PDA

Žiūrėti pilną versiją : Tvenkinys 35a., įžuvinimas



deras
08-08-2011, 19:25
Sveiki,

noriu jūsų patarimo įžuvinimo ir kitais susijusiais klausimais, pastaruoju metu daug tuo domiuosi, bet visvien kažką patarsit...

Taigi situacija tokia:
sodyboj buvo kūdra 9a. pilnai susiformavus su karosiukais ir dumblu ir augalais, šią vasarą gavus leidimą ji buvo padidinta iki 35a., pusė senos kūdros išvalyta kita pusė(visa apaugusi lelijom, apie 4a.) palikta neliesta, aišku visas vanduo kartu su karosiukais ir lynais buvo perleistas į naują kūdrą.
Pagrindas raudonas molis (galima kepti plytas:) su trupučiu tokio priemolio-priesmėlio(plivuno), kūdros giliausia vieta bus (nes dar neprisipildžiusi) apie 5-6m., tada sekluma apie 2m. ir vėl duobė apie 4m. Vanduo vasaros metu (ne po lietaus) pasipildo kokiais 3-5 kub.m. per parą, o po lietaus ar lyjant gali ir 100 kub. m. per parą ir t.t. nes į kūdrą įteka dvi melioracijos (vanduo surenkamas iš maždaug 250ha ploto).
Vandens lygis gali būti reguliuojamas t.y. nuo maksimalaus lygio galiu nuleisti apie 1,8m. daugiau negaliu nes nėra kur:)
Dabar gyvena varlės, karosai, lynai ir kitos kirmelės, sraigės:)
Brakonierių turėtų nebūti, pamaitint ir problemų nebūtu (yra pastoviai gyvenančių).
Žiemą vietomis vanduo neturėtu užšalti, dėl pastovaus įtekėjimo (prieš kūdros iškasimą, melioracijos vanduo neužšalo ties -24 C.
Tiesa už kokių 10 metrų teka nedidelė upė, kuri vasarą praktiškai išdžiūna.

Noriu įžuvint karpiais, lynais, plačiakakčiais, gal starkiais, amūrų kol kas nebus dėl lelijų...

Laukiu jūsų pastebėjimų, pasiūlymų...

Ateityje gali būti, kad kūdra dar padidės apie 15a.

Nilas
08-08-2011, 20:34
A vietoj karpių bandyčiau erketus (sibirinius), greičiau auga. Na gal dėl įdomumo kelis karpiokus visgi įsileisčiau, bet tik kelis. Karpiai ir karosai yra linkę nukonkuruoti lynus, nes aktyviau ieko maisto. Jei nori stambių lynų, tai dėl karpių dar gerai pagalvok.

kūdros giliausia vieta bus (nes dar neprisipildiusi) apie 5-6m.
Prie tokio gylio gal ir kelios vėgėlės galėtų pagyventi...
Viskas i principo atsiremia į tai ko tu pats nori i savo prūdo. Jei nori per trumpą laiką usiauginti stambių laimikių, tai tam geriausiai tinka amai ir erketai. Jei nori iaip įvairovės tada gali gyventi lynai, starkiai, lydekos ir t.t.

Pikulis
09-08-2011, 08:42
Na taip, į tokius vandenis galima leisti tikrai, kad daug ką, čia jau nuo paties priklauso ko nori. Šiaip kaip tu įsivaizduoji kas ten bus, žuvų aruodas, retkartinis pažvejojimas ar pusiau dekoratyvus telkinys su lelijomis? Kaikurie dalykai nėra taip lengvai suderinami, geriau parašyk planus, o mes arba padrasinsim, arba nupeiksim ;D

deras
09-08-2011, 14:43
Apie vėgėles galvojau ir dar jų neatsisakau (jeigu jos ten gyvens)
Dėl eršketų nieko prieš neturiu, bet ar jiems patiks molynas ir kuo jie maitinsis (spec. mišiniais?)

Aišku prie kūdros bus pirtelė ir kartas nuo karto kažkas norės išsimaudyt, bet aš asmeniškai prieš truputį sudrumztą vandenį nieko neturiu (jei kalbėt apie karpius)

Iš kūdros tikiuosi gauti šiek tiek žuvies maistui ir aišku, kad maloniausias dalykas tai žvejyba su kompanija ir didesnių laimikių traukimas, o ištraukus gali būti ir kepimas, tai natūralu, kad kažką pagautum ten turi būti žuvies....

kitas klausimas būtu kokį kiekį patartumėt leisti jeigu papidomai pamaitinti?

Lydekų kaip sakiau nenoriu tai vietoje plėšrūnų būtų starkis (manau karosiukų pamažėtų), gal galima ir keleta šamų jei jie per daug negrobtų didesnių žuvų, bet kaip jiems uždrausi :)

Pikulis
09-08-2011, 21:15
Jei kokį vieną šamą įsileisi, tai nieko baisaus, nepasidaugins ;). Kodėl nenori lydekų?

Rolandas
10-08-2011, 09:19
1.
lynai
starkiai
sibiriniai eršketai

2.
karpiai
amūrai
lydekos

3. karpiai
karosai
lydekos

Gedas
10-08-2011, 15:55
Pas mane vienam prude yra karpiu, kitam nera, gruntas molis. Tai vanduo skiriasi žiauriai, kur karpiai tai žiauriai purvinas, o kur nera ju, tai net žalias kai nusistovi. Tai maudytis skaidriame daug maloniau. Ir vaizdelis daug malonesnis akiai kai vanduo švarus.

deras
13-08-2011, 18:34
Lydekų nenoriu nes bijau, kad prisidaugins ir tada negalėsiu atsikratyt, ir šiaip man neypatinga žuvis pagal skonį.

Pilnai sutinku, kad ten kur nėra karpių vanduo bus skaidresnis, bet norisi ir jų...
Man kyla didelis klausimas dėl žuvų kiekio, kiek jūs tarkim leidot į savus tvenkinius ir kiek vienetų patartumėt leist, laikyt man, jei į esančius karosiukus nekreipt dėmesio...

Ir eršketus kaip suprantu reik maitint specialiu pašaru ar tinka ir grūdai?

Nilas
13-08-2011, 18:53
Ir eršketus kaip suprantu reik maitint specialiu pašaru ar tinka ir grūdai?
Bijau pameluoti, bet man atrodo, kad eršketo mitybos bazė panaši į lyno, didžiaja dalimi gyvulinis maistas, kurį pasirankioja nuo dugno (moliuskai, dėlės, sliekai, vabzdžių lervos). Aišku yra ir dirbtinio pašaro jiems.

Jei kokį vieną šamą įsileisi, tai nieko baisaus, nepasidaugins ;).
Na šamo vislumas anaiptol ne problema, turint galvoj, kad jie neršia maždaug nuo 5kg svorio. Problema yra jo plati burna į kurią telpa sąlyginai nemažos žuvys. Gal guodžia tik tai, kad šamas neapsiriboja vien tik žuvimis, jis noriai ima ir varles, vėžius, stambius vandens vabalus, moliuskus - žodžiu, viską, kas vandenyje bent kiek juda. Todėl pasiutusiai greitai auga, o ir žiemoja sėkmingiau nei lydekos.

rolandelis
13-08-2011, 20:58
I viena ara 1 kg.vienmeciu karpiuku ,galima leisti ir daugiau bet reikia šerti papildomai.Aš tai i 4 arus ileidau 20 kg. vienmečiu karpiuku.

Rolandas
14-08-2011, 09:42
dėl karpių skaičiuočiau, planuočiau taip:
jei nešersiu, tai natūralus produktyvumas ~180kg/ha (persiskaičiuokit į arus), t.y. jei įleisi tūkstantį vnt po 100g (t.y. 100kg), tai užaugs iki 280kg, t.y. vid. svoris 280g (atsižvelgti į išeigą - kiek žuvų "galvų" išliks iki rudens). O jei suleisi 500vnt po 100g, t.y. 50kg, tai iki rudens priaugs 50+180=230kg/500vnt M.vid.=460g
Aišku, suleidus 10 vnt, nepriaugs kiekvienas dar 18kg per metus. Grubiai skaičiuokit, kad biomasę galima padidint apie 5 kartus (priklauso ir nuo tankio ir nuo metų, ir nuo kitų vandens telkinio, vandens sąlygų).

O jei paprastai, žmonių kalba kalbant, jei žuvis truputį šersit, tai dvimečių (150 -400g.) leisčiau 600 - 1000vnt į ha.

P.S. atsiverskit technologines normas (http://www.akvariumas.lt/showthread.php?83-%C5%BDuv%C3%85%C2%B3-auginimo-%C5%BEuvininkyst%C3% 84%E2%80%94s-tvenkiniuose-technologin%C3%84%E2 %80%94s-normos) ir pastudijuokit, ten visi skaičiukai yra apie karpius. Imčiau pusę arba du trečdalius pramoninės normos (mėgėjiškai negalėsit atlikti visų priemonių teisingai, laiku: tręšimas, kalkinimas, gydymas ir t.t.) ir nesukčiau galvos. Žymiai svarbiau gauti gerą įžuvinimo medžiagą, jaunus, didelius pagal amžių, greitai augančius, geros genetikos, selekcijos, neužleistus, nesergančius... kaina paskutinėj eilėj, pirma kokybė, ba kiek nešersit užskurdėlių, į gerą neis.

Gediminas
16-10-2011, 18:50
Ka žinot ape Šilo-Pavėžupio tvenkinius.
Pirmadienį kolega žadėjo atvežti 300 kl. didelių žuvų. Kokia situacija ten su ligų prevencja ar negaliu ka nors parsivažti, kaip nuo to apsisaugoti.

Rolandas
16-10-2011, 18:57
Kokia situacija ten su ligų prevencja
Ligomis nieks pats nesigiria, o svetimi nelabai ir gali žinot. Apsisaugot gali nuo ektoparazitų kai kurių, nuo bakterinių, virusinių - neįmanoma.
Bet paukščiai, žvejai, vanduo pasiekia tuos pačius ūkius tas pats visur panašiai. Tik kur netvarkingai ūkininkauja arba siekia rekordinių aukštumų, rizika didesnė.
Žinau, kad nemažas, intensyvus ūkis. Didelis eksportas.

O ką ruošies įsigyti?
Šalia juk Šventjonis Kurtuvėnuose yra.

Gediminas
16-10-2011, 19:11
Sakė atveš 3/5kg karpių, amūrų, plačiakakių. Kažin ar gerai leisti tokias stambias žuvis į prūda iškasta priš 2 metus

Rolandas
16-10-2011, 19:14
Plačiakakčiai bus apsidaužę. Tokiais dideliais žuvint vargas ir neapsimoka dėl kainos.
O karpius ir amūrus žiūrėk, kad neapdaužyti būtų. Bus kitais metais kas meškeres laužys ir nereiks laukt poros metų. Tiek ir apsimoka, nes moki už kg, o ne už galvas.

Gediminas
16-10-2011, 19:22
Gaunu už dyką, už gerus darbus. )

Rolandas
16-10-2011, 19:32
Jei būtų tuščias, paimčiau kokius 200 dvivasarių karpių, 20 - 30 dvivasarių amūrų ir kokia 10 - 20 dvivasarių plačiakakčių.

Gediminas
16-10-2011, 19:36
O tokiai masei kiek reikia pašarų

Rolandas
16-10-2011, 20:45
Paskaičiuokim protingieji kurmiai. :)
Plačiakakčiai patys prasimaitins, jei atsiras ko, o kažko paduot - nelabai gausis.
Amūrams žolė, bet jei karpiai gaus daug, ateis pas juos į svečius. Taigi, išminusuosim nuo karpių stalo.
Karpiai. 200 vnt, sakykim dabar po 250g. Viso 50 kg.
Tikslas: norim karpiukus užsiaugint iki 1,200kg, t.y. 200x1,2kg-50kg (įžuvinimo masė)=190kg (prieaugis). O viso derlius 190+50 apie 240kg
O dabar kuo šersi, jei grūdais (kviečiai, kvietrugiai, saldieji lubinai), pašarinis koeficientas bus apie 4, t.y. 190x4=760kg grūdų. Natūrali pašarinė bazė dames dar apie 50-60kg (nurašykim ant amūrų, plačiakakčių) reikia ~700kg grūdų. Belieka tvarkingai išdalinti nuo gegužės vidurio iki rugsėjo galo, kaip kokie metai bus.
Imsi kombikormus, žiūrėk baltymo kiekį. Mažiau 23% turinčius, net nežiūrėk. Pašarinis bus virš 2. Reiks dvigubai mažiau nei grūdų, bet persiskaičiuok kainas ir... aišku, kombinuotais reik šert su protu, esant tinkamoms sąlygoms ir kasdien, o grūdais gali kas antrą dieną po daugiau truputį.
Geri kombinuoti turi apie 30% baltymų, gerus priedus, subalansuoti. Tokių pašarinis gali būti ir iki 1,5.
Jei kišenė leidžia, su tokiais greitai užauginsi ir iki poros kg savo karpiukus per vasarą (jei leis gamtinės sąlygos ir neperžuvinsi).
Amūriukai nuo 200g užaugs iki kokių 800, t.y. plius 20kg amūrų
Plačiakakčiai, jei bus ko ėst per kg gali perlipt nesunkiai. Tuomet dar plius 20kg plačiakakčių.
Ir jei neturėsiu plėšrūnų, vagių, brakonierių, ligų, ir nepradėsi gaudyt žuvų augimo pradžioje, pačiam įkaršty (visiems rekomenduoju pakentėt iki Žolinių), nebus ligų ar kitų praradimų, leis gamtinės sąlygos, turėsi laiko tinkamai šert, prižiūrėt, nusipirkęs 15 maišiukų grūdų arba 300-400kg kombinuotų, rudenį gali tikėtis apie 250-300kg žuvų. Perskaičiuok šeimos nariui, draugui ir į parduotuvę nereiks eiti (Lt 14kg/žmogui/metus žuvų ir žuvų produktų pagal statistiką).
Sėkmės

Gediminas
16-10-2011, 21:12
Iš viso aiškinimo supratau, kad 50 kg žuvies, reikės apie 700 kg grūdų.

Rolandas
16-10-2011, 21:24
Na, sorry, kad tiek daug žodžių apie tokį paprastą reikalą.
Norėjau mechanizmą parodyt, kad kitur ir patys susiskaičiuotut, jei reiktų.:)

deras
18-10-2011, 19:33
Įkeliu ir a savo foto:
1858
Pradia
1859
Sunkiausia vieta
1860
Dabar
1861
Įtekėjimas 1 sausuoju metu
1862
Įtekėjimas 2 sausuoju metu

Nilas
20-10-2011, 23:51
Gražus prūdelis gavosi. O pritekėjimas čia iš melioracijos rinktuvo toks? Kokio skermens rinktuvas?

vanse
21-10-2011, 07:38
Paskaičiuokim protingieji kurmiai. :)
...
Karpiai. 200 vnt, sakykim dabar po 250g. Viso 50 kg.
Jei kišenė leidžia, su tokiais greitai užauginsi ir iki poros kg savo karpiukus per vasarą (jei leis gamtinės sąlygos ir neperžuvinsi).
...


Klausimas 250g karpis čia jau kiek suprantu yra dvivasaris? ir tokį galima išauginti iki 2kg per vasarą šeriant? O ką vadini neperšerimu? Kad neliktų maisto liekanų ir nerūgtų vanduo?

Nilas
21-10-2011, 08:57
Klausimas 250g karpis čia jau kiek suprantu yra dvivasaris? ir tokį galima išauginti iki 2kg per vasarą šeriant?

Dvivasariai svyruoja tarp 250-500g. todėl maksimalų svorį pasiekti lengviau būtų puskiliukams startuojantiems trečiąjį sezoną. Kad pasiekti 2 kg. reiks šilto vandenėlio ir labai baltymingų pašarų. Šiaip trimečių dydžiai būna tarp 750-1500g.

deras
21-10-2011, 11:42
Ten kur įtekėjimas 1 tai vamzdis buvo 200mm. as pastaciau 160mm. statmenai i virų, kad vanduo eitu ne tiesiai į kūdrą, o per laiptelį t.y. maiytusi su oru, manau taip gaus daugiau deguonies, ir iemą neuals. Nuotrauka kai daryta tai nelijo pora savaičių, bet jei palyja tai eina vanduo ne per tas onines skylutes, o per visą diametrą. onines skylutes vėliau ukimsiu, kai jos bus po vandeniu.
1867
čia dar kai nebuvau padaręs, po lietaus...
vandens lygis tvenkinyje bus kakur kaip to vamzdio virus, tai dar reikia daug pildytis.

O įtekėjimas 2 tai kita nedidukė melioracija, tai nuo jos dabar pratempiau 50mm. vamzdį, ji tiek vandens neduoda, bet laas po lao ir susidaro...

Nilas
25-10-2011, 18:33
derai, ar tavo tvenkiniui leidimo reikėjo ir ar lengvai praėjai reikiamas procedūras?

deras
25-10-2011, 20:08
Yra taip kad reik ne leidimo, o suderint su rajono architektu t.y. ant projekto gaut jo paraą. Nes leidimo reik kasant nuo 50a kūdrą. (leidimas ir suderinimas du labai skirtingi dalykai)
Jei smulkiau tai reik topo nuotraukos ir tada jau darai projektą, jei darai ten kur pigiau, tarkim savivaldybėje rajono usakinėjau tai ten pralaikė pora mėnesių ir nieko nepadarė, tai atsiėmiau ir nuėjau pas privatininkus, ten aiku brangiau, bet per kakur 8 mėn. turėjau suderintą projektą ir nereikėjo niekur pačiam lakstyt, nes rajone tai siuntinėja vienas nuo kito ir tiek, o laikas eina...
Bendrai paėmus neaiku ar pats daręs būčiau ką sutaupęs: kuras, laikas, jei sodyba kitam rajone...

Realiai jei pats moki su kompu braiyt tai projektą nėra sunku pasidaryt, imi tipinį ir persidarai pagal save, tik poto jau reik su architektu susitart...

Gal neatsakiau kaip tikėjais, bet jei nori smulkiau bruktelk...

Nilas
25-10-2011, 20:24
imi tipinį ir persidarai pagal save

ahaa, o iš kur tą tipinį gaut? :(

Nilas
25-10-2011, 20:41
Pats rošiuosi kasti pas uošvius, bet ten kol kas nėra net topkės. Į leidžiamus 10 a. netilpsiu, nes norisi racionaliai išnaudoti reljefą, todėl gausis ko gero virš 30a. Iš vieno kolegos girdėjau, kad reikia parašo iš aplinkosaugos didesniam nei 10a. Norėčiau labai per šią žiemą viską susitvarkyti, bet jaučiu, kad bus problematiška.

Gediminas
25-10-2011, 20:42
Turiu pažystamų valdžioj tai greit suderino nors už projakta sumokeju 3000 lt, bet jis buvo problematiškas nes kanalizavau upelį
Neseniai kaimynė pakėlė pisin..... tai buvo suvažiaven ir iš Klaipedos ir Vilniaus nacionalinė žemes agenturos ir dar visokių šulų, bet poperiai buvo sutvarkyti tai prie nieko neprikibo.

Vytas
25-10-2011, 21:01
Nilai, poveikio aplinkai vertinimo reikia tvenkiniui virš 50a. Arba , kai bendra tvenkinių plotų suma sklype viršija 50a.

Vytas
25-10-2011, 21:05
Nilai, poveikio aplinkai vertinimo reikia tvenkiniui vir 50a. Arba , kai bendra tvenkinių plotų suma sklype virija 50a. Man du tvenkinius sklype suprojektavo u du tūkstančius litų. Gavau projektą su rajono architekto parau į rankas.

mindis
06-11-2011, 15:52
Kam tie architektai. Kiek žinau, reik derint tik su melioratoriais, jei sklype yra melioracija. Dabar gi prūdai dinge iš str-ų kaip klasė. Aš dariausi projektą pas senasisezerelis.lt, tai jie ir suderino su Kauno r. žemėtvarkos melioratoriais. Tikiuosi šį mėnesį pradėt kasimą.

Nilas
06-11-2011, 16:37
Kiek žinau, reik derint tik su melioratoriais, jei sklype yra melioracija. Dabar gi prūdai dinge iš str-ų kaip klasė.
O kokio dydžio bus tavo prūdas?

deras
11-12-2011, 17:41
Na va padariau pora kadrų kaip kūdra pildosi vandeniu ir pervirį nuleidiu.
2142
2143
2144
2145

iais metais pilnai kūdrai pildytis neleidiu nes noriu kad sutvirtėtu laitai, tai iemosiu tokiu lygiu...

Ar reiktu papildomai aeruotai esant tokiam pratekėjimui iemos metu, ir ar geriau vandenį neleidimui imt i viraus (kaip dabar) ar padaryt kad siurbtu beveik nuo dugno?

deras
25-12-2011, 17:38
Tai nieks nieko nepakomentuos :)

Rolandas
25-12-2011, 17:43
Ar reiktu papildomai aeruotai esant tokiam pratekėjimui žiemos metu, ir ar geriau vandenį neleidimui imt iš viršaus (kaip dabar) ar padaryt kad siurbtu beveik nuo dugno?
Ar daug žuvų? Aeruoti kokias 4 savaites, kai užals, nereik, o paskui pasimatuok deguonį.
Vandenį geriau imti numetimui iš dugno - geriau keičias vanduo priedugnyje. Bet reikia apkirst ledus apie išleidimo vienuoliuką, kad nelaužytų ledas.

Pirmoje foto pritekėjimas ar ištekėjimas? Debitas nemažas, jei neužšaltų ir žuvų ne per daug, pilnai užtektų aeracijos.

deras
25-12-2011, 18:05
Kol kas iš žuvų tik karosai likę, nes kūdra šiemet kasta. Įleidimas planuojamas šį pavasarį.

1,2 foto įbėgimai, 3,4 išbėgimas.

Šios žiemos tikėjaus kietesnės, tai būčiau matęs kaip su užšalimu, o dabar tai aišku neužšala...

Rolandas
25-12-2011, 18:20
Su žiema tai dar visko bus. Svarbu, kad nebūtų didelių T vartymųsi, nes žuvys neramios daros, išsenka judėdamos. Geriau, kad kai užšala, tai ir be atlydžių sulaukia pavasario.
O deguonies galima juk paduoti jau šiais laikais nesunkiai, nebrangiai.

Žiemos tavo karosai be kompresoriaus ramiai, jei vandens įtekės.

deras
25-12-2011, 18:33
Dėl karosų aš ramus, bet galvojau, jei užšals, tai pasimatuot deguonį viduržiemį, nes kai įleisiu karpiokų, tai nesinori po to žiemą lakstyt. Galvoju, jei toks įtekėjimas būtų, tai gal ir be aeratoriaus apsieičiau.

deras
08-02-2012, 19:44
236523662367

Na va kaip atrodo mano kūdra šiuo šaltu metu, įtekėjimai neužšąlo, plotai nemaži.

Šiandien dar trijose vietose (su akvariuminiu JBL testu) pamatavau deguonies kiekį tai visose vietose parodė 8 mg/l, tai manau neblogai, bet būtu įdomu su kuo nors palyginti, gal kas žino kokia situacija dabar kitose kūdrose ar ežeruose.

Darulis
28-02-2012, 13:19
Laabas.
Įsigijau šiais metais deguonies matavimo aparatą... Sumokėjau panaudotam apie 1200 Lt. Tai matavau savo tvenkiniuose ir kaimynų. Tai jai rodo šitiek, tai miegok ramiai.. Va pas draugą rodė nuo 0,2 iki 0,4 mg/l, tai tikrai duso, nes žmogus ir naktimis nemiegojo kirto eketes (2-4 m.). Pagavo keliolika karpių apie 2 kg., buvo ir mažesnių. Dabar laukia pavasario bus matyti kiek išdūso.. O gal suspėjo dar .. Kituose tvenkiniuose buvo kaip ir pas tave.. Viename rodė 1,5 mg/l, bet savaitgaliui buvau atvažiavęs ir dyzelinį siurblį pastatęs (jo galingumas pagal charakteristiką max 78 kub/h), kur per vieną eketę nuo dugno ima vandenį ir "meta" ant ledo ir po to grįžta atgal vanduo į tvenkinį per kitas eketes, kurios yra išmėtytos ir atstumu siekia apie 45 m. Kitokios priemonės nežinau ar padėtų, nes tvenkinio plotas apie 1 ha. Noriu atkreipti iš savo praktikos visų dėmesį, kad žuvys dažniausia dūsta kur tvenkinukai apaugę žolėmis. Pamatavau savo eksperimentiniame tvenkinyje deguonį, kuris buvo šviežiai iškąstas, tai ten deguonis buvo apie 4-5 mg/l. Plotas apie 0,5 ha., o gylis iki 1,5 m., kai ledo storis apie 40 cm. Žinoma pavasarį įleidau vienmečių karpiukų 20 kg. Su tvenkinukais jau turiu 13 metų stažą::)

deras
27-04-2013, 17:37
Sveiki, gal kas gali paaiškint kas per žuvis, poros centimetrų ilgio

Nilas
27-04-2013, 17:51
Įtariu kad rotanas (http://www.naturephoto.lt/img/photos/pictures/povandeninis_pasauli s/rotanas_20110501_125 5701642.jpg). O tai nieko gero...

Aurielka
27-04-2013, 18:07
Nors J. Virbickas rotaną pavadino nuodėguliniu grundalu, jis priklauso ne gausiai grundalų (Gobiidae) šeimai, kurią sudaro apie 1800 rūšių žuvų, o kiek mažesnei eleotrinių (Eleotridae) žuvų šeimai. Jas nuo grundalų lengva atskirti iš to, kad grundalų krūtinės pelekai suaugę ir sudaro čiulptuvą, kuriuo žuvelės prisitvirtina prie dugne esančių akmenų ir kitų kietų daiktų.
Eleotrinės žuvys tokio čiulptuvo neturi. Šių žuvų šeimą sudaro apie 300 rūšių mažai judrių plėšrių žuvelių, kurios paplitusios gėluose vandenyse bei jūrų pakraščiuose. Tai nepalankioms gyvenimo sąlygoms gana atsparios žuvys. Kaip nurodo A.M. Kočėtovas, jei vandens telkinys nusenka, vanduo per daug atšąla, ar – priešingai – įkaista, jei labai pasikeičia vandens druskingumas, eleotrinės žuvys įsirausia į dumblą ir ilgam užsnūsta.

deras
27-04-2013, 18:51
Ir ką tokiu atveju daryti? Karpiams manau reikšmės neturi, bet lynų mailiaus neliks?

Nilas
27-04-2013, 19:01
Ir ką tokiu atveju daryti? Karpiams manau reikšmės neturi, bet lynų mailiaus neliks?

Prieš porą dienų kaip tik įkėliau nuorodą (http://www.akvariumas.lt/showthread.php?247-Aplinkosauga&p=15023#post15023), verta pasiskaitinėti. Na, o taupant tavo laiką, pateikiu bent ištrauką:

Mažuose tvenkiniuose grundalai suėda viską, ką tik sugeba apžioti. Todėl lieka tik didesni karosai, kurie dėl grundalų sukelto maisto trūkumo aktyviai kimba, todėl susidaro klaidingas įspūdis, kad pagausėjo didesnių karosų. Po kelerių metų didesni karosai yra išgaudomi ir lieka tik grundalai, o išnaikinti juos galima tik nusausinus vandens telkinį arba įžuvinus lydekomis. Naudojant grundalus kaip masalą padedame šioms nevietinėms žuvims išplisti, ir nors dažniausiai grundalai dėl lydekų ar kitų plėšrių žuvų naujuose vandens telkiniuose nesugeba išgyventi, egzistuoja labai reali galimybė, kad grundalai sugebės prisitaikyti ir taps ne tokiu lengvu grobiu lydekoms, kas sukeltų katastrofiškų padarinių, nes tada jų paplitimo sustabdyti būtų neįmanoma.

Šaltinis (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-04-24-mokslininkai-iesko-budu-pazaboti-invaziniu-zuvu-plitima/99773)

Pikulis
27-04-2013, 23:15
Tik su lydekom galima juos išnaikint, o kitas drastiskesnis budas, tai nuleist vandeni...

Junka
27-04-2013, 23:25
Dar kitas, gal net drastiškiausias būdas, tai: Ca(Cl)OCl

Nilas
27-04-2013, 23:50
Dar kitas, gal net drastiškiausias būdas, tai: Ca(Cl)OCl

:)) Taip, taip..., o jei dar radioktyvaus polonio įbersi tai rotanai artimiausius 300 tūkstančių metų nesiveis. :))
O jei jau neblevyzgojant, tai manau pats laikas Derui važiuoti dantytų žuvyčių pirkti, ir nemažai...

deras
08-06-2013, 20:07
Šiandien ryte nudžiugau pamatęs
3986

deras
12-09-2013, 08:54
Manau neblogi augimo tempai, leisti pernai gegužės mėnesį 3 cm. ilgio.
4325

deras
15-09-2015, 15:44
Sveiki, kada patartumėt nuleisti prūdus? Vienam karpiai, kitam eršketai? Kada nuleidinėjat iš praktikos?

tvis
15-09-2015, 16:21
Aš dar palaukčiau. Vanduo dar šiltas.

deras
01-02-2016, 15:01
Sveiki,

Taigi kol atostogovau nusprendžiau pažiūrėti kas šalia gyvena:)
tiesą pasakius negalvojau, kad tiek gyvasties yra, bet pasakykit kas tuose nuotraukose apart kiškio ir lapės?

Kokybė tokia kokia yra:)782978307831783 2783378347835

deivis
01-02-2016, 21:13
Antra ir 3-čia nuotrauka, tai šeškas, kas plaukia tai nežinau.

Aurielka
02-02-2016, 09:48
Iš nuotraukos sunku nustatyti gyvūno dydį. Plaukianti gali būti kanadinė audinė, nes ūdra turėtų būti žymiai didesnė.

deivis
02-02-2016, 13:15
Kad ne ūdrą, tai 100 procentu, tik sunku nustatyti, ar tai audinė ar kokia nors vandens žiurkė.

deras
02-02-2016, 14:03
Suprantu, kad kokybė prasta,bet aš manau, kad apart lapės ir kiškio kituose nuotraukose vienas ir taspats padaras
Dėl dydžio, na fone baltalksnis kokių 20cm. skersmens.

Toje vietoje per pylimą atkeliauja į tvenkinį, ne dažnai, gal kartą, du į savaitę, buvo gal ir pora savaičių tarpas kai neradau pėdų sniege.
Ant properšos krašto buvau radęs mažo karosiuko žvynų, daugiau nieko, nei išmatų, nei puotos stalo ar kokių kitų likučių.