Autorius Mirka44 Autorius Ernis Jums padėti gali : 1) Draudimas nuo užpylimo. 2) Plokščias ir storas paviršius akvariumui po visu dugnu. Tiksliai taip https://ja-ekonomikos.yolasite.com
Sveiki, reik jūsų pagalbos. Nesenai įsigijau 9 neonus, atidavė viena pažįstama. Kadangi tik įsigijus juos negalėjau šildytuvo nusipirkti, galvojau po savaitės nusipirksiu, bet jie pradėjo šiandiena mirti vienas po kito, ryte radau viena, pakeičiau vandenį, viska išvirinau, kad nebūtų kokių infekcijų kitoms nuo nugaišusios žuvies. Pakeitus po keturių valandų radau kitą nugaišusę. Skaičiausi anksčiau apie neonus, tai turėjau keturis raudonuosius neonus ir penkis paprastuosius neonus, tačiau šiandien nugaišo iš abiejų rūšių po vieną. Akvariume nėra šaltas vanduo, namuose šilta, maistą duodu trapų, turim akvariume augaliukų gyvų, bet jie nemanau, kad pakenkia, jiems skaičiau reik kur nors pasislėpti, tiksliai nežinau kiek litrų dydžio yra akvariumas, bet manau apie dvidešimt litrų bus. Padėkit, gal jūs išmanote daugiau, gaila labai
Labas. Nusipirkau porikę pecilijų ir patelė yra stora. Aš esu naujokė nežinau kada bus mažyliu. Gal galite pasakyti kada maždaug bus?
turiu 60l akvariuma, vanduo neskaidrus ir nemalonus kvapas. gal zinote kas gali buti? ka daryti ?
sveiki, gal kas augina aksolotlius ir galėtų padėti? Aš žalia šitame reikale ir stresuoju dėl visko, todėl klausiu jūsų patarimų.. Mano aksolotlis nedidukas dar - 12cm.. praėjo jau 3 dienos nuo šerimo, tačiau, kai duodu maistą neėda... Duodu su nedideliu pincetu (mažiukas , antakiams pešioti skirtas) ar dėl to neėda? Akvariumas 35cm aukščio, tad maitinant tenka įkišti ranką, ar tai įtakoja jo mityba? Bandau duoti atšaldytą turklio lervą. Praeitą (tai buvo pirmas kartas, kai šeriau) suvalgė tik kelias lervas. Akvariume yra dar žuvų, bet nemanau, kad jos kenkia... Yra filtras, tačiau srovė nėra stipri.. Temperatūra 16C. Gal kas pagelbėtų ? Papasakotų? Ačiū iškart :)
Updated 18-02-2016 at 21:27 by karin
Sveiki, Užsiregistravau čia, nes manau man ir mano vyrui tikrai pravers krūva gerų patarimų, kaip prisižiūrėti savo balą :) Šiandien jau trečia diena, kaip rausia mums tvenkinį ir jau yra išrausta didžioji dalis suplanuotos balos formos. Kol kas vandens nesimato, todėl truputį neramu, nors mus patikino, jog pilnai vanduo tvenkiniuose nusistovi per kokius du metus. Vis pagalvoju, o jei apskritai neatsiras pakankamai vandens - negi būsime prašovę 9 arus? Melioracijos dokumentuose rodo ta melioraciją, bet jos nė velnio neranda kasdami mūsų balą. Kiek žinau, gerai yra nukirsti melioracijos kelis vamzdukus, tokiu atveju būna judantis balos vanduo, ar ne? Nors kaimynai aplinkui visi pilni vandens - tik tai ramina. Ar teisingas mano kažkur kažkada išgirstas mitas, jog pirmus metus geriau žuvų neleisti į prūdą? Atseit turi nusistovėti krantai ir t.t. Kai tik turėsiu nuotraukų - įkelsiu viešam teismui. (šiandien, ryt arba ...
Updated 15-03-2014 at 16:46 by Gincia
Turiu keturis tokius prūdus. (2 iš jų mažiukai) Su viėnu jau darbai kaip ir į pabaigą, beliko smulkūs darbai... (14a. padidintas iki 25a.) http://postimg.org/image/ozn45ktlf/ Su antru vis dar vargstu, šią vasara nepavyko užbaigt kasimo darbų (14a. karpinis šaltiniuotas- vis dar didinimas, dabar apiė 22a.). Baigus darbus būtų ~30a.
Updated 10-02-2014 at 22:51 by arūnas
Mano kastuvu iškastas prūdas. Štai paskatintas kitų pradėsiu rašyti savo prūdo istoriją. Viskas prasidėjo vasarą ,kai mano kaimynas norėjo tūrėti prūdą nediduka ,bet jam niekas neišėjo , nes traktoriukas buvo silpnas jam pavyko tik nedidelę dalį iškasti prūdelio, ta dalis siekė apie 0.2a, tai vat jis nusipirko namą kitoje kaiminystėje ir paliko ši prūdelį nebaigta, tai aš užsimaniau turėti savo prūdelį. Ir viskas prasidejo vasaros pabaigoje buvau prileides, karosiuku nediduku lydekom rudeniui, bet gylis nebuvo didelis apie 20cm ir tas žuvis nebekankinau ir išgaudžiau jas, ir nutariau vandenį išleisti. Per 1h išsėmiau prūdeli ir galvojau , kaip čia padarius, kad būtu didesnis prūdelis ir sumaniau ,kad reikia pamėginti kasti jį ir pradėjau jau esu jį padidinęs iki 0,5a dydzio ir svajoju padidinti iki 2a ...
Updated 07-11-2013 at 22:04 by Dkgray (Pataisiau klaidas.)
Senokai jau ką berašiau, taigi nutariau šiek tiek pasidalinti savo menka patirtimi. Turbūt kai kurie forumo dalyviai jau žino kad esu šioks toks krevečių "mylėtojas". Gal prieš kokius du ar tris metus pamatęs Caridina dennerli krevetes labai jomis susižavėjau. Tos mažylės tokios gražios, kad širdis apsalo ir galvoje sukirbo mintis - neblogai būtų įsirengti akvariumuką šioms krevetėms. Laikas nuo laiko vis sugrįždavau prie šios minties, bet visuomet bandymo atbaidydavo keli dalykai: 1. reikia atskiro akvariumuko šiems padarams, o su vieta dar vienam "bliūdeliui" namie kaip ir sunku surasti. Be to dar reikia ir žmoną kažkaip nuteikti kad namie atsiras dar vienas akvariumas, su visomis iš to išplaukiančiomis problemomis (per didelė drėgmė, nepakankama ventiliacija. 2. padarai pakankamai lepūs o ir kaina nemaža. Ilgai svarsčiau, dvejojau ir pagaliau ankstų šių metų pavasarį po eilinio dirstelėjimo ...
Updated 08-07-2012 at 23:40 by Virgism
Jau gana seniai planuose buvo ( ir vis dar yra) vienas akvariumo projektas. Kai kuriems �io forumo skaitytojams jis pakankamai gerai �inomas. Jis buvo planuojamas jau gana ilgą laiką ir iki jo įgyvendinimo vis dar �iek tiek liko nebaigtų darbų. O tiksliau tarus dar vis likę savadarbė akvariumo spintelė (o tiksliau jos da�ymas). Taigi kaip �mogus kartais savo malonumui mėgstantis meistrauti nusprend�iau �iam projektui pasigaminti pakabinamą �viestuvą. Ai�ku tas mano pomėgis meistrauti nėra toks stiprus, kad galėčiau tai ko ėmiausi viską padaryti greitai ir neatidėliotinai. Mano visą laisvą laiką gerokai koreguoja �eima (manau tai yra suprantama tiems kas turi ma�amečių vaikų ar kūdikį). Na bet pagaliau pribrendo reikalas ir reikėjo imtis surinkimo, nes dauguma �io projektėlio dalių namuose voliojosi jau geri metai (o gal net pusantrų). Taigi trumpai apie projektą � numatomas pasigaminti �viestuvas su trimis T5 lempomis, ...
Updated 17-10-2011 at 19:43 by Virgism
Taip, taip, daugelis pasakytų - rudenį uvies pirkti neapsimoka, o ką daryt kai tai jau tampa savotiku ritualu, na panaiai kaip mūsų damoms "opintis". Tai va, buvau iandien "pasiopinti" uvies Bartuvėj, ilgai trypčiojau ir seilę varvinau kol apsisprendiau ką pirkti. uvys suleistos į betoninius lauko baseinus, todėl aikiai galima matyti kokia uvis, koks dydis. Dvimečius karpiukus "įsimylėjau" i pirmo vilgsnio, dailiai nuaugę, nėra jokių akivaizdių sualojimų. Gundiausi pirkti lynukų, tačiau truputį atbaidė kaina, jų dydis svyravo nuo 100 iki madaug 300g. Ūkis turėjo jaunų lydekaičių po 100-150g. Bei keletą baseinų gausiai pripildytų erketais. A, tiesa, dar baseinas su plačiakakčiais, o amūrai įsimaię tarp karpių. Turėjo imtgraminių amukų ...
Azotas, kaip ir kitos augalų maisto mediagos - dana problema tvenkiniuose. Taigi, iek tiek apie tai, kaip tą problemą stengiuosi spręsti a. iek tiek jau raiau anksčiau, gal kiek pasikartosiu. Naudoju "gyvuosius akumuliatorius" - daug biomasės kaupiančius, maisto mediagoms imlius augalus. O taip pat ir iskiriančius natūralius fitoncidus - tokius kaip ajerai, vandeninė mėta. Pastarieji, veikdami baktericidikai, stabdo kai kurių bakterijų augimą ir dauginimąsi, didina vandens skaidrumą. Bet į kartą apsistosiu ties "akumuliatoriais ", sukaupiančiais savyje ypač daug azoto. Tai - meldai. Kūdroje turiu jų natūraliai uaugusi sąalyną, kuris kiekvienais metais labai greitai ir labai aktyviai plečiasi į alis. iai plėtrai sunaudojama nemaai maisto mediagų, esančių dugno dumble ir vandenyje. ...
Būdamas Žemaitijoje susigundžiau mintimi patikrinti kiek įaugo mano pavasarį suleisti šamukai. Kadangi vakaras buvo lietingas, kitokia žvejyba užsiimti nėjo, todėl pastačiau tvenkinėlyje meškerę nakčiai su dideliu kabliu ir pundeliu sliekų ant jo. Jauką nuleidau ant dugno. Kažką pagauti didelės vilties neturėjau, nes buvau tikras, kad karosai nutampys sliekus ir viskas tuo pasibaigs. Ryte ateinu, žiuriu plūdė tebestovi toje pačioje vietoje kur palikau, iškart pamaniau, kad nieko gero nebus. Trukteliu meškerę, jaučiu kablys žolėse, ech.. galvoju, dar betrųksta, kad meškerę žolėse sutraukyčiau. Šiek tiek patampau ir mano didelei nuostabai ištempiu ant kabliuko bevinguriuojantį šamuką. Šamukas apie 300g. tik neaišku kuris iš tų įleistų, nes įleisti buvo įvaraus dydžio nuo 50 iki 100g. Taigi, pafilmuoju, paglostau ir paleidžiu...
iandien kakaip suradau laiko usipilti ant aukto ir spragtelti savo ir kaimyno tvenkinį - labai jau dideli skirtumai. Atrodo, vanduo tas pats, apvietimas panaus. Bet vienas prie kelis metus ivalytas ir paliktas, o kitas akylai sekamas. Viename tik meldai pakrantėje ir dumbliai paviriuje, kitame - meldai, ajerai, lelijos, uvys... na ir lapai pragraibomi bent jau leis kartus per jų kritimo sezoną... Manikis Kaimyninis
Papasakodamas apie vandens jacintus lietuvikame tvenkinyje iek tiek praokau keletą įvykių. Todėl norėčiau kiek sugrįti atgal. Kaip jau minėjau anksčiau, tvenkinyje nebuvo atliekami jokie valymo darbai su "sunkiasvore" technika, netaikomos jokios cheminės ar biologinės priemonės. Viskas padaroma sietuku ir panaudojant kai kuriuos augalus. Taigi, keletas nuotraukų, kai keitėsi tvenkinio pavirius 2006-aisiais metais valymo metu. Paprastu sietu igaudyta ketvirtadalį tvenkinio uimančių "maurų". Net neinau kaip pavadinti tą masę, sudaryta i prikritusių lapų, supintų siūliniais dumbliais, lipikais, baliniais asiūkliais ir padengtų plūdenos sluoksniu. Kaip koks pyragas apibertas cukraus pudra. Ir is "pyragas" toks tirtas, kad "pjaunant" vieną ...
Kaip jau minėjau ankstesnėje inutėje, suaugėlių koi rudeninis stipimas varė mane į neviltį. O jeigu ir mayliai taip pat istips?.. Tas klausimas nedavė ramybės ko vieną graią rudens dieną neutempiau ant aukto 80 litrų plastikinės "bačkutės", per pusę ją pripildydamas vandeniu i tvenkinio ir krano (gręinio). Umečiau sietuką tvenkinin, įkliuvo gal koks 20 jauniklių. Dauguma - karpiukai, ir du lynukai. Visus juos suleidau į naujus namus. Rezervuaras buvo pastatytas kaip tik po stoglangiu, aplinkui - tose pačiose sąlygose iemojantys "balkoniniai" augalai - jukos ir Co. ildytuvo jokio, filtras-aeratorius buvo pajungtas. Temperatūra laikėsi apie ...
Ganėtinai smagu rayti tinklarati, bet dar "smagiau" jį atstatinėti kakam prikius nagus - kad jie kur nulūinėtų :) Taigi, pirmas i septynių pradingusių įraų... Be jokios abejonės, gyvybiniai procesai nei tvenkinyje, nei kūdroje niekada nesustoja, tik altuoju metų laiku labai sulėtėja. Tačiau vizualiai kiekvieną pavasarį atrodo, kad kiekvienais metais tvenkinys atgyja i naujo. iais metais manikė kūdra pasistengė ikristi i konteksto. Pirmiausia, tai buvo labai daug praydusiu pernykčiais pumpurais vandens lelijų. Keletas jų pavasarį suėlę, po to nusipūdė lapus ir ilgą laiką nebuvo nieko matyt. Tik dabar pastebiu gelmėj keletą 'Colorado', 'Mayla' lapų. Jau buvau net susitaikęs su mintim, kad iemos jos neitvėrė. Pasirodo, nuostoliai nėra tokie dideli, kaip pasirodė pavasarį. Na, kas link vandens lelijų ir kitų tvenkinio iedų - tai dabar pats starto metas. Kaip visada - 'Rossenymphe' ...
Kodėl misija? O todėl, kad kai pamačiau kiek priėlęs tvenkinėlis, supratau, kad jam reikalinga greitojo reagavimo (ravėjimo) misija. olių mainimo misijai pasiųsti 16 puskilograminių amūrų. Aplinkybės taip susiklostė, kad įuvinimas amūrais nusikėlė į geguį, tai labai pasijuto uvų kokybėje. Natūralu, kad perkant taip vėlai, sunku rasti graios ir sveikos uvies, parduodami praktikai likučiai. aiku, kaina dėl to nesileidia :(. uvų kelionė į tvenkinį utruko kiek daugiau nei 4 val. Visos uvys atvyko gyvos. uvų paleidimo procesas analogikas tam, kurį taikiau jau paleisdamas amukus. Tiesa, amukai buvo judresni ir vizualiai atrodė sveikesni. Mano paleidiami amūrai, gal tik pusė buvo geros būklės, visi kiti daugiau ar maiau "gavę malkų". Kai kurie paleisti nėrė į ...
iandien tvenkinys pagaliau sulaukė savo naujųjų gyventojų. Pulkelis plačiaburnių ūsuotukų įsikūrė mano karosyne. Kai kurie i amukų jau arti 200g., o kai kurie matyt buvę nevalgūs, truptį atsilikę nuo broliukų. Tiesiu taikymu i mainos neu maią umerkti prie kranto. Vienodinam temperatūrą maie su tvenkinio vandens temperatūra, kad maylių neitiktų termookas. Atrodo, kad amukai jau pajuto, kad tuoj bus laisvė, todėl maskatuodami ūsais susispraudė į vieną maio kampą ir i visų jėgų stengėsi maią tempti į gelmę. Tačiau dar ne laikas. iek tiek paslampinėjęs aplink tvenkinį, apiūrėjęs nuo dugno besistiebiančias oles, konstatuoju, kad ūt būt ...
Updated 04-04-2011 at 00:36 by Nilas
Taip jau yra, kad mane užvaldžiusi ši unikali žuvis - karosas, apie jį žinau gana daug. Taigi tomis žiniomis pasidalinsiu ir su skaitytojais. Gal sužinosite kažką naujo ir įdomaus. Karosas turi nemažiau kaip 5 gentis: • Auksinis arba paprastasis karosas ([I]Carassius carassius[/I], Linnaeus,1758) Mūsų Europinis „kraštietis“. • Sidabrinis karosas ([I]Carassius gibelio[/I], Bloch, 1782) Tai rytinio karoso porūšis, kuris literatūros duomenimis į Lietuvą introdukuotas 1952m., tačiau yra duomenų, kad čia jau gyveno ir ankstėliau. • Auksinė žuvelė ([I]Carassius auratus[/I], Linnaeus, 1758) Sidabrinio karoso kultūrinė forma. Akvariumininkai žino, todėl neišsiplėsiu, nors prirašyti būtų galima ne vieną lapą jų istorijos, veislių ...
Updated 06-04-2011 at 20:56 by Pikulis
Kadangi turiu laisvą minutę, brūkštelėsiu šiek tiek teksto ir supažindinsiu su savo skolintu tvenkinėliu iš arčiau. Turbūt visi tvenkinių turėtojai šiomis dienomis su viltimi, bet kartu ir su nerimu stebi tirpstantį ledą. Mintys apie tai, ką rasime jam nutirpus, arba tiksliau, ko "neberasime" - tampa ilgų apmąstymų ir nuogąstavimų priežastimi. Peržvelgęs savo globojamą karosyną, su saikingu optimizmu laukiu kol ledas galutinai nutirps ir nauji ūsuoti plačiaburniai gyventojai galės čia įsikurti. Apžiūrėjęs tvenkinį iš visų pusių, pastebiu, kad vandens pritekėjimas ganėtinai intensyvus, lede susidarė nemažos properšos, o išleidimo vamzdis einantis iš vienuolio net šniokščia vos spėdamas išleisti vandens perteklių. Vadinasi vanduo juda, atsišviežina. Žiūrėsim kas bus toliau. (nuotraukos skaitmeniniu būdu apverstos veidrodiškai dėl objektyvių priežasčių, ...
Peržiūrėjęs nuotraukas nuo 2007-ųjų metų, dar kartelį įsitikinau, kad Lietuva - nestabilumų kraštas. Tvenkinio vaizdais pirmąją sausio dekadą: 2007 2008 2009 2010 2011 Panašu, kad klimatas vėsta ...
Taigi, po visų sėkmių ir nesekmių su suaugėliais, daugiau maiau sėkmingo mailiaus iemojimo tiek kūdroje, tiek ant aukto, 2009-aisiais margaspalviais augintiniais pasidiaugti pavyko. Nors pavasarį jų buvo gerokai daugiau, vidurvasarį akį diugino apie 50-60 dekoratyvinių ir laukinių karosiukų. Jei pirmojo įuvinimo uvys buvo "paįstamos asmenikai", kiekvienai galima buvo ir vardą sugalvot, tai dabar jaunimą suskaičiuot pasidarė keblu - jie niekada nestovėdavo vietoje, ir jei pasisekdavo ramiai prieit kai jie ildydavosi saulės atokaitoje ir greitai skaičiuot, apytiksliai skaičiavimas baigdavosi būtent ties minėta riba. Tiesa, nors uvų skaičius ir sumaėjo, jokių iplaukusių pilvais į virų igriebti neteko. Matyt tvenkinio vabaliukai pasidarbuodavo gana sparčiai. ...
Kaip jau minėjau ankstesnėje inutėje, suaugėlių koi rudeninis stipimas varė mane į neviltį. O jeigu ir mayliai taip pat istips?.. Tas klausimas nedavė ramybės ko vieną graią rudens dieną neutempiau ant aukto 80 litrų plastikinės "bačkutės", per pusę ją pripildydamas vandeniu i tvenkinio ir krano (gręinio). Umečiau sietuką tvenkinin, įkliuvo gal koks 20 jauniklių. Dauguma - karpiukai, ir du lynukai. Visus juos suleidau į naujus namus. Rezervuaras buvo pastatytas kaip tik po stoglangiu, aplinkui - tose pačiose sąlygose iemojantys "balkoniniai" augalai - jukos ir Co. ildytuvo jokio, filtras-aeratorius buvo pajungtas. Temperatūra laikėsi apie +13-16C, vanduo per iemą ...
Diugu, kai tvenkiny apsigyvena uvys, o kai atsiranda mailius, būna dar linksmiau. Tačiau ne viskas klostosi taip sklandiai. Apart tų kelių aukų po nerto, vasara baigėsi gana ramiai. Mailius paaugo iki 3-5 cm dydio, jo kiek sumaėjo, bet tvenkinys vis tiek atrodė kaip 'tirta" ryių sriuba. Atėjo ruduo, ir rugsėjo pabaigoje , kai saulės spinduliai jau nebekrenta tiesiai į tvenkinio vandenį, o praslysta pro gretimai augančių imtamečių puų virūnes, prasidėjo nesėkmės. Emė kristi didiosios uvys. Ne tai kad iplauktų visos vienu metu pilvais į virų, bet po 1-2 per dieną. Ir taip kol istipo visos iki vienai. Dar kuo man neduoda ramybės is "stipimo fenomenas", tai yra tai, kad pradioje po kelis per diena krito karpiukai, iems istipus prasidėjo linų kritimas. Kai kuriuos tiesiog ...