuok neplanavęs, žuvink nežuvinęs - iki pirmo brakonierių reido.
    14 arų - nedidukas. Jei prasibėgt per įžuvinimo normas ir pabandyt pasiskaičiuot kiekius, tai:
    Amūras, galima žuvint, kad išauginti apie 200 kg/ha/metus į 14 arų t.y. 1/7 apie 30 vnt.
    Siūlyčiau ieškoti ankstyvą pavasarį, sveikų, dvimečių, virš 200g. Jei sąlygos bus geros, maisto pakaks - rudenį pasieks 800 - 1200g.
    Plačiakaktis, taip, greit auga, tik su sąlyga, kad yra daug šilumos ir pakankamas kiekis tinkamo maisto visą vasarą. Čekijoje, Vengrijoje du kart pigesnis už karpį, nes užauga "iš nieko", t.y. iš to pašaro, kurio negali paimti kitos rūšys. Lietuvoje labai gerai užsirekomendavo intensyvios karpininkystės tvenkiniuose, t.y. kur karpiai auginami dideliu tankiu, daug šeriama, daug likučių (pašaro, šalinimo produktų) - didelis vandens žydėjimas, gausus fito, zooplanktonas, kurį ir nukošia plačiakakčiai.
    Norma ir ta pati: rudenį reik planuot gaut ne daugiau 200kg/ha/metai, t.y apie 30 vnt, bet pavasarį įžuvinimui ieškočiau tokių jau apie puskilį.
    Tiesa, plačiakakčiai labai gerai "eina" į tinklą. Čia informacija, kad įvertintut kovos priemones prieš brakonierius (gal kita tema bus paskirta kovos priemonėms prieš brakonierius).
    Šamai 200g gal gerai, gal negerai. Kaip pasiseks. Jei maisto ir šilumos užteks - augs. Bet aš asmeniškai imčiau kokius 5 apie kilogramą ir tikėčiaus rudenį pagaut 3-5 kg gražuoliukus. O tiesa, kaip juos gaudysit? Tvenkinys išleidžiamas?
    Dėl dirbtinių pašarų. Galima pirkt daniškus, lenkiškus. Gana brangūs ir dar branks. Bet jei leidžia finansai pirktis, tada šamus keisčiau į eršketus ir "daryčiau" ją dominuojančia, pagrindine rūšimi. Galima pirktis ar gamintis automatines šėryklas, labai palengvina, atpigina šėrimo darbus.
    O karosams pavaikyti gal kokių starkiukų - irgi labai gera žuvis maistui. Su dirbtiniais pašarais greit auga, tik reiklesnė deguoniui.
    Grūdai, deja,tik karpiams, karosams, amūrams.

  3. #3
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose

    Dėkui už atsakymus.
    Dėl brakonieriavimo nesu labai didelis skeptikas, aišku tokia grėsmė visada yra, bet šiuo atveju tvenkinėlis yra šalia plento, kur dažnai važinėja savi žmonės, tai tikiuosi gal prisibijos dideles avantiūras daryti. Retkarčiais ten užklysta viena skitas pilietis karosiukų pasigaudyt.

    Įeleisti šamus po 1 kg pradžiai man būtų baisoka, nes viena vertus neaišku kaip jie priimtų naują gyvenamąją aplinką, o be to ar tokio dydžio šamas nesuvalgytų amūriukų po 200g. Burna pas juos tam labai tinkama:). Bet pasiųlymas gal ir įdomus suleisti tokio dydžio. Beje neseniai teko išsikepti maximoj pirktą 1,5kg šamuką, nuo to momento esu šamų fanas :))) Šilumos jiems turėtų užtekti, yra negilių vietų, kur vanduo turėtų greičiau įšilti. Kita vertus šamas juk nuo amžių Lietuvoje gyvenanti žuvis, tai klimatas gal problemų neturėtų labai kelti. Šiaip dėl maisto tai galbūt iš kitų prūdų pagaudyčiau buožgalvių, varlyčių. O gal šamams tinka kokios mėsos atliekos, paukščių žarnos ir pan.? tik aišku baisu tokiais dalykais užteršti tvenikinį.

    Dėl starkių tai net nežinau, man tai per mažai pažįstama žuvis. Mano galva starkis ir lydeka šiuo atveju būtų beveik lygiaverčiai personažai. Noriu išbandyti šamus, nes galbūt ateityje patirtį pritaikyčiau dideliame ir gilesniame tvenkinyje. Be to, kaip ir sakiau nesinori, kad žuvį būtų lengva sugauti. Jei neklystu šamas labiau linkęs slapstytis ir medžioja naktį. Tai mano naiviu įsitikinimu ir pašalinimas žvejams (jei tokių būtų) mažiau pastebimas.
    O dėl eršketų taip pat verta pasvarstyti, pabandysiu pasiskaitinėti apie juos.

    Hmm, su išgaudymu tai čia irgi šiokia tokia dilema. Šiaip tvenkinėlis turėtų būti nuleidžiamas, jis turi kažkokį keturkampį betoninį rentinėlį, bet nesu tikras kiek ten viskas funkcionuoja, jei tvenkiniui dabar +/- 15-20 metų ir nebuvo nei kart nuleistas. Gal alternatyva būtų tinklu perbraukti?

  4. #4
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.559

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose

    Na, dėl šamų ir amūrų, plačiakakčių mažų. Taip, bus bėdų (norėjau sudėlioti tankius, dydžius kiekvienai žuvų rūšiai, o su "komplektu" reik dar padirbėt).
    Šamus galima šert išvardintu pašaru, bet kaip sukontroliuot suėdimą? Kad taip nepradėjus po biškį raugint tvenkinį, nors šeriant 10 žuvų, kad ir maksimum po 1kg/dieną - nepavyks užraugint :)
    O karosų daug? Paprastai čia būna nemaža problema: smulkūs, daug, suėda visą pašarą, nei patys auga, nei kitoms leidžia. Juos apmažint reik pradžioje.
    O brakonieriai neina kol nesuuodžia, kad yra rimtos žuvies. Paskui juos labai sunku sustabdyti. Ir tikrai ne dieną gali ateiti. Tokį tvenkiniuką "profams" tvarkyt, nereiks valandos. Galvočiau apie rimtus "slapukus" ir "priemones" sugavus draugelius. O sugalvojus žuvint, griežtai stabdyt: "leiskit, dėde, aš tik kelis karosiukus..."
    Tiesa, dabar ant ledo galima užvilk akmenų didesnių - glaustis/slėptis šamams ir kokių vėjovartos kelmų-kerokšlių, apsunkint tinklininkams ar labai įkyriems draugams darbą. Bet gerai įvertinti ar jie netrukdys patiems pasigaut žuvų tinklu. :)

  5. #5
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose

    Dėl karosų kiekio tai galima madaug įsivaizduoti, kiek jų nekontroliuojamai prisiveisia per ilgą laiką. Dar prie 10 metų a tame prūdelyje gaudiau karosiukus ir kibdavo absurdikai mai, vadinasi konkurencija ten yra nemaa. Turint galvoj, kad jie idusti nelabai turėtų, nes vos uėjus atlydiui ties melioracijos lataku atsiranda nemaa propera.

    Todėl a samprotauju taip, kad kiekviena įleista uvų rūis turėtų savo mitybos nią. Kol tvenkinyje yra gausiai karosų, tol karpiai, lynai ar erketai neturės pakankamai natūralaus maisto. Amūrams olės pakaks sočiai, plačiakakčiai irgi neturėtų badauti kai vanduo ims ydėti nuo amūrų imatų, o amams būtų pavesta misiją ivalyti karosyną, kad kitais metais būtų galima galvoti apie kitas taikias uvis. Aplink yra nemaai kitų prūdelių i kurių būtų galima graibteliu prigaudyti daug buogalvių arba varlyčių, kad amų maisto racionas būtų turtingesnis, gal net varlių kurkulų atneti i kitur, kad buogalviai vietoje isiristų. Kritiniu atveju eičiau į upę auklių gaudyt ir jomis maitinti mauosius pabaisas.

    Kaip manai Rolandai, koks amų kiekis galėtų būti? Minėjai 5x1kg, mano pirminis sumanymas 10x200g. O gal galima daugiau jei būtų periodikai papildomi maisto itekliai? Aiku dar lieka variantas leisti iųmetukus, bet jie per vasarą nedideli teuaugs.

  6. #6
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.559

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose

    Na, bandysiu ieškot kabliukų.
    Pesimistinis scenarijus:
    10 šamų nesugebės sumažint karosų niekaip per metus.
    30 amūrų nesugebės pridirbti tiek, kad užsiveistų fito/zooplanktono plačiakakčiams, jei jo ir bus - pirmiau patvarkys karosiukų armija.
    Vandens žydėjimas trunka, paprastai, 2-3 savaites - per trumpas laikas atsiganyti plačiakakčiams.
    Varliukai pagaunami būna labai trumpą laiką ir gana greit būna arba sugauti, arba supranta ir pabėga į krantus, į laukus...
    .................... .............
    Dėl šamų kiekio. Iš praktikos papasakosiu, kad 1,5 ha tvenkinyje esam suleidę virš 60 šamų skirtingo dydžio. Po kelių metų neliko karpių mažesnių puskilio (buvo žuvinama kasmet) ir pagaudavom apkramtytų iki 1,5 kg karpius. Kai nuleidom tvenkinį, didieji siekė, jei gerai pamenu, iki 37kg. Dėl skonio, labai jau riebūs. Rūkinti reiktų tik gabalais.

    Nežinau, yra laiko dar pagalvot, gal surizikuot kokius 20 - 30 vnt? Tik viena bėda, šamai kai subręsta, patinai nepakenčia vienas kito prieš/per nerštą. Yra atvejis, kai suleisti nerštui į pusės hektaro žiemojimo tvenkinį, likdavo tik vienas, pats stipriausias patinas. Žuvininkystėje jiems bręst iki neršto užriša viela burną, kad nesidraskytų. Žinau, nehumaniška, bet taip jau yra. Manau, kad reiktų jiems paruošt daugiau tinkamų slėptuvių.
    Pavasry bus tik metinukai, dvimečiai ir t.t. Šiųmetukų atsiras tik vasaros pabaigoje ir bus dar per maži, kad pastebimai gaudytų karosus. Kad tik jų pačių neišgaudytų.
    Ir dar, galima susiplanuot labai teisingai ir pan., bet yra problema: labai dažnai nėra tokios įžuvinimo medžiagos, kokios norėtųsi.
    Pamažu jau dabar reik rinkt informaciją. Kažkiek galėsiu padėt šiuo klausimu (informacija).

  7. #7
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose

    O.. geras. Praktiniai dalykai labai įdomu...
    Kai nuleidom tvenkinį, didieji siekė, jei gerai pamenu iki 37kg.
    Šakės, toks pabaisa gali ir kilograminį karpį suėsti nesunkiai. Na bet teoriškai tai tokiam užauginti reikėtų bent 10-15 metų, ar aš klystu? Kažkur literatūroj skaičiau, kad 8m vidutiniškai 16kg sveria.
    Nežinau, yra laiko dar pagalvot, gal surizikuot kokius 20 - 30 vnt?
    Dėl manęs, tai kuo daugiau tuo geriau. Kad jie linkę į "šeimyninius" konfliktus tarpusavyje - esu girdėjęs. Jeigu jau narus kartais puola, tai vienas kitą tuo labiau.
    Dėl slėptuvių mintis gera, nesunkiai tai išsprendžiama, miškas visai šalia reikės pritempti šakų ar kelmą dar kokį.
    Informacijos apie Įžuvinimo medžiagą jau žvalgausi. Turėtų Išlaužas turėti, dar gal valstybinis žuvivaisos centras. Nuo kovo pradžios bandysiu skambinėtis. Jei turėsi kokios info apie parduodamus metinukus, tai būsiu dėkingas jei informuosi.

  8. #8
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.559

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose

    Na, tie rekordiniai užaugo (sunku prisimint) per 6 ar 7 metus. O įleisti buvo nuo puskilio iki 3kg. O svorio pasiskirtymas išgaudant, buvo nuo 7 - 37 kg.
    Viskas priklauso nuo maisto. Upėje tokie taip greitai gal ir neužaugtų. Daug adrenalino gauni, kai ramiai gaudant karpukus, įsegi netyčia tokį monstrą. Paprastai nukerta valą ir tu stovi žandus išpūtęs ir apsvaigęs nuo užlpūstančio adrenalino kurį laiką nieko nesuvoki. :)
    Jei tempsit kelmus, kuo stambesnius. Smulkios šakos greit supus. Mums labai gerai pasiteisino ąžuolo viršūnės - traktorium atsitrauki prie kranto, pertiesi ledu trosą skersai, apvažiuoji aplink ir užtrauki ant ledo. Šakos gali būt ir išlindę virš vandens - saugiau maudytis, plaukti.
    Dėl įžuvinimo medžiagos, pabandysiu surinkt medžiagą kovo pabaigai - balandžio pirmai pusei. Šis puslapiukas nešališkai tam turėtų padėti ;)

  9. #9
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.559

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose. Nilo 14 arų tvenkinys

    Kaip padėliočiau kelmus.
    Įspėjimas :) Nedėti pačioje giliausioje vietoje, išleidimo vagoje, nes bus taip:
    O buvo taip. Per septynis metus po kelmais žuvų buvo išrausta duobė, kelmai "įsėdo" į dumblą/gruntą. Kai gaudant žuvis vanduo iš tvenkinio buvo nuleistas, toje vietoje liko gerokas pusmetris gylio, kokia 5X4 m bala - visai nedidelė, atrodo. O jos viduryje didelis šakotas "kelmas". Per jį šokinėti ir landžioti tikrai buvo smagu. :)
    Šamą gaudėm (mes) dvi dienas, šaltyje, azarte, iki sutemų, viens per kitą. Buvo prizai, premijos paskelbti. Prizo vertė kilo kaip ant mielių, kaip aukcione, gerokai viršijanti paties šamo vertę. Dar paskui jau buvo nesvarbu prizas, liko tik pirmykštis azartas, tikslas - greičiau tą velnią iškrapštyt. :)) Su visokiomis ir fantastiškomis gaudymo technologijomis. Pasiūlymų buvo ir neleistinomis priemonėmis, bet apie tai istorija nutyli.
    Manot pagavom? :)

    Click image for larger version. 

Name:	14 arų. Tauragė.jpg 
Views:	70 
Size:	79.8 KB 
ID:	491

  10. #10
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose. Nilo 14 arų tvenkinys

    Ačiū už schemutę, Rolandai :)
    Na tikrai, įspūdingi nuotykiai su tais šamais, brač, ir žinok žmogau visus niuansus... Turbūt humaniškų būdų ir nebelieka, kai reikia iš tos duobės išsemti baisūną. :))) Gal tokiu atveju kviesti kariškius su sprogmenimis :DD arba medžiotojus :D?
    Įsivaizduoju, kaip puikiai šamams tiktų mano kaimo tvenkinys (15 ha), yra didelių duobių, daug privirtusių medžių. Įrengiant tvenkinį, kai kurie medžiai net stati buvo užlieti beveik iki viršūnių, aišku, paskui patys nuvirto ant dugno, bet slėptuvių šamams ten būtų labai gausiai. Kažkas maždaug prieš 15 metų skleidė tokius pletkus, kad neva šamų tvenkinyje jau yra, bet kad kas pagautų- girdėti neteko. Nors gal elektrikai tuo nesigirs. Vėgėlių tai būdavo tikrai, pagaudavom mažų vėgėlyčių. Gaila, bet dabar tvenkinys išnuomotas neaiškiam subjektui, tai prie svetimo daikto nesinori kišti nagų, o tuo labiau pinigų :(. Teks apsiriboti savo mažyliu tvenkinuku.

  11. #11
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose. Nilo 14 arų tvenkinys

    Jeigu dar be manęs kas domėsis šamais, o skaityt literatūrą tingės, tai įkeliu trijų dalių rusišką filmuką, kur pasakojama viskas apie šamų gyvenseną.










  12. #12
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Garliava, Kauno r.
    Įrašai
    103

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose. Nilo 14 arų tvenkinys

    Mano manymu, šamukų ganėtinai daugokai į tokio dydžio tvenkinį. Taip jei norisi labai greito varianto su karosų naikinimu, tai neblogas variantas. Ir mano manymu, tai daryčiau irgi taip, jog leisčiau didesnį kiekį, tačiau mažesnių, nes jie sparčiai auga. Ir, manau, gali naikinti amūrus ar eršketus, nes vien iš agresyvumo puls, žalos, o po to sužeistas žuvis puls parazitai ir arba žus, arba vis tiek zus :) Tačiau po poros metų jei bus įleistas didesnis jų kiekis, teks kviesti draugus į talką ir pora naktelių pasėdėti meškeres užmerkus su naktinių sliekų kuokštu, nes verkiant juos reiks apgaudyti. Kitaip ten liks šulinys su šamų armija.
    O čia atsakymas ko tik nevalgo europiniai šamai. Tik gaila, kad ne Lt kalba http://www.silurusglanis-video.com/homme_silure_3/


  13. #13
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5

    Re: uvininkystė mauose telkiniuose. Nilo 14 arų tvenkinys

    Ačiū, Mariau, už nuorodą, labai įdomūs filmukai apie šamus, ypač apie jų mitybos racioną, kaip supratau jie ėda viską, kas tik vandenyje juda :)) O šiaip, iš tiesų, turbūt pavojaus esama amūrams, kai šamukai yra jų dydžio, na apie tai dar pagalvosiu. Mažiukų įleidinėti nelabai noriu, nes jų ilgokai reiks laukti, tik rudenį jie bus paauginti ūkiuose. O tvarką noriu daryti jau nuo pavasario, o žiemoti palikti taip pat kol kas nesinori, verčiau pasiauginti tiek, kad žuvytės žiemotų šaldiklio kameroje arba stiklainiuose su drebučiais :) O išgaudyti teks graibšteliu, prieš tai nuleidus vandenį :) O dar po metų, įvertinant pirmųjų metų patirtį, galbūt bandysiu leisti žuvims žiemoti.

  14. #14
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5
    Pastarosiomis dienomis žvalgiausi kur būtų galima neužilgo įsigyti šamukų. Išsiaiškinau štai ką:

    1. Su šiųmetukais problemos kaip ir nebus, jų pasiūla bus pakankama, bet aišku, man jie nelabai tinka, tai šiek tiek liūdina.
    2. Vienas iš žuvinkystės ūkių, pagal internete skelbiamą informaciją, planuoja turėti metinukų (200g) ir trimečių (2 kg). Kainos tokios jų nelabai smagios, bet jei kitur nerasiu, metinukus imsiu.
    3. Buvęs valstybinis žuvivaisos institutas vis dar veikia, tik po kitu "stogu", veikla jų nepasikeitė.
    4. Dalis žuv. ūkių į elektroninius laiškus neatsakinėja, matyt miega kartu su karosais arba klientai jiems nelabai reikalingi...

  15. #15
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Garliava, Kauno r.
    Įrašai
    103
    Jeigu atsiranda laisvesnių savaitgalių, ir netoliese yra kokia rimtesnė upė, bei nespaudžia laiko limitas, siūlau pasiimti keletą dugninių ir jau gegužės gale galima jų pačiam pasigauti, suradus geresnę duobę. Žinoma, jei norisi nuo pavasario įsileisti, tada jau kitas reikalas.

  16. #16
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5
    Nee, šitas variantas netinka. Pirmiausia arti nėra upės, kurioje gyventų šamai. O visų antra, nenoriu apiplėšinėti vidaus vandenų savo asmeniniams tikslams. Gaudyti mažus neišneršusius šamukus ir leisti juos į savo prūdą, tai tas pats, kas juos į keptuvę dėti, nematau jokio skirtumo. Man būna labai keista skaityti žvejų komentarus, kurie giriasi, kad paleidžia atgal į vandenį šamus iki 3kg, o po to jau rašo, kad štai kelis puskilograminius jau į savo prūdą apgyvendino. Ar tas šamukas prūde ar keptuvėje, bet upė vistiek netenka kelių, išneršti galėjusių šamukų. Tuos kelis šamukus dėl savęs galima ir nusipirkti, jei užtenka pinigų echolotams, valtims, tai užteks ir tų pinigų keliems sveikiems šamukams nusipirkti iš ūkio. Nesiaubiamos upės ir vietinė pramonė remiama. Be to noriu pirkti nemažą kiekį, kad rudenį rūkykla turėtų darbo :)

    Vasarą ketinu pabandyti žvejoti šamus Nemune, jei nors kokį normalų sugausiu, tai į jo vietą paleisiu pora "nebrendylų" nupirktų iš ūkio, kad atstatyti balansą.

  17. #17
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5
    Radau įdomios informacijos, Europinio šamo (Silurus glanis) augimo tempo lentelė (esant pakankamai maisto). Kiek žinau, lentelę sudarė rusai.

    1 m; 20-30 cm 100-200g
    2 m; 40-60 cm 1.000-1.800g
    3 m; 70-90 cm 2.500-5.000g
    4 m; 100-110 cm 6.500-10.500g
    5 m; 120-130 cm 11.000-17.000g
    6 m; 134-143 cm 15.000-22.000g
    7 m; 143-152 cm 19.000-26.500g
    8 m; 152-161 cm 23.000-31.000g
    9 m; 161-170 cm 27.000-35.500g
    10 m; 170-178 cm 31.000-40.000g
    11 m; 178-185 cm 35.000-45.000g
    12 m; 185-190 cm 39.000-50.000g
    13 m; 190-194 cm 43.000-55.000g
    14 m; 194-198 cm 46.500-59.500g
    15 m; 198-202 cm 50.000-64.000g
    16 m; 202-206 cm 53.500-68.500g
    17 m; 206-210 cm 57.000-73.000g
    18 m; 210-214 cm 60.000-77.000g
    19 m; 214-218 cm 63.000-81.000g
    20 m; 218-222 cm 65.500-84.500g
    21 m; 222-226 cm 68.000-88.000g
    22 m; 226-230 cm 70.500-91.500g
    23 m; 230-234 cm 73.000-95.000g
    24 m; 234-238 cm 75.500-98.500g
    25 m; 238-242 cm 78.000-102.000g
    26 m; 242-245 cm 80.000-105.000g
    27 m; 245-248 cm 82.000-108.000g
    28 m; 248-251 cm 84.000-111.000g
    29 m; 251-253 cm 86.000-114.000g
    30 m; 253-255 cm 88.000-117.000g
    31 m; 255-256 cm 90.000-120.000g
    32 m; 256-257 cm 92.000-123.000g
    33 m; 257-258 cm 94.000-126.000g
    34 m; 258-260 cm 96.000-129.000g
    35 m; 260-262 cm 98.000-132.000g

  18. #18
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Garliava, Kauno r.
    Įrašai
    103
    Na, čia galima diskutuoti šia tema be galo be krašto, nes niuansų iš visų pusių. Taip kad išimt iš natūralios aplinkos ir perkelt į dirbtinę aplinką ir nieko gero. Bet žinantt situaciją su šiuolaikine žvejų etika ir požiūriu į žuvį, tai daugeliu atveju taip pasielgus, tik padidinama tikimybė jai pasiekti brandos amžių. Jeigu perkeliama tikslu paįvairinti savo ar kitą telkinį šamais. Yra žvejų, kam 0,5 šamukas jau skaitosi šamas ir keliauja iškart į sietka, o yra ir tokių kas 50 kg pagauna, pabučiuoja ir pasikabina foto ant sienos.O jis plaukioja toliau sau savo valdose.
    Geriau su valtim pasiplaukioti pakrantėmis ir tinklus aprinkti. Tai didesnis efektas, nei šamų apsaugai būtų nei 1 ar 2 individų perkėlimas į kita naują arealą. Bet ir šitas labai maloniai nuteikiantis požiūris :)
    Sunku su didžiaisiais šamiokais pas mus. Teko tik pora kartų pajusti kitam valo gale milžiniską jėgą, po kurios ne tik as drebėjau kaip šapelis, bet ir drauge žvejoję kolegos, pamatė su kuom teko pakovoti. Patirties stoka bei neprofesonalios priemonės 2:0 šamų naudai. O, taip vadinamų, buožgalvių aš neskaitau šamais. Visi keliauja atgal arba ką Nilas smerkia - į kitus telkinius.

  19. #19
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5
    Geriau su valtim pasiplaukioti pakrantemis ir tinklus aprinkti
    O jei tinklai kokio verslininko, kuris išsipirkęs leidimą verslinei žvejybai? Galima gauti šratų į minkštą vietą sukarpius tokį tinklą. Bet šiaip supratau ką norėjai pasakyti, iš principo sutinku.
    nei 1 ar 2 individų perkėlimas į kita nauja areala
    Joo, o tas naujas "arealas" tai paprastai būna 1-5a. nuosavas prūdas, kuriame tas šamas vistiek neišnerš :)) Visai kas kita, jei perkelti į kokį didelį valstybinį ežerą ar tvenkinį, kur galėtų toliau augti ir veistis, sukurti stiprią populiaciją, tuomet pateisinu.

  20. #20
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5
    Grįžtant prie mano tvenkinuko temos, tai norėčiau Rolando ar kitų išmanančių paklausti štai apie tokią įžuvinimo proporciją (tuo atveju jei metinukų šamų nepavyktų gauti):

    10x2kg - šamai (karosams ir varlėms naikinti)
    5x2kg - amūrai
    3x2kg - plačiakakčiai

    Ar yra šansų, kad trimečiai šamai mano prūde išnerštų (šiaip jų lytinė branda nuo 3-4 metų)? Vanduo prūde šiltas, daug žolių, gylis, kaip jau rašiau, santykinai nedidelis. primėtyčiau šakų, kerplėšų.

  21. #21
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 09
    Vietovė
    Garliava, Kauno r.
    Įrašai
    103
    Kaškur yra išnuomuotų versliniai žvejybai telkiniu šarašas bei atkarpos upės kur tai leidžiama, bei verslininkai nenaudos tinkliukų zilkiniu atskirt eina iškart, aišku užkabinus reik pasiskambint y GA ar galima sunaikint kad poto negauti baudos už svetimo tinklo naikinimą, bet svarbu supratom vienas kito mintis.

    Dabartiniu laikotarpiu šamų pagauti galima vis daugiau maž užtvankelių ir visokiausiu ežerėlių kur anksčiau niekas net nesvajojo jog jų ten kaškada bus, o tai tik padėka žvejems jog užveisė. ąišku y 1 aro kūdrą yleidus tai netik kad neišners bet ir neišgyvens ilgiau nei iki pirmu salčių:)

    Šamukų tai kaip ir optimalus skaičius, bet kad 3metais nerš tai abejočiau.
    Amūrų padidinčiau iki 7 bet sekančiais metais tikrai reiks mažint nes jie auga greitai bet ir žoles naikina greitai.
    Plačiakakčių ir padidinčiau iki10 vnt kadangi amūrai kaip karvės daug valgo ir daug atgal y vandeni puikios medžiagos plačiakakčių maistui veistis. Rudeniop ir keletą vienetu išimčiau.

  22. #22
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.559
    Nilai, nežinau su kuriuo ūkiu derini šamukų įsigijimą, bet mano pasenusiomis žiniomis, pabandyk susisiekt su Kintais, Išlaužu, Simnu, Daugais.
    Į elektroninį paštą kai kurie neatsakys net sniegui nutirpus. Bandyk skambint pagal sąrašą. Tą ir aš darysiu, kai ledas pradės tirpti ir žuvininkai jau daugmaž žinos kaip ir kas peržiemojo. Bandysiu sudaryt lentelę-kainoraštį ir čia pateikt.
    Dėl šamų naršinimo natūraliomis sąlygomis, neturiu praktikos, apart, kad esu matęs kaip pas mus du kartus neršė. Amžiaus šamų nepasakyčiau - įvairiaamžiai. Iš pokalbių su tai dariusiais žuvininkais, supratau, kad naudoja ne mažesnius nei 4-5 kg šamus. Kad Lietuvos lauko sąlygomis iki tiek užaugtų per tris vasaras - abejoju (neesu žvejas, čia nieko nežinau). Patinukai gal trimečiai ir gali bandyt neršt, bet patelės, kad būtų pasiruošusios - abejoju.

  23. #23
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5
    Kaškur yra išnuomuotų versliniai žvejybai telkiniu šarašas bei atkarpos upės kur tai leidžiama, bei verslininkai nenaudos tinkliukų zilkiniu atskirt eina iškart,
    Taip šitą žinau, sąrašas yra čia. Tačiau tai beveik nieko nekeičia. Šiais laikais tvenkiniai išnuomojami yra patyliukais, nuvažiuosi žvejoti į tvenkinį, šalia kurio gyvenai ir žvejojai 10 metų, rasi tinklą, bandysi jį sunaikinti o prie tavęs prieis bičiukas su popiergaliu mosuodamas, kad šis tvenkinys dabar priklauso jam. Ir taip 10-čiai metų, su galimybe lengvatinėmis sąlygomis jam nuomą prasitęsti. Ir tas privatus nuomininkas gali kokius nori tinklus mesti, ar jie bus valiniai ar siūliniai čia jau esmės nesudaro. Yra žiauriai pikta, kai tikrai potencialūs ir žuvingi tvenkiniai išnuomojami subjektams gyvenantiems 80 km nuo tvenkinio, o vietinė seniūnija apie išnuomotą tvenkinį sužino, tik kai "sąvininkas" pakabina iškabą draudžiančią žvejoti.
    Amūrų padidinčiau iki 7 bet sekančiais metais tikrai reiks mažint nes jie auga greitai bet ir žoles naikina greitai.
    Jie man tik iki rudens kad datemptų, o po to į konservus arba šaldiklį, nes kitaip žiemą jiems bus galas.

  24. #24
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5
    Nilai, nežinau su kuriuo ūkiu derini šamukų įsigijimą, bet mano pasenusiomis žiniomis, pabandyk susisiekt su Kintais, Išlaužu, Simnu, Daugais.
    Šiuo atveju remiuosi Išlaužo kainininku, kurį jie pateikia internete kaip planuojamą asortimentą. Kintų svetainėje patektame auginamų žuvų saraše šamų nėra. "Akvilegija" internete nurodo kad augina šamus, apie asortimentą kol kas neaišku. "Daugų Žuvis" - lygiai taip pat. Žuvivaisos instituto Rusnės filialas turės tik šiūmetukų link rudens, lygiai taip pat turėtų šiūmetukų turėti ir "Kajus". Simnui siunčiau laišką, bet atsakymo nesulaukiau.

    Bandysiu sudaryt lentelę-kainoraštį ir čia pateikt.
    Butų Super!!!

    Kad Lietuvos lauko sąlygomis iki tiek užaugtų per tris vasaras - abejoju (neesu žvejas, čia nieko nežinau).
    Na šiuo atveju, jei pirkčiau trimečius, tai jiems jau būtų ketvirtoji vasara, bet gal ir tavo tiesa. 2Kg šamiokai neatrodo, kaip rimti "neršikai" :).

  25. #25
    Narys
    Įstojimo data
    2011 02 03
    Vietovė
    Tauragė-Vilnius-Prienai :)
    Įrašai
    2.759
    Blog Entries
    5
    Mano tvenkinėly vis dar plūduriuoja gan masyvus ledas, kraštai neblogai aptirpę bet.. dar tikro pavasario nėra. Situacija nedaug tepasikeitusi, nei nuotraukose kur įdėjau į tinklaraštį. Kaip manot, ar būtina laukti kol visai nutirps ledas, kad žuvis įleidinėti? Nes įtariu, kad per kitą savaitę jis dar vargu ar ištirps.

Panašios gijos

  1. ats.: 74
    Paskutinis: 03-03-2019, 14:19
  2. Nilo naujas prūdas
    Nuo Nilas forume Tvenkininė žuvininkystė
    ats.: 280
    Paskutinis: 05-10-2018, 08:08
  3. Vyto žuvininkystės projektas
    Nuo Vytas forume URS, uždaros recirkuliacinės sistemos
    ats.: 83
    Paskutinis: 11-11-2012, 18:13
  4. Lietuvos žuvininkystės ūkiai. Kontaktai
    Nuo Rolandas forume Žinynai, enciklopedijos, nuorodos
    ats.: 1
    Paskutinis: 11-11-2012, 17:39
  5. Seminaras "Vidaus vandenų žuvininkystės plėtra" Pisek, Čekija 2011 05 16-18
    Nuo Rolandas forume Renginiai, parodos, mugės, susitikimai
    ats.: 1
    Paskutinis: 27-04-2011, 00:10

Šios gijos žymos

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo žinutes
  •