Vieno tvenkinio istorija

Pirmosios žuvys - pirmosios nesėkmės

Rate this Entry
Džiugu, kai tvenkiny apsigyvena žuvys, o kai atsiranda mailius, būna dar linksmiau. Tačiau ne viskas klostosi taip sklandžiai. Apart tų kelių aukų po neršto, vasara baigėsi gana ramiai. Mailius paaugo iki 3-5 cm dydžio, jo kiek sumažėjo, bet tvenkinys vis tiek atrodė kaip 'tiršta" ryžių sriuba.

Atėjo ruduo, ir rugsėjo pabaigoje , kai saulės spinduliai jau nebekrenta tiesiai į tvenkinio vandenį, o praslysta pro gretimai augančių šimtamečių pušų viršūnes, prasidėjo nesėkmės. Emė kristi didžiosios žuvys. Ne tai kad išplauktų visos vienu metu pilvais į viršų, bet po 1-2 per dieną. Ir taip kol išstipo visos iki vienai.

Dar kuo man neduoda ramybės šis "stipimo fenomenas", tai yra tai, kad pradžioje po kelis per diena krito karpiukai, šiems išstipus prasidėjo linų kritimas. Kai kuriuos tiesiog ryte rasdavau plaukiančius pagaišusius, kai kurie dar keistai elgėsi dieną dvi - plaukiojo kiek nekoordinuotai ratais, panašiai kaip būna kai šuo bežaisdamas savo uodegą vaikosi.

Keletas šių siaubo akimirkų nuotraukų:













Visos žuvys atrodė sveikos, labai gerai įmitusios, bet... negyvos. Stipo po truputį ir jaunikliai, bet labai jų sėkmingai plaukiojo toliau, peržiemojo ir kitų metų pavasarį augo toliau.

Ir vėl gi, atėjo kitas ruduo, tas pats rugsėjo galas, istorija pasikartojo. Išgriebiau du apie 12 cm lynukus (matyt tik tiek jų teišgyveno per žiemą) ir apie pusę šimto karpiukų.

Kol kas nieks man taip ir nepasakė mane įtikinusios šio masinio kritimo priežasties. Matyt tai lėmė ne viena sąlyga, o visas jų kompleksas, tik nesumąstau niekaip, ką bepadaryt, kad tai nesikartotų...

Vėl gi, pirmaisiais metais, matydamas sistemingai stimpančias žuvis, prisigalvojau visko. Ir besistengdamas bėnt kiek mailiaus išgelbėt, keletą kartų užmečiau sietuką ir apie 30 mažų žuvyčių per žiemą išlaikiau 80 litrų bačkoje ant aukšto. Bet apie tai - kitame įraše....

Comments

  1. Rolandas avataras
    Manau, rimta aeracija ir galbūt savadarbis filtras (tvenkinys juk ne milžiniškas) turėtų sustabdyti kritimą kitą vasarą.
    Aišku, laiku reikia sumažint žuvų kiekį iki optimalaus tokiam tūriui, sąlygoms. Neturi būti ryžių sriuba.
  2. Jogaila avataras
    Ryžių sriuba praretėja savaime. Kitais metais iš mažiukų būtent ir liko apie 50 (suskaičiuoti juos tikrai būna nelengva, nuolat judančius). Na, ir šiaip pamatuojant, jei gylis 1 m, o paviršius 10x15 m, tai gaunasi 150 kub.m. - 100 žuviokų kaip tik.
    O filtruoti laisvai pratekančio gruntinio vandens tvenkinį mano manymu yra kiek beprasmiška. Jei būtų uždaro grunto baseinas, tai - kitas atvejis.
    Be to, ar parametrų pasikeitimas nesąlygoja masinio žuvų kritimo? Juk sąlygos pakinta visoms iškart vienodai.
  3. Rolandas avataras
    Man gaunas tik 150 kubų. Čia kubai, kad filtruot nesunku tokį dydį ar bent jau aeruoti. Yra pratekėjimas? Koks?
    O žuvims tikrai ne per mažai, o va tik sąlygos gali būti blogos, jei užsistovi vanduo. Ypač per/po vasaros žydėjimo.
  4. Jogaila avataras
    Oi, atsiprašau, teisingai - 150 kub.m, 150 000 litrų :)

    Šiaip vietovė šaltiniuota. Yra už 100 m ir upelis (išteka iš po žemių) - vandens judėjimas yra. O be to ir dalinis neužšalimas žiemą (apie tai nuotraukas sudėjau čia)...

    Vat po vasaros žydėjimo ir nėra jokių problemų. Problemos prasideda, kai nustoja krist saulės spinduliai į tvenkinį.
  5. Fiskius avataras
    Keista man kad per žiemą žuvys išgyvena, o rudenį stimpa. Nejaugi gali rugsėjį deguonies kiekis sumažėti labiau už žiemą?
  6. Jogaila avataras
    Ši paslaptis jau keletą metų gvildenama keliusoe forumuose - ir taip ir palieka neišgvildenta...
    Jei po žiemos viskas bus tvarkoj, pabandysiu šiemet nuosekliai situacija čia pristatinėt. Pažiūrėsim.