Nilas

Taip, taip, daugelis pasakytų - rudenį žuvies pirkti neapsimoka, o ką daryt kai tai jau tampa savotišku ritualu, na panašiai kaip mūsų damoms "šopintis". Tai va, buvau šiandien "pasišopinti" žuvies Bartžuvėj, ilgai trypčiojau ir seilę varvinau kol apsisprendžiau ką pirkti. Žuvys suleistos į betoninius lauko baseinus, todėl aiškiai galima matyti kokia žuvis, koks dydis. Dvimečius karpiukus "įsimylėjau" iš pirmo žvilgsnio, dailiai nuaugę, nėra jokių akivaizdžių sužalojimų. Gundžiausi pirkti lynukų, tačiau truputį atbaidė kaina, jų dydis svyravo nuo 100 iki maždaug 300g. Ūkis turėjo jaunų lydekaičių po 100-150g. Bei keletą baseinų gausiai pripildytų eršketais. A, tiesa, dar baseinas su plačiakakčiais, o amūrai įsimaišę tarp karpių. Turėjo šimtgraminių šamukų ...

Būdamas Žemaitijoje susigundžiau mintimi patikrinti kiek įaugo mano pavasarį suleisti šamukai. Kadangi vakaras buvo lietingas, kitokia žvejyba užsiimti nėjo, todėl pastačiau tvenkinėlyje meškerę nakčiai su dideliu kabliu ir pundeliu sliekų ant jo. Jauką nuleidau ant dugno. Kažką pagauti didelės vilties neturėjau, nes buvau tikras, kad karosai nutampys sliekus ir viskas tuo pasibaigs. Ryte ateinu, žiuriu plūdė tebestovi toje pačioje vietoje kur palikau, iškart pamaniau, kad nieko gero nebus. Trukteliu meškerę, jaučiu kablys žolėse, ech.. galvoju, dar betrųksta, kad meškerę žolėse sutraukyčiau. Šiek tiek patampau ir mano didelei nuostabai ištempiu ant kabliuko bevinguriuojantį šamuką. Šamukas apie 300g. tik neaišku kuris iš tų įleistų, nes įleisti buvo įvaraus dydžio nuo 50 iki 100g. Taigi, pafilmuoju, paglostau ir paleidžiu...

Kodėl misija? O todėl, kad kai pamačiau kiek prižėlęs tvenkinėlis, supratau, kad jam reikalinga greitojo reagavimo (ravėjimo) misija. Žolių mažinimo misijai pasiųsti 16 puskilograminių amūrų. Aplinkybės taip susiklostė, kad įžuvinimas amūrais nusikėlė į gegužį, tai labai pasijuto žuvų kokybėje. Natūralu, kad perkant taip vėlai, sunku rasti gražios ir sveikos žuvies, parduodami praktiškai likučiai. aišku, kaina dėl to nesileidžia :(. Žuvų kelionė į tvenkinį užtruko kiek daugiau nei 4 val. Visos žuvys atvyko gyvos. Žuvų paleidimo procesas analogiškas tam, kurį taikiau jau paleisdamas šamukus. Tiesa, šamukai buvo judresni ir vizualiai atrodė sveikesni. Mano paleidžiami amūrai, gal tik pusė buvo geros būklės, visi kiti daugiau ar mažiau "gavę malkų". Kai kurie paleisti nėrė į ...

Šiandien tvenkinys pagaliau sulaukė savo naujųjų gyventojų. Pulkelis plačiaburnių ūsuotukų įsikūrė mano karosyne. Kai kurie iš šamukų jau arti 200g., o kai kurie matyt buvę nevalgūs, truptį atsilikę nuo broliukų. Tiesiu taikymu iš mašinos nešu maišą užmerkti prie kranto.


Vienodinam temperatūrą maiše su tvenkinio vandens temperatūra, kad mažylių neištiktų termošokas. Atrodo, kad šamukai jau pajuto, kad tuoj bus laisvė, todėl maskatuodami ūsais susispraudė į vieną maišo kampą ir iš visų jėgų stengėsi maišą tempti į gelmę. Tačiau dar ne laikas.


Šiek tiek paslampinėjęs aplink tvenkinį, apžiūrėjęs nuo dugno besistiebiančias žoles, konstatuoju, kad žūt būt ...

Kadangi turiu laisvą minutę, brūkštelėsiu šiek tiek teksto ir supažindinsiu su savo skolintu tvenkinėliu iš arčiau.
Turbūt visi tvenkinių turėtojai šiomis dienomis su viltimi, bet kartu ir su nerimu stebi tirpstantį ledą. Mintys apie tai, ką rasime jam nutirpus, arba tiksliau, ko "neberasime" - tampa ilgų apmąstymų ir nuogąstavimų priežastimi. Peržvelgęs savo globojamą karosyną, su saikingu optimizmu laukiu kol ledas galutinai nutirps ir nauji ūsuoti plačiaburniai gyventojai galės čia įsikurti. Apžiūrėjęs tvenkinį iš visų pusių, pastebiu, kad vandens pritekėjimas ganėtinai intensyvus, lede susidarė nemažos properšos, o išleidimo vamzdis einantis iš vienuolio net šniokščia vos spėdamas išleisti vandens perteklių. Vadinasi vanduo juda, atsišviežina. Žiūrėsim kas bus toliau.



(nuotraukos skaitmeniniu būdu apverstos veidrodiškai dėl objektyvių priežasčių, ...