Vieno tvenkinio istorija

Vietoje įvado

Rate this Entry
Taip jau nutiko, kad prieš septynerius metus pakeitus gyvenamąją vietą ir persikrausčius gyventi į kaimą, kieme iš buvusių savininkų paveldėjome ir nedidelį tvenkinuką.

Atrodė tuomet jis ganėtinai baisiai, labiau panašus ne į vandens telkinį, bet į purvo duobę, prižėlusią žolių ir užpildytą pūvančiais lapais.

Nieko negilinom, nekasėm, nevalėm. Leidom šiai biologinei sistemai išsivalyti pačiai.


Tik sąlyginai nedidelis bet sistemingas poveikis ir netrukus nuskaidrėjo vanduo, sumažėjo dugne dumblo sluoksnis, "atsirado" vandens lelijos, žuvys.

Kaip tai pavyko, po truputį pabandysiu papasakoti čia, šiame dienoraštyje.

Comments

  1. Rolandas avataras
    Gražus tvenkinys. Ar ne per daug prižėlus pakrantė?
    Rudenį daug organikos susirenka vandenin.
  2. Jogaila avataras
    Čia šių metų vasaros pradžios vaizdas.
    Pakrantė - mano didžiausias galvos skausmas, nes "šienauti" ją tenka gyvatvorių žirklėmis, jokios technikos nepanaudosi, ir pasilenkus, žemyn galva. Labai statūs šlaitai, bet jokios išeities - per mažai aplink vietos , kad juos galima būtų nugludinti.
    Organikos dabar neprikrenta. Dar prieš keletą metų augo senesnės nei pusšimtis metų liepos. Dabar jų nėra. O nuo tų kelių hortenzijų krūmų nukritusius lapus tokiam tvenkiny nesunku sugrėbt sietuku. Nors didžiąją dalį jų kažkur išnešioja vėjas.
  3. Rolandas avataras
    "Labai statūs šlaitai, bet jokios išeities - per mažai aplink vietos , kad juos galima būtų nugludinti"
    Belieka iškasti tranšėją esamos tvoros vietoje sklypo kampe, kokių 3 metrų gylio, išliet armuotą pamatą ir "dasikasti" išdidinti tvenkinį iki sklypo ribos.
    Pastatams, medžiams sodinti atstumai iki kaimyno sklypo ribos yra nustatyti. O štai tvenkiniams - niekur neužtikau.