Vieno tvenkinio istorija

  1. alinam bereikalingą azotą

    Azotas, kaip ir kitos augalų maisto mediagos - dana problema tvenkiniuose. Taigi, iek tiek apie tai, kaip tą problemą stengiuosi spręsti a. iek tiek jau raiau anksčiau, gal kiek pasikartosiu.

    Naudoju "gyvuosius akumuliatorius" - daug biomasės kaupiančius, maisto mediagoms imlius augalus. O taip pat ir iskiriančius natūralius fitoncidus - tokius kaip ajerai, vandeninė mėta. Pastarieji, veikdami baktericidikai, stabdo kai kurių bakterijų augimą ir dauginimąsi, didina vandens skaidrumą.

    Bet į kartą apsistosiu ties "akumuliatoriais ", sukaupiančiais savyje ypač daug azoto. Tai - meldai. Kūdroje turiu jų natūraliai uaugusi sąalyną, kuris kiekvienais metais labai greitai ir labai aktyviai plečiasi į alis. iai plėtrai sunaudojama nemaai maisto mediagų, esančių dugno dumble ir vandenyje. ...
    Žymos: azotas, meldai
    Categories
    Uncategorized
  2. Kaip viskas gali skirtis

    iandien kakaip suradau laiko usipilti ant aukto ir spragtelti savo ir kaimyno tvenkinį - labai jau dideli skirtumai. Atrodo, vanduo tas pats, apvietimas panaus. Bet vienas prie kelis metus ivalytas ir paliktas, o kitas akylai sekamas. Viename tik meldai pakrantėje ir dumbliai paviriuje, kitame - meldai, ajerai, lelijos, uvys... na ir lapai pragraibomi bent jau leis kartus per jų kritimo sezoną...




    Manikis



    Kaimyninis
    Categories
    Uncategorized
  3. Dar iek tiek apie mechaninį valymą

    Papasakodamas apie vandens jacintus lietuvikame tvenkinyje iek tiek praokau keletą įvykių. Todėl norėčiau kiek sugrįti atgal.

    Kaip jau minėjau anksčiau, tvenkinyje nebuvo atliekami jokie valymo darbai su "sunkiasvore" technika, netaikomos jokios cheminės ar biologinės priemonės. Viskas padaroma sietuku ir panaudojant kai kuriuos augalus.

    Taigi, keletas nuotraukų, kai keitėsi tvenkinio pavirius 2006-aisiais metais valymo metu.



    Paprastu sietu igaudyta ketvirtadalį tvenkinio uimančių "maurų". Net neinau kaip pavadinti tą masę, sudaryta i prikritusių lapų, supintų siūliniais dumbliais, lipikais, baliniais asiūkliais ir padengtų plūdenos sluoksniu. Kaip koks pyragas apibertas cukraus pudra. Ir is "pyragas" toks tirtas, kad "pjaunant" vieną ...
    Categories
    Uncategorized
  4. Per iemą - ant aukto

    Kaip jau minėjau ankstesnėje inutėje, suaugėlių koi rudeninis stipimas varė mane į neviltį. O jeigu ir mayliai taip pat istips?.. Tas klausimas nedavė ramybės ko vieną graią rudens dieną neutempiau ant aukto 80 litrų plastikinės "bačkutės", per pusę ją pripildydamas vandeniu i tvenkinio ir krano (gręinio). Umečiau sietuką tvenkinin, įkliuvo gal koks 20 jauniklių. Dauguma - karpiukai, ir du lynukai.


    Visus juos suleidau į naujus namus. Rezervuaras buvo pastatytas kaip tik po stoglangiu, aplinkui - tose pačiose sąlygose iemojantys "balkoniniai" augalai - jukos ir Co.



    ildytuvo jokio, filtras-aeratorius buvo pajungtas. Temperatūra laikėsi apie ...
    Categories
    Uncategorized
  5. ydėjimas prasideda, 2011

    Ganėtinai smagu rayti tinklarati, bet dar "smagiau" jį atstatinėti kakam prikius nagus - kad jie kur nulūinėtų :) Taigi, pirmas i septynių pradingusių įraų...

    Be jokios abejonės, gyvybiniai procesai nei tvenkinyje, nei kūdroje niekada nesustoja, tik altuoju metų laiku labai sulėtėja. Tačiau vizualiai kiekvieną pavasarį atrodo, kad kiekvienais metais tvenkinys atgyja i naujo.



    iais metais manikė kūdra pasistengė ikristi i konteksto. Pirmiausia, tai buvo labai daug praydusiu pernykčiais pumpurais vandens lelijų. Keletas jų pavasarį suėlę, po to nusipūdė lapus ir ilgą laiką nebuvo nieko matyt. Tik dabar pastebiu gelmėj keletą 'Colorado', 'Mayla' lapų. Jau buvau net susitaikęs su mintim, kad iemos jos neitvėrė. Pasirodo, nuostoliai nėra tokie dideli, kaip pasirodė pavasarį.



    Na, kas link vandens lelijų ir kitų tvenkinio iedų - tai dabar pats starto metas. Kaip visada - 'Rossenymphe' ...
    Categories
    Uncategorized
  6. Tvenkinys metų pradioje

    Peržiūrėjęs nuotraukas nuo 2007-ųjų metų, dar kartelį įsitikinau, kad Lietuva - nestabilumų kraštas.

    Tvenkinio vaizdais pirmąją sausio dekadą:

    2007

    2008

    2009

    2010

    2011

    Panašu, kad klimatas vėsta ...
    Categories
    Uncategorized
  7. Tolimesni įuvinimo bandymai (2009-2010)

    Taigi, po visų sėkmių ir nesekmių su suaugėliais, daugiau maiau sėkmingo mailiaus iemojimo tiek kūdroje, tiek ant aukto, 2009-aisiais margaspalviais augintiniais pasidiaugti pavyko.

    Nors pavasarį jų buvo gerokai daugiau, vidurvasarį akį diugino apie 50-60 dekoratyvinių ir laukinių karosiukų. Jei pirmojo įuvinimo uvys buvo "paįstamos asmenikai", kiekvienai galima buvo ir vardą sugalvot, tai dabar jaunimą suskaičiuot pasidarė keblu - jie niekada nestovėdavo vietoje, ir jei pasisekdavo ramiai prieit kai jie ildydavosi saulės atokaitoje ir greitai skaičiuot, apytiksliai skaičiavimas baigdavosi būtent ties minėta riba.

    Tiesa, nors uvų skaičius ir sumaėjo, jokių iplaukusių pilvais į virų igriebti neteko. Matyt tvenkinio vabaliukai pasidarbuodavo gana sparčiai.

    ...
    Categories
    Uncategorized
  8. Per iemą - ant aukto

    Kaip jau minėjau ankstesnėje inutėje, suaugėlių koi rudeninis stipimas varė mane į neviltį. O jeigu ir mayliai taip pat istips?.. Tas klausimas nedavė ramybės ko vieną graią rudens dieną neutempiau ant aukto 80 litrų plastikinės "bačkutės", per pusę ją pripildydamas vandeniu i tvenkinio ir krano (gręinio). Umečiau sietuką tvenkinin, įkliuvo gal koks 20 jauniklių. Dauguma - karpiukai, ir du lynukai.

    Visus juos suleidau į naujus namus. Rezervuaras buvo pastatytas kaip tik po stoglangiu, aplinkui - tose pačiose sąlygose iemojantys "balkoniniai" augalai - jukos ir Co.


    ildytuvo jokio, filtras-aeratorius buvo pajungtas. Temperatūra laikėsi apie +13-16C, vanduo per iemą ...
  9. Pirmosios uvys - pirmosios nesėkmės

    Diugu, kai tvenkiny apsigyvena uvys, o kai atsiranda mailius, būna dar linksmiau. Tačiau ne viskas klostosi taip sklandiai. Apart tų kelių aukų po nerto, vasara baigėsi gana ramiai. Mailius paaugo iki 3-5 cm dydio, jo kiek sumaėjo, bet tvenkinys vis tiek atrodė kaip 'tirta" ryių sriuba.

    Atėjo ruduo, ir rugsėjo pabaigoje , kai saulės spinduliai jau nebekrenta tiesiai į tvenkinio vandenį, o praslysta pro gretimai augančių imtamečių puų virūnes, prasidėjo nesėkmės. Emė kristi didiosios uvys. Ne tai kad iplauktų visos vienu metu pilvais į virų, bet po 1-2 per dieną. Ir taip kol istipo visos iki vienai.

    Dar kuo man neduoda ramybės is "stipimo fenomenas", tai yra tai, kad pradioje po kelis per diena krito karpiukai, iems istipus prasidėjo linų kritimas. Kai kuriuos tiesiog ...
  10. Pirmosios uvys (2007-2008)

    Pirmosios uvys buvo įleistos į tvenkinį 2007-aisiais metais, vėlyvą rudenį, lapkričio 13-ąją. Keletas kilogramų dvivasarių lynų i "Akvilegijos". Visas vandens savybių suvienodinimo procesas vyko ant "pirmojo" sniego.




    Paleisti tvenkinin dauguma isislapstė akimirksniu. Keletas ramiai dar paplūduriavo palei laiptelius, po to prisijungė prie kitų, pasislėpė. Iki kitų metų jų ir nebemačiau, kad ir kaip stengiausi.

    Kadangi lynai - uvis slapukė, tai kaip jiems sekėsi periemoti, sunku pasakyt. Kiek sulaukė pavasario.

    2008-aisiais. Jau balandio pradioje, per iemą interneto svetainėse ...
  11. Pirmieji pasikeitusį tvenkinį įvertino paukčiai

    Apie paukčius vandens telkinyje diskusijų, inoma gali būti daug. Paukčiai vegetarai yra smerkiami u tai, kad dergia vandenį, plėrūnai - u tai, kad medioja uvį.

    Per visus septynerius metus vienintelį kartą mačiau tvenkinyje kirą (gal uvėdą - i toli nelabai a juos skiriu).


    Tačiau labiausiai diugina ančių pasirodymas. Kol buvo nevalytas tvenkinys, jų nesimatė. Praskaidrinus vandenį, jau nuo 2008-ųjų, jos pasirodo kasmet kovo 2 dekadą ir ibūna iki birelio (nakvoja ne tvenkinyje, o kakur iskrenda). Būna ir birelį, bet uskrenda vis rečiau. Tiesa, vasaros antroje pusėje vėl pasirodo, bet tik patelė, pasiplaukioja keletą dienų, gerai isikedena plunksnas ir pradingsta iki kito pavasario. ...
  12. Dar iek tiek apie mechaninį valymą

    Papasakodamas apie vandens jacintus lietuvikame tvenkinyje iek tiek praokau keletą įvykių. Todėl norėčiau kiek sugrįti atgal.

    Kaip jau minėjau anksčiau, tvenkinyje nebuvo atliekami jokie valymo darbai su "sunkiasvore" technika, netaikomos jokios cheminės ar biologinės priemonės. Viskas padaroma sietuku ir panaudojant kai kuriuos augalus.

    Taigi, keletas nuotraukų, kai keitėsi tvenkinio pavirius 2006-aisiais metais valymo metu.

    Paprastu sietu igaudyta ketvirtadalį tvenkinio uimančių "maurų". Net neinau kaip pavadinti tą masę, sudaryta i prikritusių lapų, supintų siūliniais dumbliais, lipikais, baliniais asiūkliais ir padengtų plūdenos sluoksniu. Kaip koks pyragas apibertas cukraus pudra. Ir is "pyragas" toks tirtas, kad "pjaunant" vieną jo oną, niekas ...
    Categories
    Uncategorized
  13. Mediagų "akumuliatoriai". Vandens jacintas

    Vienas i galimų tvenkinio vandens "gryninimo" būdų - augalų, kuriems reikia daug maisto mediagų auginimas ir jų palaipsnis alinimas. Tam tinka meldai, ajerai, o ir tos pačios vandens lelijos savo akniastiebiuose akumuliuoja nemaą maisto mediagų kiekį, tai jų sumaindamos tvandenyje.

    Pabandiau tokiam akumuliavimui panaudoti ir egzotikesnį augalą. I iltųjų kratų kilusį vandens jacintą - Eichornia crassipes. is augalas danai auginamas oranerijų baseinėliuose, bandoma jį auginti ir akvariumuose. Egzotikai atrodo lapai su plūdurais virtusiai, turinčiais orinių kamerų isipūtusiais lapkočiais. Graiai is augalas ir ydi, iedai panaūs į jacintų, kvepiantys. Tačiau mūsų klimato sąlygomis jį praydinti galima nebent iltnamyje, trąiame vandenyje, esant daug saulės ir ilumos ...
  14. Pradia. Mechaninis valymas

    Kaip jau minėjau, tvenkinys buvo labai apleistas. Tačiau persikrausčius keletą metų rūpėjo ne jis, o visa eilė aplinkotvarkos ir remonto darbų. Taigi, tvenkinio tvarkymas buvo nukeltas. Aplink augo nemažai didelių lapuočių medžių, kiekvieną rudenį papildančių tvenkinio vandenį krintančiais lapais. Panašėjo jis į tirštą lapų, dumblių, žolių sriubą.

    2006 metų rudenį pagaliau žvilgsnis nukrypo tvenkinio link. Nutarėm visą tą košę išgrėbti. Tiesa, prieš tai aš ilgai ir nesėkmingai ieškojau kas pagilintų tvenkinuką, nes per vasaros sausras nusekus vandeniui jį nesunkiai perbrisdavo suaugęs vilkšunis. Galinčių neatsirado, nepaisant to, kad apskambinau atrodo kone visas įmones aplinkui. Kadangi privažiuot patogiai ...
  15. Vietoje įvado

    Taip jau nutiko, kad prie septynerius metus pakeitus gyvenamąją vietą ir persikrausčius gyventi į kaimą, kieme i buvusių savininkų paveldėjome ir nedidelį tvenkinuką.

    Atrodė tuomet jis ganėtinai baisiai, labiau panaus ne į vandens telkinį, bet į purvo duobę, priėlusią olių ir upildytą pūvančiais lapais.

    Nieko negilinom, nekasėm, nevalėm. Leidom iai biologinei sistemai isivalyti pačiai.


    Tik sąlyginai nedidelis bet sistemingas poveikis ir netrukus nuskaidrėjo vanduo, sumaėjo dugne dumblo sluoksnis, "atsirado" vandens lelijos, uvys.

    Kaip tai pavyko, po truputį pabandysiu papasakoti čia, iame dienoratyje.