PDA

Žiūrėti pilną versiją : Šamas europinis - Silurus glanis



Nilas
04-03-2012, 18:31
2528

Kadangi pastaruoju metu forume padidėjo susidomėjimas šia žuvimi, manau jau seniai laikas šį nuostabų upių ir ežerų galiūną pagerbti atskira jam skirta tema.
Temos įvadui parašysiu keletą sakinių savais žodžiais apie šią žuvį. Visgi tenka pastebėti, kad šamas dar nepakankamai įvertinta žuvis mūsų kraštuose, daug akvakultūros mėgėjų šios žuvies dar neatrado. Turbūt net neverta minėti, kad mūsų krašto vandenyse nerasime jokios kitos žuvies, kuri galėtų užaugti iki tokių įspūdingų dydžių. Todėl šamas pagrįstai vadinamas mūsų gėlųjų vandenų karaliumi. O kuris save gerbiantis meškeriotojas nenorėtų to "karaliaus" nukarūnuoti, t.y. pagauti. Arba kuris tvenkinio turėtojas nenorėtų jo turėti savo nuosavuose vandenyse? Žinoma plėšrūnas lieka plėšrūnu, įžuvinus stambesniais šamais, vėlesni žuvinimai smulkiomis žuvelėmis greičiausiai bus pasmerkti nesėkmei. Todėl šamas puikiausiai tinka ten, kur gausu menkaverčių žuvų, o tvenkinio savininkas mėgsta sportišką plėšrių žuvų žūklę. Šamo mėsa riebi, tuo atžvilgiu radikaliai priešinga lydekienai. Kartais, kaip ir lydeka, šamas turi savitą savo mėsos kvapą, tačiau iškepus to nelabai jaučiasi. Gyvena šamas daugiausiai prie dugno, pasislėpęs tarp šakų, akmenų, kerplėšų. Iš slėptuvės drąsiau išplaukia naktį, kadangi rega šamo yra silpna jam aplinkoje orientuotis padeda ilgi ir labai jautrūs ūsai, kuriais neretai apčiupinėja snaudžiančią auką prieš prarydamas. Literatūroje rašoma, kad plačiai praverdamas burną, šamas sukuria stiprų siurbimo efektą, todėl stambus egzempliorius savo auką gali įsiurbti net būdamas metro atstumu.


Man ir idomus yra šamas, bet ar tikrai jis viska ryja kas pasitaiko jam po nosim ?

Beveik taip ir yra, iš tiesų, šamas tikrai nėra išrankus maistui, kuo jis didesnis tuo jo galimybės kažką suvalgyti savo kelyje yra didesnės. Tačiau verta paminėti, kad šamas nėra toks agresyvus akiplėša kaip lydeka. Šių žuvų medžiojimo įpročiai smarkiai skiriasi. Šamas dėl silpno regėjimo ne visada mato, o tuo labiau ne visada pats supranta ką ryja, tačiau pats žuvų persekioti nėra linkęs, dažniau žuvys pačios neatsargiai priplaukia arti šamo nasrų, o tada šiam tik belieka giliai kvėptelėti plačiais nasrais, mat jis gali visą dieną ant dugno gulėti lyg rąstas. Kai tuo tarpu lydeka, auką pamato iš toli, dėka geresnės regos ir hidrodinaminių kūno formų, lyg strėlė virkiai iššauna.
Mano subjektyvia nuomone, šamui tvenkinyje nereikėtų leisti užaugti daugiau nei 3 kg., jei norima dar ir karpines žuvis tvenkinyje auginti. Aišku, jei šamui paskirsite išimtinai tvenkinį tik su menkaverčių žuvų mišraine, o tą mišrainę reguliariai papildysite karosais aukšlėmis, kuojomis, tada būrelis šamų turėtų labai sėkmingai tokiame tvenkinyje karaliauti. Na ir žinoma, iš anksto ruoškite tvirtas meškeres, jaukui naktinių sliekų arba vištų kepenėlių. Nes sočiai gyvenantį šamą, nėra lengva suvilioti.

Nemažai apie šamus apkalbėta šioje (http://www.akvariumas.lt/showthread.php?164-Nilo-14-ar%C5%B3-tvenkinys.-%C5%BDuvininkyst%C4% 97-ma%C5%BEuose-telkiniuose.) temoje.

Šaras
05-03-2012, 13:41
Laba kuo europinis skiresi nuo afrikinio kaip atskirti, planuoju ileisti kelis į karosų gyvenimą ka patartumėt.

Nilas
05-03-2012, 14:42
Skiriasi i esmės, padėjus vieną alia kito tai supainioti neįmanoma. Vien ivaizda smarkiai skiriasi. Bet esminis dalykas yra tas, kad Afrikinis mūsų vandenyse nei gyvena nei iemoja, jam čia per alta. Tuo tarpu Europinis jau daug metų gyvena tiek Lietuvoje, tiek daugumoje Europos valstybių. Rečiau pasitaiko iauriniuose kratuose. Europinis amas Silurus glanis, tai tas pats amas, kuris gyvena ir kimba mūsų upėse ir eeruose. amų rūių yra labai daug.

Šaras
05-03-2012, 14:51
Kaip galvoji koks turėtu buti kiekis į 10 a tvenkinuka apie1,5- 2 m gylis dabar tik karosai buvau įleides 25 karpius bet nebematau po praeitos žiemos nors sako kad negyvi neskesta.

Nilas
05-03-2012, 14:56
Jei mažiukai, metinukai, tai koks 10-20vnt turėtų būti optimalu, nežinia ar visi išgyvens, bet apie tokį kiekį galima orientuotis.

Šaras
05-03-2012, 15:01
Sakai gali buti problemų dėl išgyvenimo?

Nilas
05-03-2012, 15:06
Na iškart parašęs praleidau žodį "visi". Šiaip nėra jau tokia lepi žuvis, bet kaip ir daugelis bežvynių žuvų turi padidintą pavojų apsikrėsti Ichtiopthyrium. Čia toks gleivinės parazitas.

Šaras
05-03-2012, 15:09
Gal įmanoma dezinfekuoti ? Šiaip karosų kritusiu nesimato.

Nilas
05-03-2012, 15:14
Gal įmanoma dezinfekuoti ?
Vargiai. nebent kur talpoj juos laikyti ir stebėti ar pakilus temperatūrai neišlys ta bestija. Tavo prūde to parazito gali ir nebūti, bet šamukai savo gleivinėje gali atinešti snaudžiantį užkratą. Aišku tai skamba gal ir baisokai. Bet būna visko. Pavyzdžiui, kai aš laikiau šamukus kubile, šis parazitas pasireiškė po poros savaičių nuo pirkimo. Kadangi kubilas, tai ne prūdas, galima stebėti ligos simptmus ir gana sėkmingai gydyti.

Šaras
05-03-2012, 15:22
O kur pirkai apkrėstus, kad neužsirauti.Matai tas tvenkinukas atskiras apaugęs pilnas karosų tai jei ir nutiks nelaimė didžiajam nepakenks.Beje bet kuri žuvis gali būti užkrėsta kaip suprantu?

Nilas
05-03-2012, 15:35
Apsikrėsti gali betkuri žuvis, tačiau apie masiškus dvėsimus dėl šio parazito dar negirdėjau, čia specialistai gal galėtų papasakoti. Apkrėstų gali gauti iš visur, net ir iš tos pačios Lenkijos. Kiek žinau visiems ūkiams tas Ichtiopthyrius kaip rykštė. Kiek domėjausi, visi, kurie yra didesniame tankyje auginę šamų, visi daugiau ar mažiau yra susidūrę.

Šaras
05-03-2012, 15:41
Reikia bandyti

Darius1
05-03-2012, 16:07
Sveiki, prieš porą metų, buvau apsisprendęs į savo 6 arų prūdą įsileisti porą šamų. Bet daug kas mane atkalbinėjo, sakė kad, jei bus šamas, tai jisai surys viską kas bus prūde gyvo. Neliks jokios žuvies. Kaip manot, ar tai teisybė?

tvis
05-03-2012, 16:14
Palauk dar pora metų ir liks tavo prūde tik stambios žuvys.Nebent tavo prūde netinka sąlygos ir jie liko amžiams jauni.

Darius1
05-03-2012, 17:10
Jeigu šamai po kilogramą, tai ar kyla grėsmė karpiams kilogramo? Kad mažesnius suės, tai pilnai tikiu.

Nilas
05-03-2012, 17:42
Jeigu šamai po kilogramą, tai ar kyla grėsmė karpiams kilogramo?
Ne. Tikrai ne. Nebent iš bado krimstelėtų į šoną. Bet kaip ir minėjau, šamas - ne lydeka, jis neturi ilgų ilčių kurias suleidęs į žuvies kūną galėtų ją dusinti pusę valandos ir lėtai nuryti. Jo dantukai labiau primena švitrinį popierių, nei plėšrūno dantis, todėl jis labiau ryja tai, ką gali praryti vienu lengvu "maktelėjimu". Kilograminis šamas, didesnės nei 100-200 g. žuvies mano supratimu neturėtų imti. Šamo skrandis palyginti nedidelis, ne taip kaip lydekos. Literatūroje rašoma, kad šamo einamiausiais grobis būna žuvys, kurių kūno aukštis sudaro iki 0,3-0,4 šamo burnos pločio.

tvis
05-03-2012, 18:09
Jeigu šamai po kilogramą, tai ar kyla grėsmė karpiams kilogramo? Kad mažesnius suės, tai pilnai tikiu.
Jei trijų metų sveria kilą-blogai.
http://postimage.org/image/ltyp5ps3b/
Prūdelis 22a nepamenu prieš kelis metus įleidau du šamukus.Prieš tai buvo prileista visokios žuvies.Vien lynų iš dūstančio ežeriuko žiemą gal kelis tūkstančius įleidau,dar karosai,unguriai,kar piai kasmet neršiantys,šamų mailius.
praėjusį rudenį nuleidau vandenį.radau abu šamus,kelis šamukus iš užpernykščio neršto,gal 100vnt mailiaus,karpiai ir amūrai nuo 1,5kg.Viskas.

Gedas
05-03-2012, 18:31
O kokio dydio buvo uauge tie amai ? Tai maame prude turbut ir neverta leisti daugiau amuku, nes vienas kita paskui suris, nebent vienodai augs ir vienas kito nelies?
Tai vadinasi visus lynukus suvalgė, arba nuleidus pruda ju neradai, nes buvo dumble gal?
Pas mane nemaai smulkmės, sakau reiktu iemet isileisti, tik net neinau kiek ju pirkti ir mau nesinori, bent sakau kad butu apie puskili, ar tokiu amuku nieks nepardavineja ?
Tvis - o kokio gylio itas prudas ? uvys nedusdavo iema ?

tvis
05-03-2012, 19:06
Šamai buvo tokie:
http://postimage.org/image/vlh0o7ze7/
Todėl ir sakau,kad jei dabar žuvinčiau prūdą šamais-leisčiau vienu metu,daug,vieno dydžio,prieš tai porą metų paauginęs karosų,juos nuolat šėręs.Šamukus pradėčiau šert antrais metais sraigėm,nes kombinuotus pašarus imtų ir karosai-brangu.Nenustočiau šert karosų grūdais.prūdą aeruoju žiemą,kad nedustų,vasarą esant šiltam orui dieną,kad vanduo nesisluoksniuotų ir būtų šiltas
Gedai prūde radau ir varles,ir saulažuves.Lynukų jau užpernai nebuvo.
Plėšrūnų,atliekanč ių sanitarų vaidmenį bendrąjame prūde ieškočiau kitokių.Prūdo gylis iki 2m.

arūnas
05-03-2012, 20:08
Kas dėl šamų -ši žiema truputi keistoka,šamai manau nebuvo net ''prisnūde'' -pavasari bus gerokai ūktelėje

Šaras
06-03-2012, 11:56
Kokio dydžio šama geriausia leisti kad per sezoną spetų privalgyti iki vartojamo dydžio?

tvis
06-03-2012, 12:04
Nemanau,kad 1 ar 1,5kg šamas bus patogus valgyti.Dar jei išrūkinsi tokį-išvis šlipsas gausis.Tokius leist reikia auginimui pavasarį-tada rudenį bus štuka.

Šaras
06-03-2012, 19:32
Ragavau kilograminių rūkytu patiko 2kg jau butų monstras.

tvis
06-03-2012, 20:01
2kg dar vaikas ir tikrojo šamo skonio nepajausi,bet valgyt galima.Tik jau ne kilograminį,kuriame nei miomerų nei mioseptų nepajausi.Panašiai man buvo su plačiakakčiais,kai įlindo tinklan keli 400g svorio.Apsidraskė, paleist negalėjau.Teko suvalgyt.Neskanu, panašu į embrionų valgymą.

Nilas
06-03-2012, 20:20
Gal tu ir teisus Tvis, bet prekinis dydis yra visgi apie 1 kg, todėl realiai valgomas ir toks, yra tekę ragauti būtent tokio dydio (iskrostas svėrė apie 1kg.). Kiek girdėjau, kuo amas didesnis tuo riebesnis, tai suprantama, kad skonis kakiek turi skirtis pagal amių.

...kuriame nei miomerų nei mioseptų nepajausi
O kas jie tokie?

tvis
06-03-2012, 20:47
Na paprastai tariant kai termiškai apdorotą žuvį valgai ir jei jinai nesušutus-byra į raumeninius segmentus-miomerus,o tarpai tarp jų-mioseptai

Gedas
06-03-2012, 21:25
Nilai, o kur tu amukus pirkai, kur ju geriausia iekoti ? Nes dėl ju kakaip dar nesidomėjau.

Rolandas
06-03-2012, 21:29
Pilnai pritariu, tvis. Šamas valgymui - nuo kokių 5kg, o dar geriau apie 10kg. 1kg - nėr ką ten valgyt: truputis kupros virš pilvo ir plona uodega.
Teko rūkyt 57kg. Per riebus, reik kapot gabalais ir tik karšto rūkymo geras arba daug įvairių kitų paruošimo būdų, bet tik ne šalto rūkymo - per riebus.

Nilas
06-03-2012, 21:33
Nilai, o kur tu šamukus pirkai, kur ju geriausia ieškoti ? Nes dėl ju kažkaip dar nesidomėjau.
Maniškiai buvo iš Akvilegijos. Labai nustebau sužinojęs, kad Bartžuvė jų nebeturi, nors rudenį turėjo. Labai keista.
Dėl kokybės tai nematau skirtumo, o ir pasiūla labai nedidelė tenusimato. Karpius gal ir galima pretenzingai rinktis, o su šamukais sunkiau, mažai kas jų turi. Paskutiniais metais jų pirkimas buvo gan prastas, tai augintojai ėmė mažinti veisiamų arba atsivežamų šamukų kiekius. Aišku, jei paklausa atsiras, tada su laiku vėl bus asortimentas didesnis.

Darius1
08-03-2012, 21:08
Gal, kas patartumėt, ar gerai amus ert mėsa? Na pvz. vitiena, jautiena ir ar jie maitintūsi tokiu maistu?

Nilas
08-03-2012, 21:18
Jei nesimaitins, tada turėsi "gero" kvapelio prūde, kai faras ims gęsti. Reikėtų, kakaip atsargiai pabandyti, ir iūrėti.
iaip vejai, gaudo amus ant alių vitų kepenėlių, tai matyt jiems galima įsiūlyti tokio maisto.

Darulis
08-03-2012, 22:39
Geriausia pagal artumą pasiskambinti šiems ūkiams. http://www.akvariumas.lt/showthread.php?126-Lietuvos-%9Euvininkyst%EBs-%FBkiai.-Kontaktai

Darius1
08-03-2012, 22:46
Na mėsa šert kiek supratau rizikinga, jei nesimaitins, tai vanduo pasmirs. Na, o kuo šeip jūs patartumėt papildomai pašert juos? Esu prūde keletą įsileidęs ir nesinori, kad jie badautų, jeigu pritruks maisto.

Nilas
08-03-2012, 23:01
Na, o kuo šeip jūs patartumėt papildomai pašert juos?
Žiūrint kas dar ten pas tave prūde gyvena. Jei pirksi gerą pašarą tai ne tik šamus, bet ir kitas prūdo žuvis penėsi tuo pačiu. Jei kitos žuvys - karosai, tai gal ir per didelė prabanga.
Apie šėrimo būdus ir aš vis galvoju laikas nuo laiko. Svarstydavau visokias idėjas, nuo buožgalvių gaudymo, šaldymo ir šėrimo porcijomis, iki šėrimo žuvų gabaliukais, užkabintais ant minkštos vielos (kad galėtų šamukas lengvai atkabinti nuo vielutės žuvies gabaliuką). Žodžiu, visokie konceptai gavoje sukiojasi. Bet ko gero, optimaliausia būtų susikonstruoti gerą varžą ir į ją tuos šamukus suleisti kartu su geru pulku karosiukų. Ir taip periodiškai papildant. Išvada: pašaras pigus, ir visada šviežias. O svarbiasia - šamukų prieaugį galima kada nori patikrinti. :)

Darius1
08-03-2012, 23:13
Puiki jūsų mintis su varža. O, kokio dydžio varžos pakaktų, 10 kilogramminių šamukų ir kokiame gylyje ta varžą panardinti?

Nilas
08-03-2012, 23:33
Kol pats nepasidariau, tol negaliu nieko konkrečiau patarti. :)) Bandyčiau kokią 2x2x1,5-2m(h). Arba apvalią R-2-3m, h-1,5-2m. Reikai žiūrėti į analogus, kaip kiti daro.
Palčiau apie tai šioje temoje. (http://www.akvariumas.lt/showthread.php?395-Var%C5%BEos-%C5%BEuv%C5%B3-auginime)

nerka
02-07-2012, 13:32
Sveiki ,prisiskaitęs forume kaip auginate šamus pats norėčiau pabandyti :) Tik kadangi žuvis plėšri turiu kasti naują tvenkinuką, atskirai šamams . Turiu galimybę išsikasti 4 arų tvenkinuką prie namų ,būtų patogu aeruoti ,maitinti .Norėčiau jūsų paklausti : Ar 4 arų tvenkinukas tiktų šamams ? Kokį kiekį galėčiau leisti jei žuvinčiau 1 kg svorio ,maitinami būtų kiekvieną dieną ?

Skyrybos ženklas (kablelis, taškas, klaustukas, šauktukas) "glaudžiamas" iš kart, be tarpo po žodžio paskutinės raidės.
Administratorius

Nilas
02-07-2012, 15:15
Pirmiausia pasidalink idėjomis koks būtų to šamų auginimo tikslas. Noras užsiauginti mėsos? Noras smagiai pažvejoti? Kuo juos šertum? Šiaip mintis sveikintina, bet įdomu būtų apie tai plačiau igirsti?
4 arai gal ir nepermažai, tiki aišku reikėtų gylio nepagailėti, slėptuvių daug įrengti, kad jie galėtų išsislapstyti, o ne šonais trintųsi. Jei leisi kilograminius, tai skaičiuok, kad kiekvienam iš jų reikės sušerti minimum po "lyčną" kibirą žuvies per sezoną.

nerka
02-07-2012, 18:11
Kaip pats ir išvardinai tikslas būtų žvejyba,mėsa.Dar didžiulis malonumas maitinti žuvis kai jos matosi.Ar galima europinius šamus prisijaukinti,kad matytūsi? Maitinti planuoju specialiai jiems skirtais kombinuotais pašarais,mėsos atliekomis taip pat įleisti menkaverčių žuvyčių.Kaip supratau geresniam augimui reikalingas šiltesnis vanduo.Kad,vanduo geriau įšiltų gal reikėtų daryti pagrinde iki 2metrų gylį,bet taip pat įrengti duobę gylesnę virš 3metrų žiemojimui?

Nilas
02-07-2012, 19:03
Dėl prisijaukinimo, esu šiek tiek skeptiškas, nors kas žino... Pavyzdžiui Čerobylio baseinų pavyzdžiai (http://www.youtube.com/watch?v=tDRISlMAKrE) patvirtina, kad šamus tikrai galima prijaukinti, ir netgi batonu šerti, bet turbūt tam reikia nemažai laiko. Su menkavertėmis žuvimis reikia atsargiai, nes jos gali įprasti maitintis tavo "geruoju" šamų pašaru. Tada turėsi gerai įmitusių karosų :). Ir aš dažnai suku galvą kaip efektyviai ir nebrangiai šerti šamus, saliamoniško sprendimo arba idėjos dar neradau.

įrengti duobę gylesnę virš 3metrų žiemojimui?
Jei gruntas tik leidžia, tai kuo daugiau tuo geriau.

nerka
02-07-2012, 23:18
Gražu būtų jei prie namų taip plaukiotų paviršiuje :) Dėl menkaverčių žuvų ,tai manau reikėtų tik šamų nepamažinti,jei ne prie vieno, tai prie kito šamo žuvytė užplauks ir praris.Planuoju šiemet tvenkinį iškasti,pavasarį žuvinti apie 40vnt po 1kg, rudenį dalį pasigauti.Ar nebūtų 40vnt per daug?

arūnas
02-07-2012, 23:45
Na iš tokio kiekio tikrai prisijaukinsi :), esu matęs kaip lydekos ima žuvį iš rankų :)

Nilas
03-07-2012, 08:19
Aš samprotaučiau, kad prisijaukinti lengviau būtų auginant nuo mažiukų. Nes kilograminiai jau žino, kas per padaras yra žmogus :) ne kartą gaudyti, mėtyti, vežti ir pervežti.
40 vnt? nu nemažai, bet jei gaus papildomai gero klombinuoto, tada viskas įmanoma.

tvis
03-07-2012, 15:09
Pasirodo,kad galima ir laukinėj gamtoj prisijaukint.
http://www.cha.lt/category/video/71922-naminis-samas.html

nerka
09-07-2012, 16:20
Na pažiūrėjus tokių filmukų auginti šamus ūpas dar labiau pakilo,reikia pradėti kasimo darbus :)

tvis
11-09-2012, 11:57
Čia galima laisvalaikiu paskaityt ir pažiūrėt.
http://www.x-diver.lt/?lt/view/120

Nilas
11-09-2012, 13:44
Čia galima laisvalaikiu paskaityt ir pažiūrėt.
http://www.x-diver.lt/?lt/view/120

Esu matęs ir anksčiau šitą puslapį, bet kaskart kai pažiūriu... suprantu, kad man šamas yra Žuvis iš didžiosios "Ž". :) Kažkaip jokia kita žuvis taip emociškai neveikia, nežinau kodėl. Tai tikrai ypatingas sutvėrimas.
Kaip tik šiandien su šypsena perskaičiau vieną straipsnelį. (http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/zukle/neregeti-samai-milzinai-gasdina-vokiecius-144-247963)

Nilas
05-01-2013, 01:12
Va šitaip reikia tikrinti kiek žuvis užaugusi. :)


http://www.youtube.com/watch?v=twknsFEBR4s

Darulis
05-01-2013, 01:44
Aš vis prisimenu tą vaizdelį ant Tvis stalo rūkytus Studento šamus.............. .............
Tai jie skanūs, taip aš jų dar norėčiau, bet skrandis sako::
tik pabandyk ir viso tūrinio kurį ankščiau taip skaniai suvalgei neteksi:::)
Kaip aš dar jo norėjau šiek tiek paragauti, bet nedrįsau.........
Kol su jumis padoriai nesusipažinau, tai ir nežinojau iš arčiau kas per žuvis tas šamas ir koks jos skonis::)
O dabar labai tikiuosi, kad pavasarį jų pas mane taip pat atsiras....

Nilas
05-01-2013, 04:24
Kadangi afrikinį jau paragavai, reiktų ir Europinio paragauti. Čia jau visai kita opera. :)
Jaučiu, kad vasarą gausim sumesti skladkę Eitvydui, kad jis iš savo "aukso fondo" vieną šamioką ištrauktų ir garvežin pasodintų. :) Nes maniškiai dar mažoki, laukiu, kad nors kokius 3 kg įaugtų.

Darulis
05-01-2013, 09:47
Aš už...
Reikia Tvis prikalbinti, kad nuleidinėtų tvenkinį::)
Atvažiuotume į talką...
Tai už darbą gal paaukotų kokių 3 kg šamą..::)

tvis
05-01-2013, 10:33
Matau, kad vasaros susitikimui bręstat. Temos pavadinimas turbūt būtų- Šamų gaudymas įvairiais būdais ( kvaklė, spiningas, dugninė )

Rolandas
05-01-2013, 11:58
Taip, su kvaklės panaudojimu, norėčiau iš arčiau susipažint.

Darulis
05-01-2013, 12:04
Tvis... aš bandau ne tik susitikimą suorganizuoti netiesiogiai..., bet ir kažką gero nuveikti šeimininkui ir dūšią pamaloninti...
Teko man gaudyti link Kalvelių gal ir pasakojau, kai kam.. žuvis..kanale..
Su tam tikrais būčiais...
Tai ten kepamų žuvų gal kokie 2 proc.
Beveik vien ešeriukai...
Kiekiai tokie, kad žvejyba tampa sunkiu darbu...
Per dieną pagaudavome apie 1 toną žuvies..
Tame procese dirbdavo apie 10 žmonių...
Žuvį nuo kanalo nešdavome ne kibirais bet bakais...
paskui net pusiaujus atsisakydavo...::)

Nilas
14-01-2013, 00:41
Įdomus straipsnelis apie šamų žvejybą Ispanijoje lietuvio akimis. Labiausiai mane sudomino ši pastraipa:
Prieš kelias dešimtis metų vienas vokietis įleido į Ebro upę 9 šamukus. Iki tol Rio Ebro garsėjo kaip rekordinių lydekų karalystė. Per penkerius metus lydekos išnyko, šamai nesugebėjo išnaikinti tik starkių, ešerių ir karpių. Vieni dygliuoti, kiti per stambūs apžioti. Ispanai ir dabar į šamus žiūri kaip į upės parazitus, nors praėjo trys dešimtys metų ir gerus pinigėlius valstybė uždirba iš žūklės turizmo, tačiau jei inspektoriams stebint pagausi šamą, privalai užmušti. Paleidinėti galima visą kitą žuvį, išskyrus šamus. Tie patys anglų ar olandų žvejai kraipo galvas, kaip taip galima, juk tai žvėriška, bet jiems tai atrakcija, o ispanams -ekologinė katastrofa.
Nuoroda (http://www.zvejams.lt/index.php/zvejams-pataria/svarbi-informacija/zukles-kelioniu-organizatoriai/1144-ilvinas-itkus-ispanijoje-pagavs-am-privalai-umuti)

Rolandas
05-09-2013, 12:48
Atsargiai vaikščiokit pakrantėmis :)

http://www.youtube.com/watch?v=DlcHLTenioA

arūnas
12-11-2013, 10:49
Būna ir šitaip... 4638

Nilas
05-12-2013, 22:57
http://www.youtube.com/watch?v=q8_F9aFXYNk

Neveltui pasakose lapės žuvis vagia. :D

tvis
05-12-2013, 23:16
Tikrai ne veltui taip sako.
Susėdo lokys, vilkas ir lapė lošt kortom. Lokys ir sako- tik be apgaulės.Jei pagausiu apgaudinėjant, duosiu į snukį.
Aha, sako vilkas. Į tą mažą ryžą smailą snukį.

Nilas
03-01-2014, 23:16
Pasakiškas video, tiems kam aktuali šamų elgsena juos žvejojant.

Niekad nemaniau, kad šamas taip atsargiai tyrinėja masalą, kantriai dirba ūsais tarsi virgulėmis.
Labai įdomu, tai, kad šamas ūsais palietęs valą sprunka tarsi elektra trenktas.
O visų įdomiausia, kad "kvokinimas" traukia ne tik šamus, bet aplink jauką ima sukinėtis starkiai ir pulkai karpių. Fantastika.
3 video dalyje didelis šamas labai gražiai granuliuotą pašarą renka nuo dugno, pasirodo net ir tokie milžinai teikia pirmenybę dirbtiniam pašarui.


http://www.youtube.com/watch?v=1f3seyH_OFM

Čia yra 2 dalis iš 4. Rekomenduoju peržiūrėti ir kitas dalis.

arūnas
09-01-2014, 17:04
http://www.youtube.com/watch?v=eKZ1lfJYyvY

Sartorius
19-01-2014, 12:50
Šamus galima ir batonu pamaitinti :)


https://www.youtube.com/watch?v=hmWTO5R6xwU# t=13

Nilas
19-01-2014, 13:37
Šamus galima ir batonu pamaitinti :)


Taip, batonu jie laikas nuo laiko susigundo. O jaunus šamukus prūde ir ant batono ir ant kukurūzo pagaunu. Kiek žinau ir Tvis yra matęs ne kartą, kaip pas jį šamas batoną ima.

tvis
19-01-2014, 20:04
Esu matęs tą filmuką ir ne vieną kartą. Jis man įdomus tuo, kad šamai vienodo dydžio elgiasi labai ramiai ir jų tankis laisvės sąlygom gan didelis. Tas dar kartą man pakiša mintį, kad turint galimybes tinkamai pašert šamą menkaverte žuvim, į prūdus galima kišt šamų vienodo dydžio didesnį kiekį. Aišku visa tai negalioja neršto metu. Galų gale iki brandaus amžiaus galima ir visų neaugint.

arūnas
05-03-2014, 14:41
Arūnai, čia ne tie šamai. Čia amerikietiški kanaliniai.

Na, nepačiupinėjus ir neatskirtum...(ištr yniau tą žinutę)

Nilas
05-03-2014, 18:31
Na, pepačiupinėjus ir neatskirtum...(ištr yniau tą žinutę)
Atskiriu iš ūsų ir pelekų formų.

nerka
25-03-2014, 17:35
Noriu paklausti jau patyrusių žuvininkų? Kada Europinis šamas pradeda maitintis? Klausiu, nes pastebėjau, mano tvenkinuko kur gyvena šamai vanduo tapo baisiai drumstas. Šėryklos dar nepasidariau, nera kaip patikrinti.Ar yra tikimybė kad intensyviai ieško maisto?

Aurielka
25-03-2014, 17:45
Šiaip tai europinis šamas absoliučiai šilumamėgė žuvis. Geriausia temperatūra augimui virš 20 laipsnių. Idealiausia 24-28. Dėl vandens drumstumo reikėtų ieškoti kitų priežasčių manau.

Nilas
25-03-2014, 18:01
Šamams maitintis dar ankstoka, juolab, kad jie vandens neturėtų drumsti. Užkandžiauti turėtų pradėti nuo kokių +12C. Rimtesnė medžioklė nuo +18, o mitybos pikas, kaip Aurielka ir rašė 24-28C.

nerka
25-03-2014, 18:36
Na, tada tai tikra myslė. Trijų arų tvenkinuke gyvena apie 50vnt šamukų ir su jais 7 plačiakakčiai. Turiu šalia dar tuščią tvenkinuką, kurio vanduo visai skaidrus. Ir 20arų kur gyvena kitos žuvys, tai taip pat drumstas ir žuvys ima pašarus. Gal tada pabandysiu užmesti pas šamus meškerytę :)

tvis
25-03-2014, 18:49
Turbūt čia žuvys ne prie ko. Greičiausiai dėl atšilusio vandens ėmė sparčiai daugintis bakterijos ir kiti mikroorganizmai.

Nilas
29-03-2014, 23:21
Makt.. ir nėra...
Gražu. :)

https://www.youtube.com/watch?v=8J2PXULjjb0

nerka
04-05-2014, 08:53
Gal kas pastebėjot ar jau maitinasi pas jus šamai? Vis nerandu laiko pasidaryti šėrimo stalo, vakar bandžiau užmesti meškerę, tai neimė.

Aurielka
04-05-2014, 09:12
Dar šaltoka. Ypač dabar, kai naktys minusinės. Reikia palaukti, kol vanduo bent virš kokių +16 pakils.

Vorr
19-08-2014, 20:53
Nežinau kokai čia rūšis ir ar tema tinka, bet įdomus gaudymo būdas:)
https://www.facebook.com/photo.php?v=19061693 7629018

Darulis
19-08-2014, 21:53
Va tokia žvejyba nusimato kada nors gyvenime pas senuką::)

Nilas
19-08-2014, 22:12
Va tokia žvejyba nusimato kada nors gyvenime pas senuką::)

:) Taip, Daruli, mes mintį supratom, žinom, kad esi užsirekomendavęs kaip povandeninių pralaidų, "zagluškių" atkasinėtojas, tai šamus gaudyti panėrus tau būtų kaip Eitvydui rudmėses rinkti. :))

tvis
27-02-2015, 19:20
https://www.youtube.com/watch?v=BR9mW5NSVKo

Nilas
27-02-2015, 23:45
https://www.youtube.com/watch?v=BR9mW5NSVKo

Nu visai nieko reproduktorius.

Darius1
14-04-2015, 22:36
Sveiki, ar įmanoma atskirti šamo patiną, nuo patelės? Ar yra kokie nors išskirtiniai bruožai, pas vienus ir kitus? Jeigu taip, tai nuo kokio amžiaus?

Nilas
14-04-2015, 23:23
Ryškių bruožų kaip ir nėra, bet kaip ir pas visas subrendusias žuvis, prieš nerštą pas pateles pilvai suapvalėja, patinėliai būna labiau patįsę.
Puslapio gale čia:http://www.fao.org/docrep/005/ac742e/ac742e10.htm

Kas skaito angliškai (o kas neskaito esmę irgi pagaus) linksma, glausta ir iliustruota istorija apie šamų auginimą:
http://www.instructables.co m/id/Raise-a-743-Pound-Catfish/

tvis
14-02-2016, 09:25
Grąžūs apsikabinimai.
https://www.youtube.com/watch?v=cmACYQzLHFE&feature=youtu.be

Nilas
23-08-2016, 00:43
Šiek tiek teorijos rastos internete. Šaltinis. (http://www.visasverslas.lt/portal/categories/99/1/0/1/article/10328/europiniu-samu-veisimo-ir-auginimo-verslas)
http://www.visasverslas.lt/portal/categories/99/1/0/1/article/10328/europiniu-samu-veisimo-ir-auginimo-verslas

Europinis šamas - tai plėšri, stambi, šaminių šeimos žuvis. Ši žuvis neturi žvynų, galva didelė, iš viršaus plokščia. Kūnas ties galva apvalus, bet uodeginė kūno dalis ilga. Uodeginė kūno dalis ilga, iš šonų plokštėjanti ir žemėjanti. Nugara tamsiai žalsva, šonai žalsvai gelsvi, dėmėti, pilvas baltas, išmargintas juodai melsvomis dėmelėmis. Šamas mėgsta ramias, gilias vietas, gyvena daugiausiai prie dugno, pasislėpęs tarp šakų, akmenų ar kerplėšų ir iš slėptuvės maitintis dažniausiai išplaukia naktį. Šamo rega yra silpna, aplinkoje orientuotis jam padeda ties burna turimos 3 poros ūsų: ant viršutinio žando 1 pora ilgų, ant apatinio - 2 poros trumpų. Šiais ilgais ir labai jautriais ūsais šamas apčiupinėja snaudžiančią auką prieš ją prarydamas. Literatūroje rašoma, kad plačiai praverdamas burną šamas sukuria stiprų siurbimo efektą, todėl stambus egzempliorius mažesnę savo auką gali įsiurbti net būdamas metro atstumu. Šamo apatinis žandas ilgesnis už viršutinį, žiotys plačios, o burnoje daugybė smulkių aštrių dantų.

Vidutinis šamo amžius apie 50 metų. Tokio amžiaus jis gali užaugti iki 4 metrų ilgio ir 300 kg svorio, tačiau dažniausiai pagaunami keliolikos ar keliasdešimties kilogramų svorio. Apie laisvėje gyvenančius šamus sekama daug legendų, tačiau ir oficialūs duomenys įspūdingi. 2014 m. rugpjūčio mėnesį Kauno mariose buvo sužvejotas 2,3 m ilgio ir 78 kg svorio šamas. Vien tik šamo galva svėrė 19 kg, iš jos Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje buvo padaryta iškamša. Nardytojams Lietuvos ežeruose yra pavykę sutikti apie 3,5 m ilgio ir 130 - 150 kg svorio šamų.

Lytinės brandos šamas pasiekia 4 - 5 metų amžiaus. Šios žuvys gerai ėda dirbtinius pašarus ir sėkmingai auga dirbtinėmis sąlygomis. Jų mėsa balta, delikatesinė, skani ir mažai kaulinga, todėl ši žuvis galėtu būti populiari prekinė žuvis. Ne veltui europinis šamas yra oficialiame sąraše žuvų, kurios laikomos turinčiomis geras perspektyvas rinkoje. Įprastinis prekinis ilgis yra 5 - 60 cm, o svoris nuo 1 iki 15 kg. Tačiau europiniai šamai (ar gaminiai iš jų) parduodami didesni 3-4 kg, kai jau yra žuvis brandesnė bei atsiskleidžia jos tikras skonis.

Šamų auginimas pramoniniu būdu yra pelningas tuo, kad jie nereikalauja didelių vandens telkinių. Žiemą šamai užmiega, nemedžioja, jį galima perkelti į žiemojimo vandens telkinį kartu su kitomis žuvimis. Vandens kokybei europinis šamas nereiklus. Tvenkinio padengimas augalais turėtų būti iki 50%, seklių zonų kiekis - iki 50%, maksimali vandens temperatūra - 24°C, seklių zonų gylis - 0,6 m, minimalus deguonies kiekis - 6 mg/l (kuo daugiau, tuo geriau). Palaikant geras sąlygas ir ne per didelį žuvų tankį jau per 7-8 mėnesius šamai užauga iki 1 - 1,5 kg (nuo 50-100 g). Palyginus su kitomis plėšrūnėmis žuvimis jis gerai prisitaiko ir drumstame vandenyje.

Nors europiniai šamai yra palyginti nereiklūs auginimo sąlygoms, tačiau dėl žvynų nebuvimo ant kūno ši žuvis dažniau pažeidžiama parazitinių pirmuonių, nei kitos žuvys. Siekiant, kad išgyventų kuo daugiau šamų jauniklių, būtina griežtai laikytis higienos reikalavimų bei taikyti specialias profilaktikos priemones.
Europinis samasKaip veisiamas šamas

Šamo lytinio subrendimo amžius ir ciklų tarp nerštų trukmė daugiausia priklauso nuo auginimo sąlygų (mitybos, auginamų žuvų tankio, vandens temperatūros, prisotinimo deguonimi ir t. t.). Kuo intensyvesnis auginimo procesas, tuo anksčiau subręsta reprodukcijai. Natūraliai šamai neršia gegužės - birželio mėn., kai vandens telkiniai sušyla iki +18°C ir daugiau. Šamai neršia poromis. Naktį pora išplaukia į vandens telkinių pakraščiuose esančias seklesnes vietas. Neršia labai triukšmingai. Neršdama šamo patelė išlieja 10-200 tūkst. ikrelių. Šamų patinai po apvaisinimo saugo dėtį, kol ikrai tampa visaverčiu mailiumi ir pasklinda po vandens telkinį. Paprastai tai trunka nuo 3-jų iki 10-ies dienų. Jaunikliai minta bestuburiais.

Vienas efektyvių europinių šamų išteklių padidinimo ir jų genofondo išsaugojimo natūraliuose vandens telkiniuose būdų yra dirbtinis jų veisimas. Šamų dirbtinis veisimas yra sudėtingas technologinis procesas, todėl jis galimas tik žuvininkystės ūkiuose.



Kaip maitinamas šamas

Šamai maitinasi naktimis, todėl iš savo slėptuvės išlenda tik temstant. Iš pradžių apiplaukia savo pamėgtą duobę, o vėliau patraukia ieškoti maisto šiek tiek toliau. Jie maitinasi ir aktyviai medžioja ne vien tik naktį - šia veikla užsiima ir paryčiais, o kartais į paviršių išlenda ir dienos metu (karštomis ir saulėtomis dienomis šamai mėgsta pasišildyti saulėje). Jie ypač suaktyvėja prieš ir per audrą. Tuo metu jie taip pat iškyla į paviršių, o naktinės audros metu godžiai ryja maistą, jei tik jį aptinka netoli vandens paviršiaus. Dideli šamai yra gana nerangūs ir grobį medžioja tykodami. Retai sugeba pagauti dideles žuvis, dažniausiai plaukia link seklumų ir ten tūno netoli kranto, pravėrę burnas ir laukdami praplaukiančio mailiaus. Tokius mailiaus būrelius įsiurbia kartu su vandeniu. Po žiemos miego atsibudęs šamas iki neršto aktyviai maitinasi žuvimi, ypač neršiančia, moliuskais, varlėmis. Šiuo metu gana aktyviai rankioja ir visokius kirminus, o vasarą jais susidomi daug rečiau.

Auginant šamus verslui vandens telkiniuose yra įrengiamos šėryklos, kuriose šamų racionas parenkamas priklausomai nuo jų amžiaus:

1. Šamų mailius pirmosiomis gyvenimo savaitėmis maitinasi zooplanktonu, o vėliau šiek tiek paaugę šamukai pradeda maitintis kirminais, todėl jau dviejų savaičių amžiaus šamų jaunikliai gali būti papildomai šeriami uodų lervomis. Tam yra skirtas pastos pavidalo pašaras. Jauniklių augimvietėse šamukai šeriami 10 - 12 kartų per parą.

2. Šamukų mailiui užaugus iki 100 mg, zooplanktono kiekis racione yra sumažinamas iki 20-25%. Pagrindinis maistas šiuo 40-50 parų periodu yra kombinuotieji pašarai, praturtinti trinta gyvulių blužnimi.

3. Sekantis maitinimosi etapas prasideda, kai mailius pasiekia 1 g masės svorį, ir tęsiasi iki mailius užauga iki 5 g svorio. Šiame etape šėrimui tinka praturtinti trinta blužnimi lašišiniams upėtakiams skirti kombinuotieji pašarai. Į kombinuotuosius pašarus galima įmaišyti premiksų, tačiau sausas maistas turi būti sumaišytas su šėrimo pasta ne didesniu santykiu kaip 1 prie 1. Mailius šeriamas 6 - 10 kartų per dieną, pašarų dozavimas - 10% nuo gyvojo žuvyčių svorio (per dieną).

4. Žuvytėms pasiekus 5 g svorį prasideda sekantis maitinimo etapas, kuris tęsiasi iki žuvytės paauga iki 15-20 g svorio (šis etapas paprastai užtrunka 1-1,5 mėnesio). Šėrimo racionas naudojamas toks pat, kaip ir ankstesnėje šėrimo stadijoje, tačiau šėrimų skaičius yra sumažinamas iki 3-4 kartų per dieną, o paros pašarų kiekis turi būti sumažintas iki 6% nuo gyvojo žuvyčių svorio.

5. Žiemą suaugusių žuvų maitinti nereikia, kadangi šamai miega. Tačiau dirbtinai veisiamus šamų jauniklius būtinai reikia maitinti. Pašarų poreikis priklauso nuo vandens temperatūros - kuo temperatūra aukštesnė, tuo didesnis pašarų poreikis. Paros pašarų kiekis, priklausomai nuo vandens temperatūros:

+ 7 - 8 ° C ˗ 0,5 - 1 % nuo gyvojo svorio;
+ 9 - 11 ° C ˗ 1 - 2% nuo gyvo svorio;
+ 12 - 13 ° C ˗ 3% nuo gyvo svorio.

Pašaro sudėtis yra tokia pati kaip ir vasara. Kaip alternatyvą žuvytes jau galima šerti naudojant šviežią šaldytą žuvį sumaišyta su upėtakiams skirtu faršu. Į šį maistą gali būti įmaišomas 1% upėtakiams skirtų premiksų. Žiemą šeriami šamų jaunikliai vidutiniškai paauga 15-20%.

6. Pradedant antraisiais gyvenimo metais suaugę europiniai šamai maitinami 2 kartus per dieną. Standartinis maistas - kombinuotieji pašarai (gali būti upėtakiams skirti pašarai) su premiksų priedu. Paros dozė turi būti ne mažesnė kaip 4 - 5% žuvų kūno masės.

7. Šamo patelę prieš nerštą rekomenduojama maitinti tokiu pašaru: upėtakių kombinuotieji pašarai (granulės) arba faršas iš maltos žuvies mėsos, sumaišytos su blužnimi (4 prie 1), praturtintas upėtakių premiksais. Neršiant atvirame vandens telkinyje tiek šamo patelę, tiek patiną galima šerti gyva žuvimi (apie 30% raciono). Šeriama du kartus per dieną - ryte ir dienos eigoje.

Šeriant šamus labai svarbu teisingai apskaičiuoti pašarų kiekį. Jei šamai bus maitinami nepakankamai, bus maži ir neturės prekinės išvaizdos. Kombinuotųjų pašarų receptus ir jų kiekius, priklausomai nuo žuvų kiekio, metų laiko ir kitų faktorių, būtina pakankamai dažnai keisti.

tvis
25-08-2016, 13:34
http://www.aquafeed.ru/node/75

Nilas
03-12-2016, 00:12
Teisinga žuvis, teisingoje slėptuvėje.
https://www.facebook.com/99feed.net/videos/225820511179329/

deivis
03-12-2016, 20:18
Jau žunau kaip reikės gaudyti šamus, turiu pora ličnu mašinos kėbulu :))

tvis
14-05-2017, 09:55
http://www.findpatent.ru/patent/239/2390992.html

Nilas
15-08-2017, 00:07
Užpraeitą savaitgalį pasitaikė reta proga - sugavau prūde "teisingą" porelę. Todėl pasinaudojau proga patyrinėti fiziologinius patelės ir patinėlio skirtumus. Kadangi forumiečiams tai gali būti svarbu. Abi žuvys vienodo amžiaus - 5 metai. Patelės svoris 3,5 kg,patinėlio -4 kg.

9104 9112

Patelė
Lytinis "instrumentarijus" labiau paburkęs, apvalėsnės formos, yra paraudimas tiek apie angą, tiek ir patys pelekėliai. Pilvo forma platėja į apačią.
9105 9109 9110

Patinėlis
Patinėlio "instrumentai" išoriškai kuklesni, nors viskas gan panašu. Pilvo forma labiau pailga ir daugiau proporcinga su kūno ilgiu.
9106 9111 9113

Pas patelę buvo daug ikrų, šiemet taip ir nesugebėjo išneršti. Ikrai tampriai prilipę prie plėvės.
9107

Patinėlio aparatas. Perpjovus juos šiek tiek, nors nedaug, sunkiasi pieniai.
9108

Skrandžiuose pas abu radau pilna karpinio lietuviško kombikormo.:))

Rolandas
15-08-2017, 10:25
Super, dėkui už vaizdžią info.
👍

Vilius
15-08-2017, 10:53
Elektrėnuose irgi jau antri metai šamai nesugeba išneršt. Žvejai dabar pagauna storais pilvais ir su ikrais. Savo neršyklose šiemet taip ir nebuvo pasirodę. Jei tokios šaltos vasaros ateityje kartosis, bijau kad tai stipriais paveiks šamų populiaciją visoje Lietuvoje.

deivis
09-09-2017, 01:18
Elektrėnuose irgi jau antri metai šamai nesugeba išneršt. Žvejai dabar pagauna storais pilvais ir su ikrais. Savo neršyklose šiemet taip ir nebuvo pasirodę. Jei tokios šaltos vasaros ateityje kartosis, bijau kad tai stipriais paveiks šamų populiaciją visoje Lietuvoje.

Pas mane neršia antri metai, tik gaila kad randu po viena tame pačiame siubliuke, šiumetukas.

9154

Nilas
29-09-2017, 01:06
Pasirodo, šamo patinai šiek tiek nuo patelių skiriasi ir pagal priekinius pelekus, kurių pirmas kaulas lyg ir stambesnis, o prieš nerštą tampa ir aštresnis.

https://www.youtube.com/watch?v=iF-lFmFScug