PDA

ŽiÅ«rÄ—ti pilnÄ… versijÄ… : Maisto medžiagų poreikių, vandens keitimų demistifikacija



Vytautas
19-06-2011, 22:51
Norėčiau apibendrinti mąstymus. Rėmiausi Vilniaus Vingio vandenvietės vandens sudėtimi, D. Walstad "Ecology of planted aquarium", T. Barr "Non CO2 methods", Rolando patarimais, kitais pasiskaitymais, bendru supratimu.

Keičiant vandenį įnešama 3-jų reikšmingais galinčių būti dalykų:
1) NO3 - pakankamai didelės dozės (pvz.: Vingis 3,6 ppm). Startuojant akvariumą ir nekeičiant vandens pirmą mėnesį gali pilnai patenkinti augalų poreikius. Atkreipkite dėmesį, kad augalams gali pritrūkti azoto jei nedarote vandens keitimų, naudote osmozinį vandenį ar gruntą su dideliu CEC.
2) angliarūgštės - anglies šaltinis, kuris akvariumo su CO2 atveju nelaikytinas reikšmingu, tačiau paprasto (low-tech) akvariumo be CO2 atveju yra viena iš svarbiausių problemų su dumbliais priežąsčių. Anglį iš angliarūgštės augalai įsisavina prastai, tačiau dumbliai geba tai daryti. Todėl darant vandens keitimus akvariume be CO2 reikia būti atsargiems. Taip yra, nes esant pakankamam apšvietimui pagrindinis augimą lemiantis veiksnys akvariume be CO2 yra žemas anglies kiekis.
3) mikroelementų - darant vandens keitimus galima patenkinti visus poreikius apart geležies, kurią yra būtina įnešti kartu su trąšomis.

Geležis turi būti įnešama atskirai (http://www.akvariumas.lt/showthread.php?360-Gele%9Eies-tr?%9A?-gamybos-med%9Eiagos-ir-procesas) ar kaip vienas iš mikro trąšų komponentų. Pagal ją paprastai yra dozuojamos kompleksinės mikro trąšos (pvz.: Plantex CSM +B), kurias naudoti reikėtų tuo atveju jei nedaromi ar retai daromi vandens keitimai. Jei specialiai pasiruošta augalai geležį gali įsisavinti iš akvariumo substrato.

Pažymėtina, kad į akvariumą trąšų pavidalu taip pat yra būtina įnešti kalį. Jo tik iki 1/3 gali patekti su žuvų maistu. Kalio atsargas galima papildyti naudojant K2SO4.

Norint išvengti dumblių akvariume yra būtina užtikrinti augalams pakankamą visų maisto medžiagų būvimą. Šaltiniai: vanduo iš krano, gruntas, žuvų maistas, trąšos. Esant pakankamam visų medžiagų kiekiui augimas reguliuojams keičiant apšvietimo trūkmę. Gera naujiena, kad naudojant automatinį mechaninį laikmatį akvariume tai yra bene vienintelis paprastai kontroliuojamas dalykas. Bloga naujiena, kad fotosintezei būtino anglies dvideginio vandenyje natūraliai būna nedaug ir augalai jį greitai suvartoja. Kai jiems trūksta CO2 suklęsti dumbliai. Tam išvengti yra du keliai - riboti apšvietimą (intensyvumas max 0,5W/L, trūkmė iki 10 val.) arba anglį tiekti papildomai dujiniu arba skystu pavidalu. Norint stipriau riboti apšvietimo intensyvumo trūkmę ir laiką reikia rinktis tam tinkamus augalus.

Gal kas galės papildyti ar patikslinti?

Rolandas
19-06-2011, 22:58
Matau silpnų vietų: užkabinta ko gali trūkti, bet... nepaliesta kas gali kauptis ir duoti disbalansą (faunos kiekis, pašarai, šalinimo produktai), jei jau pagrindinis tikslas, kriterijus - bus/nebus dumblių (o kad taip paprasta būtų). Ta prasme, jei netingėčiau, sudaryčiau lentelę kiekvienam elementui ir toliau grafos: iš kur ateina į sistemą, min kiekis, optimalus kiekis, max kiekis, kaip greit suvartojamas (išeina iš sistemos), grįžimas, kita. Ir t.t. ir pan. Dar ieškočiau infos kas kurį blokuoja arba kuris priklauso nuo kurio (ir elementus, ir fiziologinius procesus pagrindinius).

Taigi:
Nekeičiant vandens ir mažai žuvų, mažai pašaro - azoto truks.
Kalio truks
Fe truks
P - pamiršai.
Mikroelementų? Priklausomai kokie augalai, koks augimas, koks vanduo. Tą sunku pastebėt, įrodyt.
Šviesos negali nusimažint iki "mažai"?, jei pritaikysi balansą prie kitų cheminių elementų mažų kiekių.
CO2 - labai svarbu. C - juk tai pagrindinė gyvos materijos statybinė medžiaga. Na gerai, gerai - azotas. :)

O jei yra organikos, pvz. geras kelmas, gruntas na toks su organika įdomesne - tai visai gali keisti situaciją.

Šiaip tai panašu į algoritmo sudarymą. Gerai ;)

Vytautas
19-06-2011, 23:18
Stengiausi kuo trumpiau. Šalinimo produktų, faunos, pašarų nesistengiau aprėpti. Ačiū už komentarą. Supratau, kad klydau skaičiuodamas azoto kiekius. Neapsižiūrėjau kur NO3, o kur grynas N. Taigi, su trąšomis būtina įnešti ir N.

Nežinojau, kad realiai startavau savo akvariumą su distiliuotu vandeniu... Nieks neįspėjo :)

Labai idomu kiek 1,5 kg kelmas keičia situaciją. Naujas užmirštas kintamasis. Ar gali kažkiek prilygti biohumusui? Maistingam pogrunčiui? Ar galima iš jo vandenyje tikėtis bent reikšmingų geležies kiekių (40 g/kg kelme)? Įtariu, kad nelabai migruoja... Azoto ir fosforo nedaug (iki 2 g/kg), tik kalio šiek tiek daugiau (15 g/kg).

Vytautas
20-06-2011, 07:59
Ar kas galėtų pakomentuoti, kodėl stipriai skiriasi fosforo poreikis pagal D. Walstad ir T. Barr? Azoto pagal abu autorius reikia gan panašiai, tačiau N:P santykis pagal svorį:
D. Walstad = 11,4 (320 mg N per mėnesį vs 28 mg P)
T. Barr = 2 (351 mg vs 180 mg)

Atitinkamai jei vadovautis D. Walstad fosforui įnešti pakaktų tik žuvų maisto. Pagal T. Barr - ne.

Virgism
20-06-2011, 09:18
Vytautai į šį klausimą trumpai atsakyti neišeis. Jei įdomu kodėl toks skirtumas reiktų pasidomėti ką visgi fosforas daro ir kokia jo svarba augalo fiziologijoje. Va šioje vietoje ir atsiranda tas skirtumas tarp tavo minimų autorių. O visa esmė yra grynai autorių požiūryje ir interpretacijose. Vienas laikosi nuomonės kad visko turi būti tiek kad niekada nepritrūktų, o kito - fosforo "badas" augalams gana dažnas reiškinys, taigi jo įnešinėti reikia tačiau persistengt nereikia, norint nepakenkti faunai...
Šiaip tai yra berods 2 Barrreport'ais skirti fosforui ir tenai gana detaliai paaiškinta kur ir kaip fosforas dalyvauja, kokia jo svarba augalo fiziologijoje. Tai paskaičius, gali jau pats darytis sau priimtinas išvadas.
Beje dar nereiktų pamiršti vieno dalyko, kad T.Barr metodika NEREKOMENDUOJA jokių medžiagų santykių. EI rekomenduoja tik kaip kontroliuoti medžiagų kiekius vandenyje, o jau kiek ir kokių medžiagų įnešti sprendžia pats akvariumininkas. Jis gali remtis tiek T. Barr siūlomais medžiagų kiekiais, tiek savo norimais medžiagų santykiais. Jo nuomone, medžiagų vandenyje turi būti tiek kad augalas bet kada jų turėtų pakankamai ir nei vienos iš jų nestigtų. Jis taipogi siūlo remtis maksimalaus suvartojimo rodiklių lentele, kuri praktiškai tinka visiems augalams, tačiau atskirų rūšių augalams maksimalus atskirų maistinių medžiagų suvartojimas gali būtų skirtingas, o taip pat ir suvartojamų medžiagų santykis gali būti skirtingas. Be to reiktų prisiminti ir jo minimą augalo "Ekstra" suvartojimą, kuris realiai augalo augime nedalyvauja, tačiau augalo fiziologijoje dalyvauja kaip "rezervinis" sandėliukas. Būtent šis procesas labai būdingas augalams kai kalbama apie fosforą...

jurna
20-06-2011, 09:52
Aš galbūt dar paipildyčiau Virgism tuom, kad fosforo badą net tik, kad augalai nesunkiai išgyvea, bet vizualai beveik nesimato jokių augalo nesveikatos požymių. Todėl fosfatų kiekio rekomendacijos labai plačios.
Kai kurie specialiai renkasi fosfatus, kaip ribojantį elementą, nes jei pradės riboti azotas ar anglis - augalai vizualiai degraduos. Tokiu atveju fosfatų trūkumas augalo augimą pristabdo ir neleidžia pasibaigti azotui ir angliai. Tokioje situacijoje padidinus fosfatų kiekį iššoka dumbliai - nes pradeda riboti azotas ir anglis. Dėl to ir susiformavusi nuomonė, kad fosfatai sukelia dumblius.
O kad augalas nebadautų, geriausia, papraščiausia ir ekonomiškiausia jo augimą riboti šviesos kiekiu, o ne maistinių medžiagų trūkumu. Būtent tą T. Barr ir siūlo.

Viktoras
20-06-2011, 10:18
Kai kurie specialiai renkasi fosfatus, kaip ribojantį elementą, nes jei pradės riboti azotas ar anglis - augalai vizualiai degraduos. Tokiu atveju fosfatų trūkumas augalo augimą pristabdo ir neleidžia pasibaigti azotui ir angliai. Tokioje situacijoje padidinus fosfatų kiekį iššoka dumbliai - nes pradeda riboti azotas ir anglis. Dėl to ir susiformavusi nuomonė, kad fosfatai sukelia dumblius.

Daug maž toks mano požiūris ir yra. Tik mano logika truputi skiriasi. Pirmasis ribojantis faktorius akvariume man yra ŠVIESA ir čia be jokių išvedžiojimu. Tačiau toliau, jei tręši trąšomis, kuriose santykis fosforo/azoto yra paslinktas į azoto pusę, esi visada tikras, kad jei dėl kažkokių priežasčių, neapsižiūrėjimo ir t.t. maistingų medžiagų augalai pristigs, tai pirmas komponentas, kuris baigsis, bus fosforas. O tai sukels tik augalų augimo sulėtėjimą ir gal dar truputi žalių dumblių. Pasibaigus azotui, pasekmės būdavo didesnės ir augalai, bent jau mano akvariumuose, daug lėčiau atsigaudinėdavo.

Vytautas
20-06-2011, 11:41
Dėl fosforo aišku. O dėl vandens keitimų įdomu. T. Barr rašo, kad akvariume be CO2 vandens nekeičia 2 metus. Jo nuomone vandens keitimo sukelti anglies kiekio svyravimai gali paskatinti dumblius. Ar Lietuvoje ši hipotezė/teorija dėl kažkokių priežąsčių negalioja?

Virgism
20-06-2011, 12:40
Vytautai, dideli CO2 svyravimai tiek akvariume su papildomu CO2 tiekimu tiek ir be papildomo CO2 tiekimo yra nepageidautinas reiškinys, į kurį žinoma greičiau reaguos dumbliai nei augalas, prie tolygaus CO2 kitimo paros bėgyje augalas gali priprasti, o štai į "ekstra" patiektą CO2 iš vandentiekio augalams sunku greitai sureaguoti, nes jie to CO2 "nelaukė"...
Taigi viskam yra savo priežastys. Beje turiu D. Walstad vieną įdomų straipsnį kaip kinta CO2 lygis akvariume dienos bėgyje ir pan. akvariumuose be papildomo CO2. Straipsnis publikuotas žurnale, taigi turiu tik popierinę versiją. Jei domina sakyk, atsinešiu žurnalą į susitikimą. Kai kurie forumo nariai jau yra matę šį straipsniuką...