Rezultatai 1 iki 25 iš 25

Gija: Pradedančiojo URS Akvaponikos principu

  1. #1
    Narys
    Įstojimo data
    2013 02 10
    Vietovė
    silute
    Įrašai
    1

    Pradedančiojo URS Akvaponikos principu

    Sveiki visi,

    seniai jau skaitinėju jūsų temas, tad ir pačiam atsirado noras pasižaisti su žuvytėmis. Tik mano noras būtų elementarus, prasidedantis su dviem ibc bačkomis (viena talpa žuvims ir du auginimo loviai), o vietoje biologinio filtro naudojant augalus. Kiek pasižiūrėjau tai šiai sistemai dar būtinas ir kietųjų dalelių elementarus sūkurinis filtras. Ši sistema galėtų atsidurti pas mane garaže arba prie jo priblokuotame stikliniame šitnamyje. Visa sistemėle turėtų veikti bent nuo pavasario iki rudens. Pagrindinis klausimas iškyla, kokias žuvis auginti, ir kaip teisingiau pajungti sistemą.
    Vienas iš pamąstymų, tai bačka su žuvimis viduje šalia sienos, o augalų dėžės jau už sienos esančiame šiltnamyje ir pakabintos aukčiau už bačką, kad nubėgimas būtų savaiminis. O gal statyti nubėgimo bačką ir dar papildomą siurbliuką? Ar iš vis visą sistemą laikyti šiltnamyje? Pagal amerikiečius tai jie, kad subalansuotų sistemą ima proporciją 1:1, su vandens tūriu bačkoje ir loviuose, tai gal ir man reiktų dar trečio lovio? Po dar vienas keistas dalykas iš jų pamokymo, kad viename kūbe galima užauginti apie 1000 žuvų, 10l - viena galva, kažin kiek mano sistemėliai reiktų įleisti tų augintinių?
    Paskutinį kartą taisė andree4me : 11-02-2013, 22:50

  2. #2
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.558
    Rūšys: afrikinis šamas arba tiliapija.
    Problema bus - paros temperatūros svyravimas.
    Į kūbinę statinę, jei bus pakankama cirkuliacija ir papildoma aeracija, manyčiau iki 150vnt. Dalį augintinių išimsi iš sistemos dar joms pilnai neužaugus.

  3. #3
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    Sveiki
    Domina hidroponinė URS, ir turiu minčių pradžiai pakurti pačią primityviausią URS asmeninėms rikmėms..
    http://www.youtube.com/watch?v=fCL68ETB_nM

    Bendrais bruožais apie planuojamą URS:
    Pradžiai turiu mintį paskersti vieną plastikinį konteinerį tokiu būdu - http://www.youtube.com/watch?v=jKEUPlUXTfk

    Kyla klausimai:
    1. Ar tokia sistema apskritai funkcionuos?
    2. Kiek žuvies ir kokias suleisti, kad tas nedidelis plotelis augalų spėtu išfiltruoti vandenį? Nesu tikras dėl a-šamų nes žuvininkystės ūkiuose LT, kurie užsiima ižuvinimo medžiagos veisimu jų nėra.. Domintų gal margieji plačiakakčiai, gal lynai, gal būtų galima surizikuoti net paimti eršketus (jei šios žuvys nėra labai opios auginimui, o avantiura visiškai utopinė).. Gal minėtos žuvys apskritai tiek lėtai auga, kad per sezoną šiltnamyje prieauglis bus minimalus - neverta net terliotis ir ieškoti šamų..? Kita vertus, galima rudeniop pamąstyti apie faunos perkėlimą į normalų URS (galimybę tokią pakurti kaip ir turėčiau)..
    3. Ar vertėtų neapsiriboti vandens filtracija vien per augalus, o statyti papildomą biofiltrą kaip čia - http://www.youtube.com/watch?v=ACuza8jD_i8 ..? Gal tada būtų galima didinti žuvies populiaciją talpoje..?
    4. Dėl biofiltro faunos - forume skaičiau apie lazdynų humusą ir jo patręšmą (nelabai supratau kuo tręšti, kad subujotų), ar vistik reikėtu ieškoti konkrečių bakterijų (nelabai isivaszduoju kur, o gal net pas populiartiuosius akvariumininkus)..?
    5. Jeigu apsistoti ties afrikiniais šamais, tai vėlgi neturiu žalio supratimo kur ieškoti mailiaus ir kur gauti pašaro - gal turite kokių minčių ar paiūlymų..?

    išanksto dėkoju už atsakymus ir komentarus..))

  4. #4
    Narys
    Įstojimo data
    2012 01 12
    Vietovė
    Lentvaris
    Įrašai
    1.654
    Šita idėja ir man rūpi, bet spręsti ją norisi kuo paprasčiau. Eksploatuojant šiltnamyje tokią sistemą, tiliapijos, ar afrikiniai šamai manau, kad netiks, kaip minėjo Rolandas dėl temperatūros svyravimų dieną- naktį, ypač pavasarį ir rudenį. Gal reikėtų leist mūsų paaugintą šamą, karpį, amūrą, ar ką pan, kad vėlyvą rudenį, žiemos pradžioj galima būtų skerst kaip kalėdinę žąsį.Nei tiliapija, nei afrikinis šamas tiek netemps. Dar vienas klausimas neramina, kad tuose filmukuose matau augalus tik sodinamus, ar nesenai pasodintus. Normaliai užaugusių, duodančių derlių ir maksimaliai valančių vandenį augalų nemačiau. Gal kartais klystu. Tada duokit nuorodas kolegos.

  5. #5
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    Citata Autorius tvis Žiūrėti skelbimus
    Normaliai užaugusių, duodančių derlių ir maksimaliai valančių vandenį augalų nemačiau. Gal kartais klystu. Tada duokit nuorodas kolegos.
    Pilna youtube filmukų kaip augina http://www.youtube.com/watch?v=W_HmQ3MdkIk , ir net LT augina http://www.akvaponika.lt/ ..

  6. #6
    Narys
    Įstojimo data
    2012 01 12
    Vietovė
    Lentvaris
    Įrašai
    1.654
    Tuos filmukus su afrikiniais šamais ar tiliapijom mačiau, bet kalbam apie mūsų įprastines sąlygas, lai bus šiltnamio.Ir ką kiek tų salotų valgysi?Kasdien? Kiek ir kokios žuvies, augalų priauginsi nešildomam šiltnamy?

  7. #7
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    Citata Autorius tvis Žiūrėti skelbimus
    kiek tų salotų valgysi?Kasdien? Kiek ir kokios žuvies, augalų priauginsi nešildomam šiltnamy?
    Aš isivazduoju, kad tokioje filtracinėje sistemoje (mažu užsodinamu plotu) reikėtų labai gerai apsvarstyti poreikius, susiplanuoti ko, kiek ir kada sodinti, bet tai man nelabai įdomu - paliksiu žmonos nuožiūrai..))
    O vat kiek ir kokios žuvies - būtu malonu išgirsti kompetetingą nuomonę.. Rolandas aukščiau minėjo, kad augintini afrikinis šamas arba tiliapija, bet vistik įdomu ar galimos ir racionalios yra kitos alternatyvos - gal ne tokios jautrios temperatūrų svyravimui, bet greičiausiai su kitais trūkumais ir rizikomis..
    Paskutinį kartą taisė linas_nss : 09-03-2013, 22:28

  8. #8
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    Nelaukdamas atsakymų į jau esamą klausimų sąrašą - tesiu klausimyną..))

    Jeigu statyti papildomą biofiltrą prie akvaponinio filtravimo, tai koks būtų optilamlausias:
    a) paprastasis lašelinis su natūralia oro cirkuliacija, kaip filmuke http://www.youtube.com/watch?v=NUFxNprhGzg
    b) lašelinis su priverstine oro cirkuliacija, kaip Rolandas paišė savo 500kg URS shemutėje http://www.akvariumas.lt/showthread....ias-gariepinus
    c) nelašelinis su priverstiniu oro padavimu, kaip http://www.youtube.com/watch?v=t5_49HJU7Dc
    d) nelašelinis be oro padavimo, kaip http://www.youtube.com/watch?v=ZtgajS8ayFg arba dar paprasčiau, bet čia jau bando apieliuoti į pseido cikloną http://www.youtube.com/watch?v=fQugTLfN0zY

    Būtų idomu išgirsti šių variantų privalumų/trūkumų palyginimą ir kuris geriausiai atliktų darbą (beabejo tinkamai įrengus)..?

    Vėlgi nepavyko aptikti principinės shemos, kur toks papildomas biofiltras tūrėtų būti įjungiamas į grandinę - prieš, ar po augalinio biofiltro..?

  9. #9
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.558
    Kiek man teko klausyti pranešimų intensyvios akvaponikos tema, susidariau vaizdą, kad reikia pridėti papildomai nitratų, kalio ir kai kurių mikro elementų. Suderinti intensyvų augalų ir žuvų auginimą, suderinti du skirtingus balansavimus - sudėtingas reikalas. Reik vandens parametrų matavimo, testavimo galimybių.
    O temperatūrų svyravimui jautrios visos žuvų rūšys. Juk jos šaltakraujai gyvūnai, negali pasireguliuot kūno temperatūros.
    Alternatyva afrikiniams šamams ir tiliapijoms, gali bandyti ungurius, karpius, gal dar eršketus (jautrūs nitratams). Bet negali leist užkilt vandens temperatūrai virš 26C (28C jei gali gerai aeruot, paduot papildomai deguonies), o svyravimus - 2C. Čia matau didžiausią problemą, jei norėsi, kad žuvys neskurstų, o gerai augtų.
    Pašarai tik ekstruduoti, kombinuoti. Pats įsivertink kiek iš to gausis maisto augalams, kiek užauginsi žuvų, kiek elektros reikės, kiek investicija įrangai, reguliacijai ir kokia savikaina žuvų, daržovių gausis.
    Nežinau dėl ko galvoji apie papildomą biofiltrą. Kam tada augalai? Išsivalysi azotą iki nitratų (sunkiau augalams pasiekiamas nei amonis, nitritai) ir dėsi papildomai?

    Tai kurčiau tik kaip hobį iš įdomumo pasiauginti retesnio mailiuko, retesnių žuvų rūšių ir kaip labai pigų, efektyvų biofiltrą, bet ne kad atsipirks/pigiau nei darže/ šiltnamyje užsiauginti įprastiniu būdu.

  10. #10
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    Jei traktuoti kaip hobi, tai atsiperkamumas antraeilis (kiek kainuoja kilogramas žuvies žvejams, o kiek dar laiko..?).. Nepaisant to - ekonominė nauda turbūt neišvengiama..

    Papildomas biofiltras, nes nelabai tikiu, kad tas kvadratinis metras floros atliks savo funkciją bent patenkinamai.. Nebent jis neigiamai atsilieptų sistemai.. Bandau daryti išvadą, kad papildomas biofiltras statytinas už augalų - augalai gauna koncentratą, o biofiltas valo kas lieka nuo jų..

    Ką manote apie tokį savadarbį biofiltro užpildą..?

    Click image for larger version. 

Name:	biofiltro elementas ilgis 50cm pavirsiaus plotas 3m2.JPG 
Views:	17 
Size:	49.7 KB 
ID:	3648

    Gaminamas iš polipropileninės virvės 3mm. Virvė sukarpoma po 20cm..

    Click image for larger version. 

Name:	sukarpoma po 20cm.JPG 
Views:	14 
Size:	32.4 KB 
ID:	3649

    Rišama po 3vnt. ant 3,5m virvės..

    Click image for larger version. 

Name:	risam po 3vnt ant 3,5m virves .JPG 
Views:	14 
Size:	37.4 KB 
ID:	3650 Click image for larger version. 

Name:	mazgu seka.JPG 
Views:	16 
Size:	38.3 KB 
ID:	3651 Click image for larger version. 

Name:	aprista virve.JPG 
Views:	17 
Size:	41.0 KB 
ID:	3652

    Užvyniojama ant 50cm nerūdyjamo plieno vielos/strypo (ar kas papuola po ranka)..

    Click image for larger version. 

Name:	virves galas prie elemanto pagrindo.JPG 
Views:	11 
Size:	39.6 KB 
ID:	3653 Click image for larger version. 

Name:	tvirtinamas kitas virves galas.JPG 
Views:	12 
Size:	35.8 KB 
ID:	3654

    Pasak šaltinio, puse metro tokios švabros turi apie 3m2 paviršiaus plotą.. Teoriškai į kūbą biofiltro galima sukišti užpildą, kurio paviršiaus plotas iki 220m2.. Nelabai suprantu kiek tai racionalus ploto išnaudojimas..

  11. #11
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.558
    Na, jei tai hobis - viskas tada tvarkoje, važiuojam.
    Pradžioje matau problemą: žuvys augs greičiau (produkuos maistinių medžiagų) nei sustiprės augalai. Galima pirma pasiaugint augalus papildomai truputį patręšiant mineralinėmis medžiagomis ir kai jau bus biomasės, leisti žuvis sistemon.
    Arba leist nedaug, nedidelių žuvų ir daryti dažnesnį vandens keitimą, kad atskiest azotą, žalingą toms pačioms žuvims. Turėk galvoje, kad reiks K, Fe, mikriukų papildomai.
    Taip pat negalėsi "staigiai" išjungti filtro - nurauti per daug augalų iš karto.
    Labai bus įdomu sužinot tavo mišinukų sudėtį ir papildymo kiekius, dažnumą.

    Vis tik siūlyčiau rinktis afrikinius šamus. Atsparūs nitratams.

    Tą ką parodei foto, gali rišti ir parduoti kaip neršto substratą, ne kaip biofiltro medią. Kelis kart pelningiau. :)

  12. #12
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    Tai tokios švabros kaip biofiltro užpildas - netinkamas..?

  13. #13
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.558
    Tinkamas, bet yra tinkamesnių, o ir biofiltro būtinybės nematau, todėl nevystau šia linkme diskusijos.

  14. #14
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    Aš tikiu, kad yra tinkamesnių bioužpildų, bet ir kaina nuo 900Lt/1m3.. - nemažai ))

    Radau tokia info.. Šaltinis "Справочни по устойчивой аквакульту ре" 2009m
    Išnagrinėta hidroponinė sistema ir lyginta su tradicine URS (neisivazduoju kaip ir kiek adekvačias sistemas pakūrė).. Hidroponinė sistema tipo duoda geresnius ir stabilesnius filtravimo rezultatus.. Augino tiliapijas, baseino tūris 30m3, hidroponinio filtro plotas 14m2, tiliapijų populiacija 30kg/1m3..
    Apie papildoma filtro tręšimą - neužsiminta..
    Paskersto ibc konteinerio filtro plotas viršija 2 kartus nagrinėto projekto filtro plotą, tai gal ir žuvies populiacija galima proporcingai didesnė 60kg/1m3..?
    Kita vertus mane truputi suglumino minėtas žuvies tankis.. Kaip supratau afrikiniams šamams arba tiliapijai Rolandas rekomendavo iki 150vnt, jei dalis bus išimta iš sistemos anksčiau.. Jeigu daryti prielaidą, kad šiltnamyje sistema funkcionuos 5 mėnesius, tai koks tankis prognozuotinas tokiu atveju..?

  15. #15
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.558
    Papildomas tręšimas visur minimas, kai sistema intensyvi ir pagrindinis produktas augalai.
    Kaip galvoji, kodėl pvz. Kietaviškės turėdamos hidroponiką (temperatūra, vanduo...) nesiima auginti žuvų? Spėju, kad nukentėtų daržovių auginimas ir suma summarum eitų į nuostolį. O mėgėjiškoje arba nedidelėje sistemėlėje galima eksperimentuoti kiek nori, pelnas nesvarbu. ;)
    Dėl tankio, siūlyčiau neviršyti 50kg/m3 (optimumas, siūlyčiau 30kg/m3) ir gal visai tiktų pasibraižyti biomasės (žuvų, pašarų-maistinių medžiagų, augalų) augimo tempus grafikus ir sudėti vienas ant kito laike. Matysis kas nuo ko atsilieka, užbėga priekin. Šioje vietoje matau dvi strategijas: imi daug visai mažų (sakykime 150vnt) ir pamažu augindamas jas "išimi" (atiduodi, parduodi kam nors toliau auginti, arba pleti sistemą, nes dar valgymui per mažos) - laikai pastovią biomasę, pastovų šėrimo kiekį; kita - imi mažai (20-30vnt), beveik suaugusių žuvų, šeri pastovų pašarų kiekį ir "peraugį" vis išimi-suvalgai.
    Jei aš sau planuočiau, į kūbo baseiną imčiau 30 šamų po ~300g ir jau po poros mėnesių galima būtų išimti. Aišku, praktika padarytų savo korektyvas.

  16. #16
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    Radau kažkokį straipsnį apie hidroponinę fermą, tai nuolat tiria chemine sudėtį, pH, trašos ir makro/mikro elementus reguliuoja kiekvieną kartą vandenį paduodami augalams ir kiekvieną kartą gražindami žuvims - žiauriai sudėtinga..
    Truputis apie pH ir makro/mikro elementų priklausomybę (rusų kalba).. http://toeplitz.ru/hydro/191.html
    O dėl trešimo, tai yra akvariuminių trašų pačių įvairiausių - spėju kad pastarąsias reikėtu ir naudoti.. Įdomiausia pasirodė kažkokios maišomos į baseino gruntą ir tipo iš lėto tirpsta it trešia augalus 1/3 metus.. Kitas variantas (greičiausiai gerokai pigesnis) pirkti pagal poreikį birias trašas, mikroelementus ir juos susimaišyti, bet tokiu atveju reikėtų gerai pasikonsultuoti su akvariumistais apie proporcijas ir tręšimo normas..

    Dėl tankio baseine spratau - kažkur per minėtų variantų viduriuka.. ~50vnt ir išiminėti iš sistemos, kai biomasė pasieks 45Kg..
    Paskutinį kartą taisė linas_nss : 11-03-2013, 18:45

  17. #17
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    O kokia galimybė įterpti vėžius i sistemą..?

  18. #18
    Narys
    Įstojimo data
    2012 01 12
    Vietovė
    Lentvaris
    Įrašai
    1.654
    Su mūsų vėžiais nieko nesigaus dėl kanibalizmo, lėto augimo ir reikalavimų vandens kokybei.

  19. #19
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    Hanibalizmą galima apriboti talpinant individualiose dėžutėse po 300 cm2.. Vandens kokybę toleruoja raudonžnyplis vėžys..
    Spėju, kad galima gana laisvai interpretuoti dėžučių dizainą, tik dar nelabai randu kaip išspręsti šėrimą tokiose dėžutėse.. O gal jiems tiktų ir užtektų likusio nusėdančio maisto nuo žuvų, jei dėžutės baseino dugne, arba baseino viršuje ir šerti personaliai..? Vienaip ar kitaip tankis nedidelis..
    Prisegtos miniatiūros Prisegtos miniatiūros veziu dezutes.jpg   veziu dezute.jpg  

  20. #20
    Narys
    Įstojimo data
    2012 01 12
    Vietovė
    Lentvaris
    Įrašai
    1.654
    Tada dar nereikėtų užmiršt gigantiškųjų gėlavandenių krevečių ir moliuskų.

  21. #21
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    Tai vienareikšmiškai.. ))

    Prasineškit po šitą forumą - neralūs hidroponiniai projektai..! http://www.backyardaquaponics.com/fo...hp?f=18&t=5259]

    Atkreipkit dėmesį koks hidroponinio fltro plotas 3 kūbų baseinui.. Ir nelabai suprantu kam daro vieną baseiną po viena iš didesnių dėžių..?
    Paskutinį kartą taisė linas_nss : 11-03-2013, 21:28

  22. #22
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    Projektukas:

    Click image for larger version. 

Name:	Backyard_Aquaponics12.jpg 
Views:	45 
Size:	44.3 KB 
ID:	3719

  23. #23
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.558
    Normalioje URS. Nemaišomos kelios, skirtingos hidrobiontų rūšys. Tai ne kokia gamtinė ekosistema, tai didelio intensyvumo/našumo auginimo ferma, kur iš kiekvieno cm, litro, grindų ploto, elektros kW, spaudžiama nauda.

  24. #24
    Narys
    Įstojimo data
    2013 03 07
    Vietovė
    šiauliai
    Įrašai
    57
    Rolandai, čia gi tema apie pornografiją šiltnamyje..))

  25. #25
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.558
    Aa, supratau, sunku ištrūkt iš užsiciklinimo. :)

Panašios gijos

  1. Bio CO2 komplektėlis pradedančiam atgrubnagiui, nuomonė
    Nuo Diggitall forume Aš naujokas, SOS
    ats.: 5
    Paskutinis: 21-06-2012, 10:20
  2. ats.: 0
    Paskutinis: 06-09-2011, 10:49

Šios gijos žymos

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo žinutes
  •