Nilas

Kadangi turiu laisvą minutę, brūkštelėsiu šiek tiek teksto ir supažindinsiu su savo skolintu tvenkinėliu iš arčiau.
Turbūt visi tvenkinių turėtojai šiomis dienomis su viltimi, bet kartu ir su nerimu stebi tirpstantį ledą. Mintys apie tai, ką rasime jam nutirpus, arba tiksliau, ko "neberasime" - tampa ilgų apmąstymų ir nuogąstavimų priežastimi. Peržvelgęs savo globojamą karosyną, su saikingu optimizmu laukiu kol ledas galutinai nutirps ir nauji ūsuoti plačiaburniai gyventojai galės čia įsikurti. Apžiūrėjęs tvenkinį iš visų pusių, pastebiu, kad vandens pritekėjimas ganėtinai intensyvus, lede susidarė nemažos properšos, o išleidimo vamzdis einantis iš vienuolio net šniokščia vos spėdamas išleisti vandens perteklių. Vadinasi vanduo juda, atsišviežina. Žiūrėsim kas bus toliau.



(nuotraukos skaitmeniniu būdu apverstos veidrodiškai dėl objektyvių priežasčių, masteliai teisingi)

Žvilgtelėjęs į vienuolį, padarau išvadą, kad pakeitus papuvusias lentutes, vandens lygį turėtų eiti dar šiek tiek kilstelėti. Vasarą reikės šiame tvenkinėlyje išsimaudyti ir patikrinti gylį. Teks pasidarbuoti šiek tiek ir su metaliniu grėbliu, apmažinti augmenijos, visa kita lai lieka šamų ir amūrų atsakomybei.
Na ką, dabar belieka laukti įžuvinimo, pasistengsiu vėliau pagal galimybes iliustruot ir šį procesą :)