Vieno tvenkinio istorija

Azotas, kaip ir kitos augalų maisto medžiagos - dažna problema tvenkiniuose. Taigi, šiek tiek apie tai, kaip tą problemą stengiuosi spręsti aš. Šiek tiek jau rašiau anksčiau, gal kiek pasikartosiu.

Naudoju "gyvuosius akumuliatorius" - daug biomasės kaupiančius, maisto medžiagoms imlius augalus. O taip pat ir išskiriančius natūralius fitoncidus - tokius kaip ajerai, vandeninė mėta. Pastarieji, veikdami baktericidiškai, stabdo kai kurių bakterijų augimą ir dauginimąsi, didina vandens skaidrumą.

Bet šį kartą apsistosiu ties "akumuliatoriais ", sukaupiančiais savyje ypač daug azoto. Tai - meldai. Kūdroje turiu jų natūraliai užaugusi sąžalyną, kuris kiekvienais metais labai greitai ir labai aktyviai plečiasi į šalis. Šiai plėtrai sunaudojama nemažai maisto medžiagų, esančių dugno dumble ir vandenyje. ...

Šiandien kažkaip suradau laiko užsipilti ant aukšto ir spragtelti savo ir kaimyno tvenkinį - labai jau dideli skirtumai. Atrodo, vanduo tas pats, apšvietimas panašus. Bet vienas prieš kelis metus išvalytas ir paliktas, o kitas akylai sekamas. Viename tik meldai pakrantėje ir dumbliai paviršiuje, kitame - meldai, ajerai, lelijos, žuvys... na ir lapai pragraibomi bent jau leis kartus per jų kritimo sezoną...




Maniškis



Kaimyninis

Papasakodamas apie vandens jacintus lietuviškame tvenkinyje šiek tiek prašokau keletą įvykių. Todėl norėčiau kiek sugrįžti atgal.

Kaip jau minėjau anksčiau, tvenkinyje nebuvo atliekami jokie valymo darbai su "sunkiasvore" technika, netaikomos jokios cheminės ar biologinės priemonės. Viskas padaroma sietuku ir panaudojant kai kuriuos augalus.

Taigi, keletas nuotraukų, kai keitėsi tvenkinio paviršius 2006-aisiais metais valymo metu.



Paprastu sietu išgaudyta ketvirtadalį tvenkinio užimančių "maurų". Net nežinau kaip pavadinti tą masę, sudaryta iš prikritusių lapų, supintų siūliniais dumbliais, lipikais, baliniais asiūkliais ir padengtų plūdenos sluoksniu. Kaip koks pyragas apibertas cukraus pudra. Ir šis "pyragas" toks tirštas, kad "pjaunant" vieną ...

Kaip jau minėjau ankstesnėje žinutėje, suaugėlių koi rudeninis stipimas varė mane į neviltį. O jeigu ir mažyliai taip pat išstips?.. Tas klausimas nedavė ramybės ko vieną gražią rudens dieną neužtempiau ant aukšto 80 litrų plastikinės "bačkutės", per pusę ją pripildydamas vandeniu iš tvenkinio ir krano (gręžinio). Užmečiau sietuką tvenkinin, įkliuvo gal koks 20 jauniklių. Dauguma - karpiukai, ir du lynukai.


Visus juos suleidau į naujus namus. Rezervuaras buvo pastatytas kaip tik po stoglangiu, aplinkui - tose pačiose sąlygose žiemojantys "balkoniniai" augalai - jukos ir Co.



Šildytuvo jokio, filtras-aeratorius buvo pajungtas. Temperatūra laikėsi apie ...

Ganėtinai smagu rašyti tinklarašti, bet dar "smagiau" jį atstatinėti kažkam prikišus nagus - kad jie kur nulūžinėtų :) Taigi, pirmas iš septynių pradingusių įrašų...

Be jokios abejonės, gyvybiniai procesai nei tvenkinyje, nei kūdroje niekada nesustoja, tik šaltuoju metų laiku labai sulėtėja. Tačiau vizualiai kiekvieną pavasarį atrodo, kad kiekvienais metais tvenkinys atgyja iš naujo.



Šiais metais maniškė kūdra pasistengė iškristi iš konteksto. Pirmiausia, tai buvo labai daug pražydusiu pernykščiais pumpurais vandens lelijų. Keletas jų pavasarį sužėlę, po to nusipūdė lapus ir ilgą laiką nebuvo nieko matyt. Tik dabar pastebiu gelmėj keletą 'Colorado', 'Mayla' lapų. Jau buvau net susitaikęs su mintim, kad žiemos jos neištvėrė. Pasirodo, nuostoliai nėra tokie dideli, kaip pasirodė pavasarį.



Na, kas link vandens lelijų ir kitų tvenkinio žiedų - tai dabar pats starto metas. Kaip visada - 'Rossenymphe' ...

Peržiūrėjęs nuotraukas nuo 2007-ųjų metų, dar kartelį įsitikinau, kad Lietuva - nestabilumų kraštas.

Tvenkinio vaizdais pirmąją sausio dekadą:

2007

2008

2009

2010

2011

Panašu, kad klimatas vėsta ...

Taigi, po visų sėkmių ir nesekmių su suaugėliais, daugiau mažiau sėkmingo mailiaus žiemojimo tiek kūdroje, tiek ant aukšto, 2009-aisiais margaspalviais augintiniais pasidžiaugti pavyko.

Nors pavasarį jų buvo gerokai daugiau, vidurvasarį akį džiugino apie 50-60 dekoratyvinių ir laukinių karosiukų. Jei pirmojo įžuvinimo žuvys buvo "pažįstamos asmeniškai", kiekvienai galima buvo ir vardą sugalvot, tai dabar jaunimą suskaičiuot pasidarė keblu - jie niekada nestovėdavo vietoje, ir jei pasisekdavo ramiai prieit kai jie šildydavosi saulės atokaitoje ir greitai skaičiuot, apytiksliai skaičiavimas baigdavosi būtent ties minėta riba.

Tiesa, nors žuvų skaičius ir sumažėjo, jokių išplaukusių pilvais į viršų išgriebti neteko. Matyt tvenkinio vabaliukai pasidarbuodavo gana sparčiai.

...

Kaip jau minėjau ankstesnėje žinutėje, suaugėlių koi rudeninis stipimas varė mane į neviltį. O jeigu ir mažyliai taip pat išstips?.. Tas klausimas nedavė ramybės ko vieną gražią rudens dieną neužtempiau ant aukšto 80 litrų plastikinės "bačkutės", per pusę ją pripildydamas vandeniu iš tvenkinio ir krano (gręžinio). Užmečiau sietuką tvenkinin, įkliuvo gal koks 20 jauniklių. Dauguma - karpiukai, ir du lynukai.

Visus juos suleidau į naujus namus. Rezervuaras buvo pastatytas kaip tik po stoglangiu, aplinkui - tose pačiose sąlygose žiemojantys "balkoniniai" augalai - jukos ir Co.


Šildytuvo jokio, filtras-aeratorius buvo pajungtas. Temperatūra laikėsi apie +13-16C, vanduo per žiemą ...

Džiugu, kai tvenkiny apsigyvena žuvys, o kai atsiranda mailius, būna dar linksmiau. Tačiau ne viskas klostosi taip sklandžiai. Apart tų kelių aukų po neršto, vasara baigėsi gana ramiai. Mailius paaugo iki 3-5 cm dydžio, jo kiek sumažėjo, bet tvenkinys vis tiek atrodė kaip 'tiršta" ryžių sriuba.

Atėjo ruduo, ir rugsėjo pabaigoje , kai saulės spinduliai jau nebekrenta tiesiai į tvenkinio vandenį, o praslysta pro gretimai augančių šimtamečių pušų viršūnes, prasidėjo nesėkmės. Emė kristi didžiosios žuvys. Ne tai kad išplauktų visos vienu metu pilvais į viršų, bet po 1-2 per dieną. Ir taip kol išstipo visos iki vienai.

Dar kuo man neduoda ramybės šis "stipimo fenomenas", tai yra tai, kad pradžioje po kelis per diena krito karpiukai, šiems išstipus prasidėjo linų kritimas. Kai kuriuos tiesiog ...

Pirmosios žuvys buvo įleistos į tvenkinį 2007-aisiais metais, vėlyvą rudenį, lapkričio 13-ąją. Keletas kilogramų dvivasarių lynų iš "Akvilegijos". Visas vandens savybių suvienodinimo procesas vyko ant "pirmojo" sniego.




Paleisti tvenkinin dauguma išsislapstė akimirksniu. Keletas ramiai dar paplūduriavo palei laiptelius, po to prisijungė prie kitų, pasislėpė. Iki kitų metų jų ir nebemačiau, kad ir kaip stengiausi.

Kadangi lynai - žuvis slapukė, tai kaip jiems sekėsi peržiemoti, sunku pasakyt. Kiek sulaukė pavasario.

2008-aisiais. Jau balandžio pradžioje, per žiemą interneto svetainėse ...

Apie paukščius vandens telkinyje diskusijų, žinoma gali būti daug. Paukščiai vegetarai yra smerkiami už tai, kad dergia vandenį, plėšrūnai - už tai, kad medžioja žuvį.

Per visus septynerius metus vienintelį kartą mačiau tvenkinyje kirą (gal žuvėdą - iš toli nelabai aš juos skiriu).


Tačiau labiausiai džiugina ančių pasirodymas. Kol buvo nevalytas tvenkinys, jų nesimatė. Praskaidrinus vandenį, jau nuo 2008-ųjų, jos pasirodo kasmet kovo 2 dekadą ir išbūna iki birželio (nakvoja ne tvenkinyje, o kažkur išskrenda). Būna ir birželį, bet užskrenda vis rečiau. Tiesa, vasaros antroje pusėje vėl pasirodo, bet tik patelė, pasiplaukioja keletą dienų, gerai išsikedena plunksnas ir pradingsta iki kito pavasario. ...

Papasakodamas apie vandens jacintus lietuviškame tvenkinyje šiek tiek prašokau keletą įvykių. Todėl norėčiau kiek sugrįžti atgal.

Kaip jau minėjau anksčiau, tvenkinyje nebuvo atliekami jokie valymo darbai su "sunkiasvore" technika, netaikomos jokios cheminės ar biologinės priemonės. Viskas padaroma sietuku ir panaudojant kai kuriuos augalus.

Taigi, keletas nuotraukų, kai keitėsi tvenkinio paviršius 2006-aisiais metais valymo metu.

Paprastu sietu išgaudyta ketvirtadalį tvenkinio užimančių "maurų". Net nežinau kaip pavadinti tą masę, sudaryta iš prikritusių lapų, supintų siūliniais dumbliais, lipikais, baliniais asiūkliais ir padengtų plūdenos sluoksniu. Kaip koks pyragas apibertas cukraus pudra. Ir šis "pyragas" toks tirštas, kad "pjaunant" vieną jo šoną, niekas ...

Vienas iš galimų tvenkinio vandens "gryninimo" būdų - augalų, kuriems reikia daug maisto medžiagų auginimas ir jų palaipsnis šalinimas. Tam tinka meldai, ajerai, o ir tos pačios vandens lelijos savo šakniastiebiuose akumuliuoja nemažą maisto medžiagų kiekį, tai jų sumažindamos tvandenyje.

Pabandžiau tokiam akumuliavimui panaudoti ir egzotiškesnį augalą. Iš šiltųjų kraštų kilusį vandens jacintą - Eichornia crassipes. Šis augalas dažnai auginamas oranžerijų baseinėliuose, bandoma jį auginti ir akvariumuose. Egzotiškai atrodo lapai su plūdurais virtusiai, turinčiais orinių kamerų išsipūtusiais lapkočiais. Gražiai šis augalas ir žydi, žiedai panašūs į jacintų, kvepiantys. Tačiau mūsų klimato sąlygomis jį pražydinti galima nebent šiltnamyje, trąšiame vandenyje, esant daug saulės ir šilumos ...

Kaip jau minėjau, tvenkinys buvo labai apleistas. Tačiau persikrausčius keletą metų rūpėjo ne jis, o visa eilė aplinkotvarkos ir remonto darbų. Taigi, tvenkinio tvarkymas buvo nukeltas. Aplink augo nemažai didelių lapuočių medžių, kiekvieną rudenį papildančių tvenkinio vandenį krintančiais lapais. Panašėjo jis į tirštą lapų, dumblių, žolių sriubą.

2006 metų rudenį pagaliau žvilgsnis nukrypo tvenkinio link. Nutarėm visą tą košę išgrėbti. Tiesa, prieš tai aš ilgai ir nesėkmingai ieškojau kas pagilintų tvenkinuką, nes per vasaros sausras nusekus vandeniui jį nesunkiai perbrisdavo suaugęs vilkšunis. Galinčių neatsirado, nepaisant to, kad apskambinau atrodo kone visas įmones aplinkui. Kadangi privažiuot patogiai ...

Taip jau nutiko, kad prieš septynerius metus pakeitus gyvenamąją vietą ir persikrausčius gyventi į kaimą, kieme iš buvusių savininkų paveldėjome ir nedidelį tvenkinuką.

Atrodė tuomet jis ganėtinai baisiai, labiau panašus ne į vandens telkinį, bet į purvo duobę, prižėlusią žolių ir užpildytą pūvančiais lapais.

Nieko negilinom, nekasėm, nevalėm. Leidom šiai biologinei sistemai išsivalyti pačiai.

Tik sąlyginai nedidelis bet sistemingas poveikis ir netrukus nuskaidrėjo vanduo, sumažėjo dugne dumblo sluoksnis, "atsirado" vandens lelijos, žuvys.

Kaip tai pavyko, po truputį pabandysiu papasakoti čia, šiame dienoraštyje.