Recent Blogs Posts

Autorius Mirka44

Autorius Ernis

Jums padėti gali :

1) Draudimas nuo užpylimo.
2) Plokščias ir storas paviršius akvariumui po visu dugnu.

Tiksliai taip

https://ja-ekonomikos.yolasite.com

Sveiki, reik jūsų pagalbos. Nesenai įsigijau 9 neonus, atidavė viena pažįstama. Kadangi tik įsigijus juos negalėjau šildytuvo nusipirkti, galvojau po savaitės nusipirksiu, bet jie pradėjo šiandiena mirti vienas po kito, ryte radau viena, pakeičiau vandenį, viska išvirinau, kad nebūtų kokių infekcijų kitoms nuo nugaišusios žuvies. Pakeitus po keturių valandų radau kitą nugaišusę. Skaičiausi anksčiau apie neonus, tai turėjau keturis raudonuosius neonus ir penkis paprastuosius neonus, tačiau šiandien nugaišo iš abiejų rūšių po vieną. Akvariume nėra šaltas vanduo, namuose šilta, maistą duodu trapų, turim akvariume augaliukų gyvų, bet jie nemanau, kad pakenkia, jiems skaičiau reik kur nors pasislėpti, tiksliai nežinau kiek litrų dydžio yra akvariumas, bet manau apie dvidešimt litrų bus. Padėkit, gal jūs išmanote daugiau, gaila labai

Labas. Nusipirkau porikę pecilijų ir patelė yra stora. Aš esu naujokė nežinau kada bus mažyliu. Gal galite pasakyti kada maždaug bus?

turiu 60l akvariuma, vanduo neskaidrus ir nemalonus kvapas. gal zinote kas gali buti? ka daryti ?

sveiki, gal kas augina aksolotlius ir galėtų padėti? Aš žalia šitame reikale ir stresuoju dėl visko, todėl klausiu jūsų patarimų.. Mano aksolotlis nedidukas dar - 12cm.. praėjo jau 3 dienos nuo šerimo, tačiau, kai duodu maistą neėda... Duodu su nedideliu pincetu (mažiukas , antakiams pešioti skirtas) ar dėl to neėda? Akvariumas 35cm aukščio, tad maitinant tenka įkišti ranką, ar tai įtakoja jo mityba? Bandau duoti atšaldytą turklio lervą. Praeitą (tai buvo pirmas kartas, kai šeriau) suvalgė tik kelias lervas. Akvariume yra dar žuvų, bet nemanau, kad jos kenkia... Yra filtras, tačiau srovė nėra stipri.. Temperatūra 16C. Gal kas pagelbėtų ? Papasakotų? Ačiū iškart :)

Sveiki,

Užsiregistravau čia, nes manau man ir mano vyrui tikrai pravers krūva gerų patarimų, kaip prisižiūrėti savo balą :)
Šiandien jau trečia diena, kaip rausia mums tvenkinį ir jau yra išrausta didžioji dalis suplanuotos balos formos. Kol kas vandens nesimato, todėl truputį neramu, nors mus patikino, jog pilnai vanduo tvenkiniuose nusistovi per kokius du metus. Vis pagalvoju, o jei apskritai neatsiras pakankamai vandens - negi būsime prašovę 9 arus? Melioracijos dokumentuose rodo ta melioraciją, bet jos nė velnio neranda kasdami mūsų balą. Kiek žinau, gerai yra nukirsti melioracijos kelis vamzdukus, tokiu atveju būna judantis balos vanduo, ar ne? Nors kaimynai aplinkui visi pilni vandens - tik tai ramina.
Ar teisingas mano kažkur kažkada išgirstas mitas, jog pirmus metus geriau žuvų neleisti į prūdą? Atseit turi nusistovėti krantai ir t.t.
Kai tik turėsiu nuotraukų - įkelsiu viešam teismui. (šiandien, ryt arba ...

Turiu keturis tokius prūdus. (2 iš jų mažiukai)

Su viėnu jau darbai kaip ir į pabaigą, beliko smulkūs darbai... (14a. padidintas iki 25a.)
http://postimg.org/image/ozn45ktlf/

Su antru vis dar vargstu, šią vasara nepavyko užbaigt kasimo darbų (14a. karpinis šaltiniuotas- vis dar didinimas, dabar apiė 22a.).

Baigus darbus būtų ~30a.

Prisegtos miniatiūros

 

Mano kastuvu iškastas prūdas.
Štai paskatintas kitų pradėsiu rašyti savo
prūdo istoriją.
Viskas prasidėjo vasarą ,kai mano
kaimynas norėjo tūrėti prūdą
nediduka ,bet jam niekas neišėjo , nes
traktoriukas buvo silpnas jam pavyko tik
nedidelę dalį iškasti prūdelio, ta dalis siekė
apie 0.2a, tai vat jis nusipirko namą kitoje
kaiminystėje ir paliko ši prūdelį nebaigta,
tai aš užsimaniau turėti savo prūdelį. Ir
viskas prasidejo vasaros pabaigoje buvau
prileides, karosiuku nediduku lydekom
rudeniui, bet gylis nebuvo didelis apie
20cm ir tas žuvis nebekankinau ir
išgaudžiau jas, ir nutariau vandenį išleisti.
Per 1h išsėmiau prūdeli ir galvojau , kaip
čia padarius, kad būtu didesnis prūdelis ir
sumaniau ,kad reikia pamėginti kasti jį ir
pradėjau jau esu jį padidinęs iki 0,5a
dydzio ir svajoju padidinti iki 2a ...

Senokai jau ką berašiau, taigi nutariau šiek tiek pasidalinti savo menka patirtimi.
Turbūt kai kurie forumo dalyviai jau žino kad esu šioks toks krevečių "mylėtojas". Gal prieš kokius du ar tris metus pamatęs Caridina dennerli krevetes labai jomis susižavėjau. Tos mažylės tokios gražios, kad širdis apsalo ir galvoje sukirbo mintis - neblogai būtų įsirengti akvariumuką šioms krevetėms. Laikas nuo laiko vis sugrįždavau prie šios minties, bet visuomet bandymo atbaidydavo keli dalykai:
1. reikia atskiro akvariumuko šiems padarams, o su vieta dar vienam "bliūdeliui" namie kaip ir sunku surasti. Be to dar reikia ir žmoną kažkaip nuteikti kad namie atsiras dar vienas akvariumas, su visomis iš to išplaukiančiomis problemomis (per didelė drėgmė, nepakankama ventiliacija.
2. padarai pakankamai lepūs o ir kaina nemaža.
Ilgai svarsčiau, dvejojau ir pagaliau ankstų šių metų pavasarį po eilinio dirstelėjimo ...

Jau gana seniai planuose buvo ( ir vis dar yra) vienas akvariumo projektas. Kai kuriems �io forumo skaitytojams jis pakankamai gerai �inomas. Jis buvo planuojamas jau gana ilgą laiką ir iki jo įgyvendinimo vis dar �iek tiek liko nebaigtų darbų. O tiksliau tarus dar vis likę savadarbė akvariumo spintelė (o tiksliau jos da�ymas).
Taigi kaip �mogus kartais savo malonumui mėgstantis meistrauti nusprend�iau �iam projektui pasigaminti pakabinamą �viestuvą. Ai�ku tas mano pomėgis meistrauti nėra toks stiprus, kad galėčiau tai ko ėmiausi viską padaryti greitai ir neatidėliotinai. Mano visą laisvą laiką gerokai koreguoja �eima (manau tai yra suprantama tiems kas turi ma�amečių vaikų ar kūdikį). Na bet pagaliau pribrendo reikalas ir reikėjo imtis surinkimo, nes dauguma �io projektėlio dalių namuose voliojosi jau geri metai (o gal net pusantrų).
Taigi trumpai apie projektą � numatomas pasigaminti �viestuvas su trimis T5 lempomis, ...

Prisegtos miniatiūros

 

Taip, taip, daugelis pasakytų - rudenį �uvies pirkti neapsimoka, o ką daryt kai tai jau tampa savoti�ku ritualu, na pana�iai kaip mūsų damoms "�opintis". Tai va, buvau �iandien "pasi�opinti" �uvies Bart�uvėj, ilgai trypčiojau ir seilę varvinau kol apsisprend�iau ką pirkti. �uvys suleistos į betoninius lauko baseinus, todėl ai�kiai galima matyti kokia �uvis, koks dydis. Dvimečius karpiukus "įsimylėjau" i� pirmo �vilgsnio, dailiai nuaugę, nėra jokių akivaizd�ių su�alojimų. Gund�iausi pirkti lynukų, tačiau truputį atbaidė kaina, jų dydis svyravo nuo 100 iki ma�daug 300g. Ūkis turėjo jaunų lydekaičių po 100-150g. Bei keletą baseinų gausiai pripildytų er�ketais. A, tiesa, dar baseinas su plačiakakčiais, o amūrai įsimai�ę tarp karpių. Turėjo �imtgraminių �amukų ...

Azotas, kaip ir kitos augalų maisto med�iagos - da�na problema tvenkiniuose. Taigi, �iek tiek apie tai, kaip tą problemą stengiuosi spręsti a�. �iek tiek jau ra�iau anksčiau, gal kiek pasikartosiu.

Naudoju "gyvuosius akumuliatorius" - daug biomasės kaupiančius, maisto med�iagoms imlius augalus. O taip pat ir i�skiriančius natūralius fitoncidus - tokius kaip ajerai, vandeninė mėta. Pastarieji, veikdami baktericidi�kai, stabdo kai kurių bakterijų augimą ir dauginimąsi, didina vandens skaidrumą.

Bet �į kartą apsistosiu ties "akumuliatoriais ", sukaupiančiais savyje ypač daug azoto. Tai - meldai. Kūdroje turiu jų natūraliai u�augusi są�alyną, kuris kiekvienais metais labai greitai ir labai aktyviai plečiasi į �alis. �iai plėtrai sunaudojama nema�ai maisto med�iagų, esančių dugno dumble ir vandenyje. ...

Būdamas Žemaitijoje susigundžiau mintimi patikrinti kiek įaugo mano pavasarį suleisti šamukai. Kadangi vakaras buvo lietingas, kitokia žvejyba užsiimti nėjo, todėl pastačiau tvenkinėlyje meškerę nakčiai su dideliu kabliu ir pundeliu sliekų ant jo. Jauką nuleidau ant dugno. Kažką pagauti didelės vilties neturėjau, nes buvau tikras, kad karosai nutampys sliekus ir viskas tuo pasibaigs. Ryte ateinu, žiuriu plūdė tebestovi toje pačioje vietoje kur palikau, iškart pamaniau, kad nieko gero nebus. Trukteliu meškerę, jaučiu kablys žolėse, ech.. galvoju, dar betrųksta, kad meškerę žolėse sutraukyčiau. Šiek tiek patampau ir mano didelei nuostabai ištempiu ant kabliuko bevinguriuojantį šamuką. Šamukas apie 300g. tik neaišku kuris iš tų įleistų, nes įleisti buvo įvaraus dydžio nuo 50 iki 100g. Taigi, pafilmuoju, paglostau ir paleidžiu...

�iandien ka�kaip suradau laiko u�sipilti ant auk�to ir spragtelti savo ir kaimyno tvenkinį - labai jau dideli skirtumai. Atrodo, vanduo tas pats, ap�vietimas pana�us. Bet vienas prie� kelis metus i�valytas ir paliktas, o kitas akylai sekamas. Viename tik meldai pakrantėje ir dumbliai pavir�iuje, kitame - meldai, ajerai, lelijos, �uvys... na ir lapai pragraibomi bent jau leis kartus per jų kritimo sezoną...




Mani�kis



Kaimyninis

Papasakodamas apie vandens jacintus lietuvi�kame tvenkinyje �iek tiek pra�okau keletą įvykių. Todėl norėčiau kiek sugrį�ti atgal.

Kaip jau minėjau anksčiau, tvenkinyje nebuvo atliekami jokie valymo darbai su "sunkiasvore" technika, netaikomos jokios cheminės ar biologinės priemonės. Viskas padaroma sietuku ir panaudojant kai kuriuos augalus.

Taigi, keletas nuotraukų, kai keitėsi tvenkinio pavir�ius 2006-aisiais metais valymo metu.



Paprastu sietu i�gaudyta ketvirtadalį tvenkinio u�imančių "maurų". Net ne�inau kaip pavadinti tą masę, sudaryta i� prikritusių lapų, supintų siūliniais dumbliais, lipikais, baliniais asiūkliais ir padengtų plūdenos sluoksniu. Kaip koks pyragas apibertas cukraus pudra. Ir �is "pyragas" toks tir�tas, kad "pjaunant" vieną ...

Kaip jau minėjau ankstesnėje �inutėje, suaugėlių koi rudeninis stipimas varė mane į neviltį. O jeigu ir ma�yliai taip pat i�stips?.. Tas klausimas nedavė ramybės ko vieną gra�ią rudens dieną neu�tempiau ant auk�to 80 litrų plastikinės "bačkutės", per pusę ją pripildydamas vandeniu i� tvenkinio ir krano (grę�inio). U�mečiau sietuką tvenkinin, įkliuvo gal koks 20 jauniklių. Dauguma - karpiukai, ir du lynukai.


Visus juos suleidau į naujus namus. Rezervuaras buvo pastatytas kaip tik po stoglangiu, aplinkui - tose pačiose sąlygose �iemojantys "balkoniniai" augalai - jukos ir Co.



�ildytuvo jokio, filtras-aeratorius buvo pajungtas. Temperatūra laikėsi apie ...

Ganėtinai smagu ra�yti tinklara�ti, bet dar "smagiau" jį atstatinėti ka�kam priki�us nagus - kad jie kur nulū�inėtų :) Taigi, pirmas i� septynių pradingusių įra�ų...

Be jokios abejonės, gyvybiniai procesai nei tvenkinyje, nei kūdroje niekada nesustoja, tik �altuoju metų laiku labai sulėtėja. Tačiau vizualiai kiekvieną pavasarį atrodo, kad kiekvienais metais tvenkinys atgyja i� naujo.



�iais metais mani�kė kūdra pasistengė i�kristi i� konteksto. Pirmiausia, tai buvo labai daug pra�ydusiu pernyk�čiais pumpurais vandens lelijų. Keletas jų pavasarį su�ėlę, po to nusipūdė lapus ir ilgą laiką nebuvo nieko matyt. Tik dabar pastebiu gelmėj keletą 'Colorado', 'Mayla' lapų. Jau buvau net susitaikęs su mintim, kad �iemos jos nei�tvėrė. Pasirodo, nuostoliai nėra tokie dideli, kaip pasirodė pavasarį.



Na, kas link vandens lelijų ir kitų tvenkinio �iedų - tai dabar pats starto metas. Kaip visada - 'Rossenymphe' ...

Kodėl misija? O todėl, kad kai pamačiau kiek pri�ėlęs tvenkinėlis, supratau, kad jam reikalinga greitojo reagavimo (ravėjimo) misija. �olių ma�inimo misijai pasiųsti 16 puskilograminių amūrų. Aplinkybės taip susiklostė, kad į�uvinimas amūrais nusikėlė į gegu�į, tai labai pasijuto �uvų kokybėje. Natūralu, kad perkant taip vėlai, sunku rasti gra�ios ir sveikos �uvies, parduodami prakti�kai likučiai. ai�ku, kaina dėl to nesileid�ia :(. �uvų kelionė į tvenkinį u�truko kiek daugiau nei 4 val. Visos �uvys atvyko gyvos. �uvų paleidimo procesas analogi�kas tam, kurį taikiau jau paleisdamas �amukus. Tiesa, �amukai buvo judresni ir vizualiai atrodė sveikesni. Mano paleid�iami amūrai, gal tik pusė buvo geros būklės, visi kiti daugiau ar ma�iau "gavę malkų". Kai kurie paleisti nėrė į ...

�iandien tvenkinys pagaliau sulaukė savo naujųjų gyventojų. Pulkelis plačiaburnių ūsuotukų įsikūrė mano karosyne. Kai kurie i� �amukų jau arti 200g., o kai kurie matyt buvę nevalgūs, truptį atsilikę nuo broliukų. Tiesiu taikymu i� ma�inos ne�u mai�ą u�merkti prie kranto.


Vienodinam temperatūrą mai�e su tvenkinio vandens temperatūra, kad ma�ylių nei�tiktų termo�okas. Atrodo, kad �amukai jau pajuto, kad tuoj bus laisvė, todėl maskatuodami ūsais susispraudė į vieną mai�o kampą ir i� visų jėgų stengėsi mai�ą tempti į gelmę. Tačiau dar ne laikas.


�iek tiek paslampinėjęs aplink tvenkinį, ap�iūrėjęs nuo dugno besistiebiančias �oles, konstatuoju, kad �ūt būt ...

Taip jau yra, kad mane užvaldžiusi ši unikali žuvis - karosas, apie jį žinau gana daug. Taigi tomis žiniomis pasidalinsiu ir su skaitytojais. Gal sužinosite kažką naujo ir įdomaus.
Karosas turi nemažiau kaip 5 gentis:
• Auksinis arba paprastasis karosas ([I]Carassius carassius[/I], Linnaeus,1758)
Mūsų Europinis „kraštietis“.
• Sidabrinis karosas ([I]Carassius gibelio[/I], Bloch, 1782)
Tai rytinio karoso porūšis, kuris literatūros duomenimis į Lietuvą introdukuotas 1952m., tačiau yra duomenų, kad čia jau gyveno ir ankstėliau.
• Auksinė žuvelė ([I]Carassius auratus[/I], Linnaeus, 1758)
Sidabrinio karoso kultūrinė forma. Akvariumininkai žino, todėl neišsiplėsiu, nors prirašyti būtų galima ne vieną lapą jų istorijos, veislių ...

Prisegtos miniatiūros

     

Kadangi turiu laisvą minutę, brūkštelėsiu šiek tiek teksto ir supažindinsiu su savo skolintu tvenkinėliu iš arčiau.
Turbūt visi tvenkinių turėtojai šiomis dienomis su viltimi, bet kartu ir su nerimu stebi tirpstantį ledą. Mintys apie tai, ką rasime jam nutirpus, arba tiksliau, ko "neberasime" - tampa ilgų apmąstymų ir nuogąstavimų priežastimi. Peržvelgęs savo globojamą karosyną, su saikingu optimizmu laukiu kol ledas galutinai nutirps ir nauji ūsuoti plačiaburniai gyventojai galės čia įsikurti. Apžiūrėjęs tvenkinį iš visų pusių, pastebiu, kad vandens pritekėjimas ganėtinai intensyvus, lede susidarė nemažos properšos, o išleidimo vamzdis einantis iš vienuolio net šniokščia vos spėdamas išleisti vandens perteklių. Vadinasi vanduo juda, atsišviežina. Žiūrėsim kas bus toliau.



(nuotraukos skaitmeniniu būdu apverstos veidrodiškai dėl objektyvių priežasčių, ...

Peržiūrėjęs nuotraukas nuo 2007-ųjų metų, dar kartelį įsitikinau, kad Lietuva - nestabilumų kraštas.

Tvenkinio vaizdais pirmąją sausio dekadą:

2007

2008

2009

2010

2011

Panašu, kad klimatas vėsta ...

Taigi, po visų sėkmių ir nesekmių su suaugėliais, daugiau ma�iau sėkmingo mailiaus �iemojimo tiek kūdroje, tiek ant auk�to, 2009-aisiais margaspalviais augintiniais pasid�iaugti pavyko.

Nors pavasarį jų buvo gerokai daugiau, vidurvasarį akį d�iugino apie 50-60 dekoratyvinių ir laukinių karosiukų. Jei pirmojo į�uvinimo �uvys buvo "pa�įstamos asmeni�kai", kiekvienai galima buvo ir vardą sugalvot, tai dabar jaunimą suskaičiuot pasidarė keblu - jie niekada nestovėdavo vietoje, ir jei pasisekdavo ramiai prieit kai jie �ildydavosi saulės atokaitoje ir greitai skaičiuot, apytiksliai skaičiavimas baigdavosi būtent ties minėta riba.

Tiesa, nors �uvų skaičius ir suma�ėjo, jokių i�plaukusių pilvais į vir�ų i�griebti neteko. Matyt tvenkinio vabaliukai pasidarbuodavo gana sparčiai.

...

Kaip jau minėjau ankstesnėje �inutėje, suaugėlių koi rudeninis stipimas varė mane į neviltį. O jeigu ir ma�yliai taip pat i�stips?.. Tas klausimas nedavė ramybės ko vieną gra�ią rudens dieną neu�tempiau ant auk�to 80 litrų plastikinės "bačkutės", per pusę ją pripildydamas vandeniu i� tvenkinio ir krano (grę�inio). U�mečiau sietuką tvenkinin, įkliuvo gal koks 20 jauniklių. Dauguma - karpiukai, ir du lynukai.

Visus juos suleidau į naujus namus. Rezervuaras buvo pastatytas kaip tik po stoglangiu, aplinkui - tose pačiose sąlygose �iemojantys "balkoniniai" augalai - jukos ir Co.


�ildytuvo jokio, filtras-aeratorius buvo pajungtas. Temperatūra laikėsi apie +13-16C, vanduo per �iemą ...

D�iugu, kai tvenkiny apsigyvena �uvys, o kai atsiranda mailius, būna dar linksmiau. Tačiau ne viskas klostosi taip skland�iai. Apart tų kelių aukų po ner�to, vasara baigėsi gana ramiai. Mailius paaugo iki 3-5 cm dyd�io, jo kiek suma�ėjo, bet tvenkinys vis tiek atrodė kaip 'tir�ta" ry�ių sriuba.

Atėjo ruduo, ir rugsėjo pabaigoje , kai saulės spinduliai jau nebekrenta tiesiai į tvenkinio vandenį, o praslysta pro gretimai augančių �imtamečių pu�ų vir�ūnes, prasidėjo nesėkmės. Emė kristi did�iosios �uvys. Ne tai kad i�plauktų visos vienu metu pilvais į vir�ų, bet po 1-2 per dieną. Ir taip kol i�stipo visos iki vienai.

Dar kuo man neduoda ramybės �is "stipimo fenomenas", tai yra tai, kad prad�ioje po kelis per diena krito karpiukai, �iems i�stipus prasidėjo linų kritimas. Kai kuriuos tiesiog ...