Puslapis 1 iš 2 12 PaskutinisPaskutinis
Rezultatai 1 iki 25 iš 45

Gija: Nelumbo - Lotosai

  1. #1
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15

    Post Nelumbo - Lotosai

    Lotosai (Nelumbo), ganėtinai Žemėje palitusi vandens augalų gentis, turi tik dvi rūšis - Nelumbo nucifera (Tailando lotosą) ir Nelumbo lutea (Geltonąjį, Misisipės lotosą). Tiesa, kai kurie sistematikai išskiria ir keletą kitų rūšių, tačiau oficiali mokslo pozicija kol kas apsistoja ties šiomis dviem, kitas laikydama tik geografiškai atskirtais porūšiais. Bet gal į sistemątiką ir rūšių aprašymą daugiau nesigilinsiu - tai nėra taip įdomu.

    Be jokios abejonės - tai tropikinis augalas, nors JAV entuziastai jau sugeba juos augint atviro lauko sąlygomis 5 šalčio zonoje, tačiau ne vien atsparumas žiemos šalčiams yra svarbus. Lietuvoje šiltasis laikotarpis trunka vos keletą mėnesių, o ir tai naktys pas mus gana vėsios. Lotosai šiaip yra įpratę augti be sustojimo visus metus, tačiau gali pereiti į priverstinės ramybės periodą. Pas mus, sušilus orams jie vos spėja įsibėgėti augti, o jau žiūrėk ir laikas žiemot. Ilgainiui taip augalas gali išsekti ir visiškai sunykti. Todėl svarbiausia norint su lotosais "susidraugauti" - pasistengti suteikti jiems kuo ilgesnį šiltąjį laikotarpį, kuo daugiau šviesos, ir šilumos.

    Kol kas man neteko pasidžiaugt savo žydinčio lotoso žiedu, bet patys augimo rezultatai leidžia tikėtis, kad "jei ne šiemet - kitąmet". Taigi, šioje temoje pasistengsiu vaizdžiai pateikti informaciją apie lotoso auginimą iš sėklos - per tris dalis:

    1) Sėjimas;
    2) Pirmoji vasara;
    3) Žiemojimas.

    Kitais metais gal galima bus ir ketvirtąja dalimi pasidžiaugti - "Žydėjimas". Taigi...

    Lotosų sėja

    Lotoso sėklos - apie 1 cm skersmens kiaušinio formos riešutėlis, turintis labai kietą išorinį dangalą. Būtent šio dangalo dėka lotosų sėklos gali išbūti daigios ir nepaveiktos aplinkos sąlygų šimtus metų (kai kurie literatūros šaltiniai pateikia informacija, kad ir tūkstančius, bet gal nesiblaškykim į kraštutinumus).

    Išorinis sėklos dangalas yra ne tik kietas bet ir hidrofobinis, neįmirkstantis. Todėl jei bandysim tiesiog sėklą panardinti vandenin, galim pralaukt ir dešimtmečius, kol bakterijos pagaliau "apvalgys" išorinį kiautą ir vanduo sudrėkins sėklą.

    Kad šį procesą paspartinti, galima naudoti cheminius reagentus (vandenilio peroksidas), ar mechaninį poveikį. Su chemija nesu linkęs prasidėti, taigi, užsisakęs 2008-ųjų rudenį ir gavęs N. nucifera ir N. lutea sėklų, iškart ėmiausi darbo dilde.



    Po išoriniu dangalu yra dar vienas, irgi tamsiai rudas, bet kiek šviesesnis, po to seka trečiasis - kreminės spalvos sėklos luobelė. Dildinant geriausia, kad sėklos luobelė liktų neatidengta, t.y. nudildinti pirmuosius du dangalus maksimaliai, bet ne visiškai. Nuotraukoje - sėkla, su kuria aš šiek tiek persistengiau.



    Taip stipriai atidengus sėklos vidinius audinius galima sulaukti ir infekcijos, ko pasekoje sėkla supus.

    Kurioje vietoje nudildinti išorinį dangalą. Daugiausia rekomendacijų - "ties pusiauju", t.y. šone. Galima dildinti ir "poliuose", bet kyla rizika, kad atidengsime ne tik vidinius audinius, bet ir pažeisime augimo kūgelį. Tai padaryt labai lengva - kai stipriai švitrinam kietą dangalą ir jis staiga baigiasi, labai nesunku taip su visa jėga brūkštelt ir per minkštuosius audinius. O kadangi lotosai dygsta +24 - +28C temperatūroje, tai įsimetusi infekcija gali vystytis sparčiau, nei įsijungti augalo imuninė sistema.

    Čia jau taisyklingiau nudildintos lotosų sėklos, ir tai padaryta ne per vidurį, o galuose - bukajame ir smailajame:



    Jei pastebite - lyg ir prasišviečia vidinis šviesus audinys, bet jis visiškai neatidengtas.

    Beje, galuose nudildintos sėklos dygsta greičiau. Nuotraukoje apačioje kairioji ir vidurinė sėkla buvo nušveistos galuose, dešinioji - "ties pusiauju". Sudygo visos, skyrėsi tik sudygimo laikas:



    Bet gal apie viską iš eilės. Nudildinom, merkiam į vandenį. Temperatūra ne žemesnė nei +24C. Vandens sudėtis neturi didelės reikšmės (bent jau taip teigiama literatūroje), bet pageidautina, kad jis būtų minkštesnis ir be organikos. Susidrumstusį nuo bakterijų vandenį reikia nedelsiant keisti (lotoso sėklos - labai maistingos).

    Pradžioje sėkla plauko, bet per keletą valandų ima brinkti ir paskęsta. Išbrinkusios sėklos skersmuo padidėja 2-2,5 karto, o išbrinksta ji per artimiausias 12 valandų.



    Išbrinkusi sėkla sudygti gali labai skirtingai. Daigas pasirodo per laiko tarpą nuo 2 parų iki 2 savaičių. Paprastai tai trunka 5 dienas.



    Kiek ilgiau užtrunka, kol daigas prasikala iš tarp sėklaskilčių ir atsilenkia.



    Po to (kadangi jo augimą sąlygoja tik tįstamasis ląstelų augimas, visas pirmasis lapas jau būna susiformavęs sėkloje) ryte palikę savo augintinį, vakare jį rasim centimetru-dviem ar net daugiau paaugusį.







    Jeigu daiginome sekliai, vandens lįgį reikia palaipsniui kelti. Kol neišsiskleidžia lapo lakštas, augantis lapas turi būti po vandeniu.



    Visą šį laikotarpį sėkla plūduriuoja laisvai. Nereikia jos sodinti - taip mes tik galim paskatinti sėklos puvimą.

    Netrukus gali pasirodyti ir daug lėčiau augantis antrasis lapelis. Visą šį laikotarpį daigas naudojasi sėklos maisto medžiagomis. Jo tręšti ar sodinti nereikia. Tas trunka apie mėnesį, o pirmojo lapo kotas išauga apie 30 cm.

    Signalas, kad jau sėklos maisto medžiagos eina į pabaigą, tai trečiojo darinio - šakniastiebio užuomazgos atsiradimas. Jis panašus į besikalantį lapą, bet atlinkęs nuo pastarųjų 90 laipsnių kampu ir pradedantis augt gilyn.

    Tada augalą laikas sodint, geriausia į priemolį. Sodinti tik apvaliuose induose. Jei lotoso šakniastiebis augdamas viršūne įsirems į indo kampą, jis nesugebės gražiai užlinkti, o tiesiog nupus. Jei šakniastiebis didelis, jis gal ir turės regeneracijai miegančių pumpurų, bet jei taip atsitiks sėjinukui - jis bus pasmerktas.



    Taigi, apvalūs vazonai, priemolis, bent jau +24C temperatūra, kuo daugiau šviesos. Indą su vandeniu reiktų pridengti, kad virš vandens esančio oro drėgmė būtų didesnė. Augant sėjinukams, jie turėtų būti perkeliami į vis didesnį indą.

    Pasėjus sausio-vasario mėnesiais, gegužės pabaigoje (žinoma, priklausomai nuo sąlygų) lotosų sėjinukai jau turės 4-5 plūduriuojančius lapus, juos jau galima bus pasodinti į nuolatinį, didesnį vazoną ar indą, kur jie praleis vasarą ir ateinančią pirmąją žiemą (bet apie tai - kitoje žinutėje).

  2. #2
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.548
    O kokia lotosų auginimo Lietuvoje patirtis? Ar daug tuom užsiimančių?
    Jei jie tokie šiltamėgiai ir reikia ilgesnio vegetacijos periodo, tai ar išeis auginti lauke?
    O kaip tada auginti didesnius egzempliorius namų viduje? Oranžerijoje, žiemos sode, akvariume, poludariume?
    Kažin ar pavyks sukurti pakankamai galingą dirbtinį apšvietimą taip paprastai.

  3. #3
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15
    Kad apie tą patirtį nelabai kas pasipasakoja. Tai vienur, tai kitur užsimenama, kad bandyta, bet jiems akivaizdžiai čia per šalta. Manau, kad tai vis gi mūsų sąlygomis oranžerijos, žiemos sodo, šiltnamio kultūra.
    Ir geriau jiems leisti ilsėtis žiemą nei bandyt papildomai apšviest. O tik pavasarį ir rudenį stengtis kuo labiau prailginti vegetaciją.
    Apie auginimą akvariumuose ir paliudariumuose nereik net svarstyt. Erdvės lotosams reikia daug (gal išskyrus nykštukines veisles), su kitais augalais maisto medžiagų atžvilgiu jie kovoja negailestingai, esti "nepasotinami" ypač azoto atžvilgiu. Gruntas turi būt derlingas. Kai kurių veislių šakniastiebiai užauga riešo storio, taigi, ir grunto sluoksnis turi būt nemažas.

  4. #4
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15

    Post

    Pirmasis vegetacijos sezonas

    Kadangi mūsų vasaros ganėtinai trumpos, reikia stengtis lotosų vegetaciją pradėti kaip galima anksčiau. Nesvarbu, ar tai sėjinukai, ar jau paaugę augalai. Taigi, jei pasėjome lotosus vasario mėnesį, gegužės pabaigoje jie jau vus pakankamai dideli, kad galėtumėm juos drąsiai nešti į šiltnamį.

    Augant sėjinukui, jam palaipsniui darosi pradiniame vandens tūryje ankšta. Todėl karts nuo karto reikia jį perkeltį į vis didesnę talpą.


    Perkelti su visu vazonėliu, nes dažni persodinimai ypač tada, kai tik pradeda formuotis pirminis šakniastiebis (o jis pradeda praėjus mėnesiui nuo sudygimo), augalui sveikatos neprideda. Po kiekvieno persodinimo jam reikia adaptuotis.

    Tačiau prieš nešant į šiltnamį (ar lauką, jei numatoma šilta vasara), reikia dar kartelį sėjinukus persodinti, jau į didesnį indą. Galima pasodinti į didelį vazoną ir jį panardinti į kubilą su vandeniu, o galima tiesiog kubile pripilti sluoksnį derlingo priemolio ir į jį pasodinti lotosą.

    Sodinti reikia pabai atsargiai. Tiesiog perkelti su visu senuoju substratu augalą į naują substratą.

    Pradžioje persodinti jauni augalai nesugebės pasisavinti visų maisto medžiagų, ims masiškai daugintis dumbliai. Dėl jų pergyvent neverta. Kai tik azoto perteklius bus sunaudotas, lotosai tikrai pasiims savo, o dumbliams neliks nieko kito, kaip nunykti.



    Gegužės mėnesį augalai pernešami į šiltnamį.



    Atkreipkite dėmesį į viršuje esančioje nuotraukoje įmažintus lotosų lapus. Gelsvi, rausvi. Tai ne ruduo, jie dar būtų žaliavę. Tai - reakcija į pomidorų kaiminystę.

    Štai tailando lotosas, virš kurio buvo pradėjęs šakotis pomidoro krūmas.

    Kaip bebūtų gaila, bet būtent šis augalas nuotraukoje nurudo ir žuvo.
    N. lutea (geltonieji lotosai) yra šiuo atžvilgiu kiek atsparesni.

    Čia dar - nudegęs lapas iš arčiau.


    Geriausia bačką su lotosais įkasti šiltnamyje atokesnėje, bet gerai apšviestoje vietoje. Įkasus ne taip svyruoja tiek vandens, tiek substrato temperatūra dienos/nakties bėgyje.

    Jautrūs maisto medžiagų trūkumui. Nuo azoto ir geležies stygiaus greitai gali susirgti chloroze. Tačiau tinkamai patręšus netrunka atsistatyti. Geriau tręšti įterpiant trąšų tabletes ar pagaliukus į substratą. Paųgėjusiems lotosams dėdavau kas savaitę po vieną lazdelę žydinčioms gėlėms skirtų trąšų su makro ir mikro elementais, su guano. Žinoma, galima tręšti ir tirpiomis, akvariumo augalams skirtoms trąšomis. Bet pasisavins jas augalai pro šaknis, taigi, prosesas truks ilgiau, nebus toks efektingas.

    Atmintina, kad nunykstančių lapų nevalia nukirpti, nupjauti, geriau juos paslėpti po kitais ir leisti natūraliai supūti. Paaiškinimas: lotosų lapkočiuose yra daug oro kanalų. Jais deguonimi (jis būtinas gyvybiniams procesams) aprūpinamas šakniastiebis, kuris pats auga labai anaerobinėmis sąlygomis. Pūnant lapui, kai nustoja jame vykti metaboliniai procesai, susidaro randinis audinys prie šakniastiebio, kuris neleidžia vandeniui ir bakterijoms patekti į vidinius šakniastiebio audinius. Taip saugomasi nuo infekcijos. Kai mes nukerpam lapą, randinis audinys nesuspėja susidaryti ir su vandeniu mikroorganizmai lengavai pasiekia šakniastiebio vidų. O tiek lotosų šakniastiebiai, tiek sėklos - labai maistinga terpė. Jie naudojami ir maistui, taigi, mikrobams tai - tikras rojus.

    Pirmaisiais metais sėjinukai greičiausiai pradžiugins mus tik plūduriuojančiais lapais. Beje, apie lapus, lyginant su kitais vandens augalais, pvz., lelijomis. Vandens lelijos (Nymphaea) turi trijų-keturių tipų (čia kaip pažiūrėsi) lapus: siūliškus dygstant sėklai, povandeninius, plūduriuojančius. Sausromečiu nusekus vandeniui, plūduriuojančių lapų audiniai sutankėja ir šie lapai atrodo kaip oriniai. Lotosai (Nelumbo) turi tik dviejų tipų lapus - plūduriuojančius ir orinius. Kartais su tikraisiais lotosais painiojama akvariumuose auginama termofilinė vandens lelija Nymphaea lotos, savo pavadinimą gavusi dėl žiedo panašumo. Tačiau ji priklauso visiškai kitai sistematinei grupei - vandens lelijoms.

    Taigi, jei pirmaisiais metais atsirastų vienas-kitas orinis lapas, žinokite - jums sekasi gerai. Žiedų tikrai nereikia tikėtis.

    Artėjant žiemai, vėstant orams, lotosus galima pernešti į vėsią patalpą. Jie turi susigaudyti, kad šiluma baigėsi, lapai turi paruduoti ir nudžiūti. Kai kas specialiai siūlo jiems leisti pajusti pirmasias šalnas (lotosų lapai žūna jau esant -1C temperatūrai). Tada perėjimo žiemoti procesas būna greitas ir užtikrintas.

    Taigi, lapai nudžiūvo, liko tik šakniastiebis dirvožemyje. Su visu indu, dirvožemiu, vandeniu perkeliam žiemoti pasiruošusį lotosą į vėsią patalpą, laiptinę, garažą, rūsį. Šviesa nebūtina. Svarbu, kad vanduo nesušaltų iki dugno, o jei kartkartėmis paviršiuje atsiras leduko sluoksnis - tai ne bėda, nes +4 - +10C temperatūroje paaugę lotosų sėjinukai nesunkiai sulauks pavasario, trumpalaikiai temperatūros kritimai iki kelių laipsnių šalčio, nesušaldantys viso vandens, substrato ir šakniastiebio, jiems nekenkia.

    Tiesa, noriu pateikti dar vieną nesėkmingą bandymą - tai sėjinuko pasodinimą (birželio vidury) tiesiai į tvenkinį, seklioje, gerai sušylančioje vietoje.

    Sėjinukas greitai adaptavosi (tai buvo N. lutea), net gi išleido naują lapą. Tačiau su gamta nepasiginčysi. Po kurio laiko prasidėjusių liūčių pasekoje pakilo tvenkinio vanduo. Lapai atsidūrė po vandeniu (po ilgalaikio lietaus tas vanduo buvo šaltokas) ir... augalas supuvo.

    Tiek informacijos šiam kartui. Sekantį - persodinimas po žiemojimo ir antroji vasara.

  5. #5
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.548
    Aš turiu pasiūlymą dėl vegetacijos sezono prailginimo. O jeigu vazono dugne po gruntu panaudoti dugninį akvariumo šildytuvą, o vazoną neįkasti į žemę (dėl paros temperatūrų išlyginimo), o apipurkšti/apsukti putų polistiroliu, makrofleksu. Na, gerai termoizoliuoti. Gautume stabilesnes ir gal aukštesnės temperatūros, kontroliuojamas sąlygas. Manau ir lotosui teigiamai suveiktų: "šilta kojoms - gerai".
    Dėl potvynio, kuris užlieja lotosų lapus, taip juos pražudydamas. O jei "pakabinti" vazoną (aišku, panirusį į reikiamą gylį) prie plaukiojančio plūduro ir užinkaruoti?

  6. #6
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15
    Vegetacijos sezoną ilginti reikia ne tik apšildant šaknis, bet ir stiprinant bei ilginant apšvietimą. LOtosai mėgsta 12-14 valandų dieną. Bet toks šaknų apšildymas, manau pagelbėtų ir rezultatai būtų geresni.

    Jei pastebėjote, aš pradžioje juos šiltnamy buvau sustatęs ant betoninio pagrindo, kuris nakčia labai atvėsdavo. Kai tai pastebėjau, tada ir įkasiau indo pamatą į šiltą dirvožemį - augimo reikalai kaipmat pasitaisė.

    Dėl to "potvynio" - na, čia tokia nuo stichijos priklausanti nesėkmė. Paprastai tuo metu vanduo tik sekdavo. Būčiau pasodinęs keletu savaičių vėliau - viskas būtų gal ir pavykę.

    Šiaip daug teko pasiskaitinėt praktinių patarimų apie lotosų žiemojimą/ramybę, tame tarpe ir 4-5 zonose. Yra augintojų, kuriems pavykdavo taip savo augintinių sulaukt pavasarį visą eilę metų - jie akcentuoja, kad svarbu jog lapai patys nušaltų ir sunyktų (nekarpyti jų, nedrąskyti) ir kad neįšaltų šakniastiebis, t.y., tvenkinys neperšaltų iki dugno (o juk pas mus tai įmanoma).

  7. #7
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.548
    Citata Autorius Jogaila Žiūrėti skelbimus
    Šiaip daug teko pasiskaitinėt praktinių patarimų apie lotosų žiemojimą/ramybę, tame tarpe ir 4-5 zonose. Yra augintojų, kuriems pavykdavo taip savo augintinių sulaukt pavasarį visą eilę metų - jie akcentuoja, kad svarbu jog lapai patys nušaltų ir sunyktų (nekarpyti jų, nedrąskyti) ir kad neįšaltų šakniastiebis, t.y., tvenkinys neperšaltų iki dugno (o juk pas mus tai įmanoma).
    Va, tos žiemojimo subtilybės labai įdomios ir svarbios. Be jų neišeis sėkmingai kultivuot augaliuko.
    Gal galima detaliau apie lotosų žiemojimą dirbtinėmis sąlygomis, pernešant juos į patalpas žiemai (kaip, kada, kokie reikalavimai vazonui, koks tūris, koks vanduo, gylis, keitimas.... kaip ilgai, kokios bėdos: vandens rūgimas, pelėjimas, puviniai... koks laiko tarpas).
    Ačiū

  8. #8
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15
    Na, jei nepamiršiu vakare fotoaparatu "spragtelt", tai įdėsiu nuotrauką, kaip atrodo žiemojantis lotosas "realiuoju laiku".
    O dėl tokios nuostatos kaip "reikalavimai".. . nėra kažkokių reikalavimų, gal tik šiokios tokios abstrakčios rekomendacijos.

  9. #9
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15
    Štai - žiemojantys garaže lotosai. Prietema, temparatūra +5C Nuotrauka šio vakaro.



    Kaip matyt, tie stagariukai kyšo iš vandems gan tiesiai, net nesiruošia nupūti. Ir vanduo ganėtinai skairdus.

  10. #10
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15

    Post

    Žiemojimas. Persodinimas, tolimesnis auginimas

    Taigi, pirmąją žiemą sėjinukus laikiau garaže. Temperatūra iki +10C (+4 - +8C). Apšvietimas minimalus, kiek šviesos patenka pro langelį, bet jo šiuo laikotarpiu lotosams ir nereikia. Vandenį teko gal kelis kartus per žiemą papildyti (pilti reikia tik šaltą, aplinkos temperatūros vandenį). Keisti ir per daug judinti vandens ar pačių indų nerekomenduojama, kad nesusidrumstų nuo grunto. Kaip atrodo žiemojantis lotosas, nuotraukos antrą kartą nededu - ji yra žinute aukščiau.

    Pavasariop vanduo visai nuseko.


    Jei yra galimybė pradėti vegetacija anksčiau, lotosus galima pradėti žadinti nors ir sausio pabaigoje. Patalpa turi būti mažiausiai +24C temperatūros (+28C - dar geriau), labai šviesi su dirbtiniu apšvietimu, prailginančiu dieną iki 12-14 valandų. Jei tokios nėra, geriau palaukti balandžio mėnesio, ar net gegužės pradžios.


    Vanduo atsargiai nupilamas. Šakniastiebis ištraukiamas iš seno substrato, nuplaunamas (aplinkos temperatūros vandeniu!), apžiūrimas, ar nėra pažeidimų, supuvimų. Sveiki lotosų šakniastiebiai yra šviesūs, tamsiai rudos tik senų lapų liekanos ir bamblius dengiantys lapeliai-žvyneliai. Persodinimas po ramybės - vienintelis tinkamiausias laikas ir padauginti lotosus. Vegetacijos metu dėl greitos medžiagų apykaitos jų geriau nel5sti - nei persodinėti, nei dauginti.


    Nuotraukoje yra Nelumbo lutea sėjinuko šakniastiebis. Jis ne tipinės formos, nes prieš žiemojimą lotosų šakniastiebiai sustorėja, tampa kažkuo panašūs į jurginų gumbus, topinambų šakniagumbius. Juose susikaupia atsarginės maisto medžiagos. Šiuo atveju, matyt, sėjinukas nespėjo sukaupt pakankamai maisto medžiagų arba jas sunaudojo žiemos metu. Bet puvimo niekur nepastebėjau. Nusprendžiau šakniastiebio nedalinti, o sodinti visą.

    Imamas toks pats ar didesnis indas. Kaip jau minėjau, lotosus galima sodinti į vazoną ir jį nardinti į didesnį indą su vandeniu ar baseinėlį, o galima tiesiog pripilti žemių į indą, kuris po to pripildomas vandens.

    Pripilamas apie 10 cm daržo žemės sluoksnis (įmantrių substratų nenaudojau), į kurį galima primaišyti šiek tiek priemolio, molio, net gi akadamos (jei nepasirodys per brangu).

    Žemė sudrėkinama iki purvo konsistencijos.



    Ir į šį purvą "įmurkdomas" lotoso šakniastiebis.


    Šakniastiebis paslepiamas purve, paliekant išorėje tik viršutinį augimo kūgelį. Lotosų šakniastiebių nereikia prispausti akmeniu ar kitu sunkiu daiktu. Jie, skirtingai nuo vandens lelijų, skęsta patys.

    Tada atsargiai (svarbu, kad gruntas neišsiplautų) pripilama aplinkos temperatūros vandens iki indo kraštų (ar numatytos ribos).


    Pastatoma šiltoje, šviesioje vietoje, pavyzdžiui, šiltnamyje. Po mėnesio....


    Kaip jau minėjau, dėl aktyvaus metabolizmo lotosai jautrūs maisto medžiagų trūkumui, todėl gana greitai gali pasigauti chlorozę - lapo lakštas išblunka, pagelsta, gyslos lieka žalios.


    Ši fiziologinė liga gydoma didinant azoto kiekį ir duodant papildomai geležies. Aš šiuo atveju naudojau trąšas-lazdeles žydinčioms gėlėms su guano.

    Kiekvienas naujas lapas išauga vis didesnis. Pradžioje jie būna vien tik plūduriuojantys. Pirmieji oriniai pasirodo praėjus beveik 2 mėnesiams nuo pasodinimo.


    Toliau lotosas augina vien tik orinius lapus, plūduriuojantys pasirodo tik tada, kai šakniastiebis ima šakotis ir duoda smulkias šonines atžalas.



    Kaip jau minėjau, šiltanamyje lotosai blogai pasijunta pomidorų kaiminystėje, tačiau gerai auga prie paprikų, agurkų. Vieni lapai keičia kitus. Senus lapus nereikia nupjauti, o tiesiog paslėpti po kitais lapais.

    Lotoso lapų viršus padengtas savotiškais hidrofobiniais šereliais, kurie nesušlampa. Net gi purvinas vanduo nuo lapų nuteka jų nesutepdamas.


    Jau antraisiais metais vidurvasarį lapai išauga įspūdingų dydžių, nors tai dar ne riba.


    Į vasaros pabaigą augimas ima lėtėti. Rudenį išauga mažiau lapų nei nunyksta. Lapai trumpiau vegetuoja, greičiau nudžiūna.

    Kažkaip sutapo, kad šis vytimas buvo kartu su agurkų (matosi fone) vegetacijos pabaiga.
    Galiausiai nauji lapai nebeišauga, o esantys atmiršta.

    Tada metas į vėsią patalpą - ir taip iki pavasario.

    Tiek trumpai apie dviejų metų pažintį su lotosais. Tikiuosi, kas nors ja anksčiau ar vėliau pasinaudos.

    Klausimų?

  11. #11
    Administratorius
    Įstojimo data
    2010 12 11
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    3.548
    Kyla klausimas, o ar jiems tokiam mažam ir "uždaram" vazone, be vandens keitimosi (kaip vanduo keičiamas, papildomas vasaros metu), su galimu grunto užrūgimu (nesiplėsiu į redox, pH, deguonies stygių, dujų ir medžiagų cirkuliacija, H2S... sąlygas) tikrai gerai?
    Ar grunto ne per mažai? Juk pasodinus didelį augalą į 10 cm gylio žemių sluoksnelį, sunku būtų išauginti daug kokybiškos biomasės.
    O vandenyje tręšti, juk daug sudėtingiau..

  12. #12
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15
    Kad grunto per mažai aš pastebėjau antroje vasaros pusėje, kai vis didėjantys lapai buvo linkę išvirst. Tada tiesiog jo ten pripyliau daugiau. Paskutinis postas, 9 nuotrauka nuo viršaus - ten tos putos vandens paviršiuje ir atsirado nuo tokio žemių papildymo.

    Prie "dumblinų" sąlygų jie pripratę - deguonis nutransportuojamas lapkočiuose esančiais kanalais. Diskusijose apie lotosus neteko atkreipti dėmesį nieko apie kitus reikšmingus vandens parametrus (pH ir kt.), išskyrus maisto medžiagų kiekį ir temperatūrą. Tiesa, radau nemažai pastebėjimų, kad sėjinukams dygstant kenkia chloras. Kad nieks tam grunte neužrūgsta - man irgi dėl to keista buvo pirmą žiemą - kaip galima užmirkusį purvą išlaikyt kelis mėnesius, ir dar jame pakastas gyvas sutvėrimas, kuris ilsisi išjungęs imuninę sistemą. Bet pasirodo galima. O ir pernešus į šiltas sąlygas, dumbliai ima augt tik pradžioje, po to matyt lotosas paima viršų ir išsiurbia viską, kuom tik augalai gali maitintis.

  13. #13
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15
    Na, ką, pavasaris į pabaigą, kažkaip "priėjo rankos" ir prie žiemojančių lotosų ir šiemet :)

    Traukiam iš garažo


    Nupilam vandenį


    Iškrapštom iš bliūdo




    Kadangi šaknų-šakniastiebių raizgalynė didelė ir su žemėmis (dumblu) kartu jos niekaip išpainiot nepavyks, viską praplaunam šiltu vandeniu


    Išsidėliojam ant peivutės, kad matytumėm, ką turim


    Imam naują ar tą patį plastikinį biūdą. Pilam žemių ne mažiau 20 cm


    Pripilam šiek tiek vandens, kad žemės sudrėktų


    Išdėliojam šakniastiebius


    Pripilam vandens iki viršaus (šilto, aplinkos temperatūros), statom šiltnamy ir kuriam laikui "pamirštam" (prisiminsim, kai prasikals pirmieji lapai).

  14. #14
    O koks gylis geriausias?

  15. #15
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15
    Citata Autorius zygis5 Žiūrėti skelbimus
    O koks gylis geriausias?
    Priklausomai nuo veislės, vandens stulpo aukštis nuo substrato paviršiaus galėtų svyruoti nuo keliasdešimt centimetrų iki metro ir net daugiau.

  16. #16
    O kokio amžiaus augalas pražysta?

  17. #17
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15
    Atrodo jau minėjau, bet galiu ir pakartoti - dažniausiai sėjinukai pražysta antraisiais metais po sėjos.

  18. #18
    O ar lotosų sėklos atlaiko šaltį koks dabar yra lauke?

  19. #19
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15
    Tokių šalčių (-20 ir daugiau) tikrai ne

  20. #20
    Mano tvenkinys gilus 1,6 m. Jis taip pat 10 m pločio. Storiausias ledas siekia kokį 20 cm. Ar lotosas ten išgyventų?

  21. #21
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15
    Manau, kad ne

  22. #22
    Dvi lotosų sėklos jau išsipūtė, bet trečioji Nelumbo nucifera sėkla neišsipūtė. Todėl šiandien ją padildinau giliau.

  23. #23
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15
    Tik nereikia persistengti. Nes pažeidus pačią sėklą lengvai įsimesti gali puvinys.

  24. #24
    Administratorius Jogaila avataras
    Įstojimo data
    2010 12 21
    Vietovė
    Vilnius
    Įrašai
    600
    Blog Entries
    15
    Šį pavasarį sėją pradėjau nuo Virgio iš Olandijos parvežtų sėklų, kurioms jau buvo nuimtas kietasis dangalas. Tiesiog balsvos plikos sėklos.

    Dygimas nėra greitesnis nei dygstančių su pradildintu kiautu.

    Jei tokių pamatyit pirkt, patarimas būtų vienareikšmiškas: pagalvokit, ar sugebėsit tiek išvargt kol jos pradygs ir sunaudos visas atsargines maisto medžiagas? Vandenį kai sėklos pradeda dygt reikia keist po kelis kart per dieną. Daigas iš vidaus kalasi, bet pati sėkla sėkmingai maitina bakterijas. Vanduo susidrumsčia labai greitai vos jį pakeitus. Ir kvapas ne koks, ir stiprus.

    Taigi, bandymų keliu nustatyta - geriau sėklos su luobele, kurią ne taip jau sunku pradildyt :)

  25. #25
    ar normalu, kad lotosas jau turi tris lapus, bet jų net neskleidžia?

Rašymo leidimai

  • Jūs negalite rašyti naujas gijas
  • Jūs negalite rašyti atsakymus
  • Jūs negalite prisegti failų priedus
  • Jūs negalite keisti savo žinutes
  •