Vieno tvenkinio istorija

Pirmosios žuvys (2007-2008)

Rate this Entry
Pirmosios žuvys buvo įleistos į tvenkinį 2007-aisiais metais, vėlyvą rudenį, lapkričio 13-ąją. Keletas kilogramų dvivasarių lynų iš "Akvilegijos". Visas vandens savybių suvienodinimo procesas vyko ant "pirmojo" sniego.




Paleisti tvenkinin dauguma išsislapstė akimirksniu. Keletas ramiai dar paplūduriavo palei laiptelius, po to prisijungė prie kitų, pasislėpė. Iki kitų metų jų ir nebemačiau, kad ir kaip stengiausi.

Kadangi lynai - žuvis slapukė, tai kaip jiems sekėsi peržiemoti, sunku pasakyt. Kiek sulaukė pavasario.

2008-aisiais. Jau balandžio pradžioje, per žiemą interneto svetainėse ir forumuose prisiskaitęs informacijos, susigundžiau įsigyti dekoratyvinių margaspalvių žuvelių. Kadangi patirties kaipo ir nėra, tai nelabai yra ir skirtumo iš kur pabandymui jas pirkt. Nusipirkau te, kur buvo "pakeliui", t.y. iš Kikos.

Pradžioje penkis, ale karpoius KOI. Nors net mano neįgudusiai akiai jie pasirodė "daugkartinio mišraus" kryžminimo. Bet žuvytės simpatiškos, taigi, nereik ir kabinėtis.



Kadangi Kikoje sugeba supakuot didelį kiekį žuvų mažame kiekyje vandens, tai šį kartą nebuvo ką nupilt (visas šias žuvis atsivežiau gal 2 litruose vandens). Teko tik papildyti tvenkinio vandeniu.

Paleisti pradžioje susispietė į būrelį ir po to draugiškai pasislėpė pakrantės žolėse.



Kitas žingsnis - dar lynų ir amūrų. Lynai - dvivasariai, amūrų visokių - ir dvivasarių, ir vienmetukų. Šįsyk ir "Akvilegija" pasistengė "supakuoti" viską itinmažame kiekyje vandens.



Suleidus žuvis, tapo malonu prieit prie tvenkinio - jame visą laiką kažkas judėjo. Deja, čia ir pirmosios nesėkmės. Amūrai (didieji) išbuvo gal mėnesį ir krito nelygioje kovoje su pavasarine virusemija, dingo ir mažieji, bet plaukančių pilvu į viršų nepamačiau nė vieno. Jie tiesiog dingo.

O lynams patiko. Šylant orams, jie antroje dienos pusėje masiškai sukildavo į vandens paviršių ir tūnodavo kokių nors žolių šešėlyje lyg kokie tokie dideli, tamsūs povandeniniai laivai.

Keletą kartų buvau dar papildomai užsukęs į Kiką nusipirkt vienos ar kitos man patikusios žuvies. Taip karpių ir įtariamų mišrūnų pulką sudarė apie 10 žuvų.




Atėjo vidurvasaris, prasidėjo nerštas. Kaip jie ten grafikus susidėliodavo neaišku. Bet jei vieną dieną neršia pakrantėmis lynai, tai žiūrėk po pietų tomis vietomis praeidavo kažką įnirtingai apžiūrinėdami karpiai. Kitą dieną tose pačiose vietose "turkšdavosi" karpiai.



Deja, kelių savaičių bėgyje atsirado ir pirmųjų aukų.




Jų buvo keletas. Likusi grupė po kelių audringų savaičių pliuškenimosi vėl ramiai plaukiodavo būreliu.







O po mėnesio pastebėjau, kad visur pilna jau ūgtelėjusių jauniklių. Jų buvo tiesiog tūkstančiai... artėjo ruduo...

Comments

  1. Pikulis avataras
    Sveikas kolega [B]Jogaila[/B], mes diskutavome ir kitame forume, bet taip ir neišsiaiškinome priežasties...
    Labai gerai, kad smulkiai viską aprašei ir dar įkėlei foto! :)
    Viską nuodugniai perskaičiau, daug info davė ir foto...
    Pastebėjimai būtų tokie: 1 foto - 5 žuvytės, ten dekoratyviniai karosai, kurie ir yra tavo spalvoto mailiaus tėvai. Sekančiose foto tie geltoni - balzgani, tai jau spalvoti karpiukai, kurie abejoju ar išvis neršė, nebent tik stumdydavosi nerštavietėse ir rydavo karosiukų bei lynų ikrus, ir šiaip manau dar nesubrendę buvo.
    Prūdelis nedidukas, seklus. Pagal patį supratau, kad dumblėtas. Matau daug augalų, kas reiškia esant daug organikos, kurį rudenį dar pasipildo nuo jų pūvimo, pavasarinėje foto įžvelgiu pūnančių prikritusių lapų, na, o vasarą žydintį vandenį... Žuvys laikosi priekrantės ir vandens paviršiaus, nors joms labiau įgimta slėptis. Matau mažą prūdelį ir tokį kiekį žuvies, nagi tokiam telkinukui daugoka, dar turint omenyje, kad auga, dar mailiaus atsiranda... Kitame BLOG'e rašai, kad lynai prieš krisdami keistai vartėsi paviršiuje, o ar nepastebėjei, kad jie buvo šviesesni nei įprasta? Tai reiškia deguonies stygių ;). Karpiai ir lynai lepesni deguonies trūkumui už karosus, todėl greičiau galus atiduoda. Kritę karosiukai riebuiliukai gražuoliukai, bet juk būtent tokios pirmos krenta, nes jų kūnams reikia žymiai daugiau O2. Dūsimas pas tave prasideda rudenį, kai saulės spinduliai nebepatenka į telkinį, ko pasekoje augalai nebespėja "gaminti" reikiamą kiekį deguonies...
    Didžiausia klaida matuojant vandenyje ištirpusį deguonį yra ta, kad jis matuojamas dieną. Pamatuok rudenį dvesiant žuvims anksti ryte saulei dar nepatekėjus... Kitas dalykas, mes žinome tik tai, kad žiemą minimalus deguonies koncentracijos kiekis, reikalingas vandens gyvūnijai išgyventi, yra 4 mg/l. Bet čia šaltame vandenyje, kai žuvies medžiagų apykaita lėta, beveik nesimaitina... O kaip vasarą, kai įmitusios, kai apykaita greita, o dar deguonies svyravimai dieną ir naktį, vandens parametrų kaita, tai juk šokas žuvims? Mano nuomone tavo "detektyvas" išaiškintas 99% ;)