PDA

Žiūrėti pilną versiją : Vyto žuvininkystės projektas



Vytas
25-03-2011, 17:46
Esu naujas narys Jūsų forume. Domina URC įrengimas didesnio pajėgumo nei 500kg/metus. Norėtųsi išsamesnes info.
Mano "akvakultūrinė" situacija: turiu didelį sklypą Trakų r. Sklype aukšti gruntiniai vandenys - galimybė kasti tvenkinį bet kurioje sklypo vietoje (aišku, prieš tai turint projektą). Šiuo metu esu išsikasęs vieną 24 a. tvenkinį, kitas suprojektuotas. Tvenkinys įžuvintas karpinėmis žuvimis. Šiai dienai norisi papildomai įžuvinti plėšrūnais.
Bet labiau domina uždara žuvų auginimo sistema. Statyčiau tam skirtą ūkinį pastatą. Reikia patarimo dėl URS, dar geriau - sistemos projekto, prognozuojamų išlaidų dydžio ir tt.
Domintų ir galimybė susieti URS su atvirais tvenkiniais, skirtais rekreaciniams poreikiams ar panašiai.
Jei kam nors būtų įdomu kažką patarti, būčiau dėkingas.

Rolandas
25-03-2011, 18:55
Sveiki,
Tvenkinį galima kasti, bet jei neturėsite žemiau kur išleisti vandens, bus problemiška intensyviai ūkininkauti. O turėti komercinei žvejybai ar pramogai ne per tankiai įžuvintą tvenkinuką - ne problema.
Dėl URS. Tai pirmiausia reiktų apsispręsti kokiu tikslu, kokio pajėgumo sistemos reikia. Jei susieti su tvenkiniais, tai galvočiau apie retesnės, brangesnės žuvinimo medžiagos veisimą. Dalies jos pardavimu, kad kažkiek padengtų eksploatacijos, investicijos išlaidas. Apie rūšis reiktų gerai pagalvoti ir apie ateitį, kaip gali kisti tam tikrų rūšių poreikis Lietuvoje per ateinančius 3 - 5 metus.
Turiu idea fix dėl KOI dekoratyvinių karpių - kol kas niekas rimtai tuo Lietuvoje neužsiima. Turint gerą verslo planą ir pakankamai investicinių lėšų - didelė perspektyva.
Aišku, laikai ne patys geriausi, bet pamažu ruoštis - reiktų ;)

P.S. į pasiūlymą atsakiau Jums asmenine žinute "Pranešimai"

Pikulis
26-03-2011, 09:40
Yra tų koi augintojų Lietuvoje ir nemažus pinigus jie ten sudėję, tik dar nesireklamuoja beveik...

Rolandas
26-03-2011, 09:42
Ar tik augintojų, t.y. sau nusipirkusių, ar jau ir besiruošiančių veisti, rimtus reproduktorius besiauginantys?
P.S. įmesk kontaktus į a.ž. Ačiū

Vytas
01-04-2011, 14:22
Mano sklype galima kasti tvenkinį bet kurioje vietoje: aukštas gruntinis vanduo. Tačiau nuleisti nėra kur. Siurblių pagalba išsiurbti taip pat neįmanoma. Buvo bandyta siurbt kasimo metu 50m3/min, be šansų. Infiltracija milžiniška - aplink smėlis su aukštu vandens horizontu. Matyt pramoninei žuvininkystei tvenkiniai būtų nelabai tinkami.
Kokia žuvų rūšis būtų perspektyviausia?
Tiesa, gal žinot, kur artmiausiu metu galima bus nusipirkti upėtakių mailiaus?

Nilas
01-04-2011, 15:16
Kokia žuvų rūšis būtų perspektyviausia?
Neiškasus prūdo sunku ką ir pasakyti. Upėtakių klausimą apspręs vandens temperatūra. Man asmeniškai patrauklesni būtų vaivorykštiniai, dėl to kad geriau auga ir gali šiltesnį vandenį pakelti. Jei vanduo bus vėsus, tai gyvens ir margieji upėtakiukai. Vaivorykštinius veisia "Taurų žuvys", o be jų daugiau nieko nežinau, nebent Žeimenos žuvivaisa. Manau, šiemet vistiek dar nežuvinsi, iškasus prūdą reikia, kad pirmaisiais metais prisipildytų ten natūralios gyvasties: vabalų, moliuskų, mažųjų vėžiagyvių. Vidurvasarį pasimatavus temperatūrą, turėtų būti aiškiau kuo žuvinti kitamet.

Vytas
01-04-2011, 17:34
Čia upėtakiai man reikalingi į tvenkinį, kuris jau įžuvintas karpinėmis žuvimis. Nes jame per vieną vasarą jau priviso nepageidaujamo mailiaus: saulažuvių ir kartuolių, tai pat yra sidabriniu karosų.
Manau, kad upėtakiai būtų pats tas, gal būt koks starkiukas, šapaliukas ar eršketukas.
Del upėtakių: tai vaivorykštiniai ar ežeriniai. Jei atidėčiau kitiems metams, mailiaus jau būtų per daug.

Vytas
01-04-2011, 17:42
Gal kas žinot, ar upėtakiukus apie Vilnių, Trakus kas parduoda?
Kietaviškes žinau. Bet šiais metais kažkaip visi silpnai žada apie mailiaus prekybą. Sako, kad daug įtakos turėjo šios dvi sunkios žiemos.

Nilas
01-04-2011, 18:09
Sunkiai rasi. Vienas iš Lietuvos ūkių bandė žaisti su upėtakiais, bet šie neatlaikė vasaros karščių. Likusieji ūkiai ant to pačio grėblio lipti nenori. Jau minėjau, kompromisas - vaivorykštiniai, lengviau išgyvena, didesni auga.

Manau, kad upetakiai butu pats tas, gal but koks starkiukas, sapaliukas ar ersketukas.
Eršketukai ne plėšrūnai, jie maitinasi praktiškai karpiniu maistu. Šapalas toks irgi tik "pusiau plėšrūnas", mailiui naikinti ne pati produktyviausia žuvis. Upėtakiai turėtų mailių gerai medžioti, bet jei tvenkiny yra bent viena lydeka, ji medžiodama teiks prioritetą upėtakiukams ir užuot gaudžiusi saulažuves, pirma pasimėgaus riebia upėtakių mėsyte. Starkis - visai neblogai, gal kad brangokas palyginus su kitom plėšriom žuvim. Pigiausias variantas - lydeka. Jei norisi labiau egzotiškesnio varianto - šamas, bet tik su sąlyga, kad neleisi jam dideliam užaugti, nes tada išnaikins ne tik saulažuves.

Lydekos labai mėgsta upėtakius :)
http://kenai.fws.gov/overview/notebook/images/northern_pike_lobby_ adfg.jpg

Vytas
01-04-2011, 18:57
Lydekų neplanuoju. Manau, kad jos pačios irgi neužsiveisė. Šamų irgi nenorėčiau, nes tvenkinio nuleisti negalėsiu, o kitaip juos pagaut ar sugebesiu. Vaivorykštiniai būtų optimumas. Starkis visai nieko. Na, šapalą žinau, kad visaedis. Bet gal papuoštų tvenkinį plaukiodamas netoli paviršiaus. Gal dar galėtų gyvent salačiukai? Su spiningu nemažai esu pagavęs, bet kaip jaučiasi tvenkiniuose - nežinau. Na dėl eršketukų, tarsi turiu gandų, kad mailiukas ir varliukus paskanauja. Ar tiesa, nežinau.

Nilas
01-04-2011, 19:35
Lydekų neplanuoju. Manau, kad jos pačios irgi neužsiveisė.
Esu girdėjęs atvejį, kaip per 4 metus prūde "iš niekur" atsirado lydekų. Jei "iš niekur" atsiranda saulažuvės, tai lydekos lygiai taip pat gabios šitam :) Tokiais atvejais reikia padėkoti vandens paukščiams, už tokias paslaugas. Bet, aišku, jei niekas dar nepagavo, vadinasi gal jų ir nėra.

Šamų irgi nenorėčiau, nes tvenkinio nuleisti negalėsiu, o kitaip juos pagaut ar sugebesiu.
Spiningas arba dugninė vėlai vakare su kuokštu naktinių slėkų, vištų kepenėlėm, kriauklių mėsa. Taip, pagauti iš tikrųjų nėra lengva.

Salatis, mano žiniom, gali gyventi tvenkiny, rytais ir vakarais pradžiugintų įspūdingais šuoliais virš vandens, tik kad jo mėsa prastoka, ašakų daug. Nežinau, kaip jam sekasi po ledu gyventi.
Tai lieka vaivorykštinukai arba starkiai. Bet gal kiti dar ką nors patars.

Marius S
01-04-2011, 23:39
Aš dar vėgėlių pasiieškočiau.

Rolandas
02-04-2011, 21:35
Vaivorykštiniai karpiniam tvenkinyje gyvens pavasarį ir rudenį. Vasarą išvirs, o žiemą neperžiemos - labai sezoninis reikalas.
Lietuvoje jau neveisiami (na gal dar bus bandymas). O klausti galite Vasaknose, Bartžuvėje, gal dar kur. Arba patiems pavažiuot į Lenkiją su gerai įrengtu čanu kol nesušilo vanduo. Būtinai su deguonies įranga.
Tvenkinyje man patinka eršketai, bet pirkti didesnius, nes mažus surinks paukščiai nuo paviršiaus, o jei neįaugs didesni, tai žiemą audinės pasitvarkys. Jei leidžia piniginė, siūlau pirktis kilograminius.
Tvarkingas eršketinis tvenkinys turi būti kietu dugnu, be tankios augmenijos - įsipainioja, neprasibrauna pirmyn, neišplaukia atgal.
Nieko negirdėjau apie ežerinius upėtakius. Kas tai?

Nilas
02-04-2011, 21:51
Bet Vytas minėjo, kad nori saulažuves retinti, tai ar eršketai tuo pagelbės? Kas dar lieka, lydekos?
Kažkokie ežeriniai upėtakiai yra Amerikoj, Lietuvoj ir aš negirdėjau.

Rolandas
02-04-2011, 21:53
nori saulažuves retinti, tai ar eršketai tuo pagelbės?
Nepagelbės, nebent H.huso, kurių vis dar nėra.
Jo, upėtakiai gerai renka saulažuves. Ir taip įbaugintos, dar tos kur lieka, tik pakraščiukais taip trumpais perbėgimais plaukioja, nezylioja po atvirą veidrodį laisvai :)
Manau, ir starkiai tam tiktų.

Nilas
02-04-2011, 23:17
Nieko negirdėjau apie ežerinius upėtakius. Kas tai?

Ežerinis upėtakis. Labai greitai auga ir idealiai tinka veisimui, pasiekia metro ilgį (kartais net ir daugiau) ir 20 kilogramų svorį. Gyvena iki 20 metų. Tai plėšri žuvis, ji minta smulkia žuvimi, vabzdžiais ir jų lervomis.

Ežerinis upėtakis gyvena ežeruose, kuriuose vanduo yra šaltas, švarus ir skaidrus. Jo kūnas lankstus, kampuotas, tamsus, nugara turi sidabrinį atspalvį, sidabriškai pilkas šonuose, pilvo dalyje daug tamsių dėmių, pats šviesus, lengvai rožinio atspalvio.

Neršia vėlų rudenį, antroje spalio - lapkričio pusėje, neršimas vyksta upėse (kai kada pačiuose ežeruose), patelės žvirgždo grunte rausia lizdus. „Vestuvinis apdaras” labai ryškus: sidabrinė patelių šonų ir pilvo spalva pasikeičia į tamsiai pilką, o patinėliams atsiranda oranžinių juostų ir ryškių dėmių, nugaros pelekai patamsėja, patinėlių pilvo pelekai nusidažo ryškiai oranžine arba ryškiai rausva spalva.
Šaltinis (http://vetytaametyta.blogas .lt/jei-jusu-sklype-yra-tvenkinys-179.html)

Vytas
02-04-2011, 23:50
Tai ieškosiu vaivorykštinių upėtakių. Gal pas mane jie žiemos. Nes gylis per 3 metrus. Vasarą gelmėje nelabai sušyla - yra šaltinių. Dar manau pastatysiu orapūtę. Beje, šalia tvenkinio statomo namo šildymą numačiau šilumos siurbliu, kurį maitins iš gręžinio imamas vanduo . Iš siurblio vanduo bus pumpuojamas į tvenkinį. Na, tiesa, gal jis nelabai bus prisotintas deguonies, bet visada vyks vandens kaita. Jo temperatūra, manau, bus kokie 6C. Na prie gerų norų galima išmetimo vandenį prisotinti deguonimi, leidžiant per kaskadą ar kitaip. Vasaros metu, naudojant siurblį karsto vandens ruošimui, tvenkinys bus aušinamas tokios pačios temperatūros vandeniu - na, žinoma, vandens kiekis bus žymiai mažesnis nei žiemą.

Gal prie vaivorykštinių įleisčiau kelis starkiukus. Ar žinot kur juos parduoda?

Rolandas
03-04-2011, 10:05
įleisčiau kelis starkiukus. Ar žinot kur juos parduoda?
Paprastai starkiukais prekiaujama rudenį, nes sunkus jų žiemojimas sutankinus, tuščiuose maisto, žiemojimo tvenkiniuose. Tik URS (paskutinė nuoroda) galima išaugint kada nori, kokio nori dydžio. Kiek žinau nerštus turėjo apie naujus metus, birželiui bus 6g - pakankamai stipri žuvytė, kad galima leist laukan.
UAB Arvydai (Arvydai)
Laukysta (Žąsliai)
Garliavoje (http://www.starkiai.lt)

Vytas
03-04-2011, 23:02
Ačiū Rolandui ir Nilui už nuorodas, kur ieškoti starkiukų. Atsiliepė Garliava. Žada pabaigoje gegužės turėti tinkamo mailiaus. Kainos ir svorio kol kas nenurodė. Jei gausiu informaciją, galiu pasidalinti.

Marius S
04-04-2011, 12:04
Bent pernai 4 lt už vienetą prašė.

Nilas
04-04-2011, 12:48
4 lt už mailiaus vienetą? Gal čia jau paauginti šiųmetukai?

Vytas
04-04-2011, 20:23
Kol kas kainos nepateikė, tik nurodė laiką kada turės. Bendravom elektroniniu paštu. Matau Marius pats iš Garliavos, ko gero žino kainas.

Nilas
04-04-2011, 20:59
Kad kaina tokia buvo, tai net neabejoju, bet greičiausiai tai jau buvo nebe mailiukas, paaugintos žuvytės, šiųmetukai. Palyginimui, Išlaužas parduoda lydekų mailių po 0,2 Lt/vnt. Kažin ar lydeka yra yra 20 kartų blogesnė už starkį? :) Tiesiog reikėtų apsibrėžti ką vadiname mailiumi, nes mailius yra tam tikra žuvytės vystymosi stadija. Kada prasideda ir kada baigiasi mailiaus stadija čia Rolandas galėtų patikslinti. Mano supratimu mailius tai maždaug 1,5-5 cm. Todėl visai realu, kad po 4Lt parduodami jau nebe mailiukai, bet žuvytės kurių dydis apie 10cm. O tada jau visai kas kita.

Rolandas
04-04-2011, 21:46
Turiu kažkur popierinį variantą dėl standartų - amžinių grupių, o iš interneto nepavyksta man "ištraukt" LST 1975:2004 „Gyva žuvis“.
Pabandykit, gal Jums pavyks kur kokią kopiją rast.

Dėl kainų, tai mano pati nemėgstamiausia tema. :) Jos taip greit keičiasi, koreguojamos ir.t.t, o kartą čia "įkaltos" lieka ilgiems laikams užkonservuotos ir konkurentams sureagavus, "užšaldo" domėjimąsi paskelbtosios organizacijos kainomis.
Suprantama, kai perkama vienetais ar keli kg, kaina bus maksimaliai aukšta, kokią tik galima paimt pagal metų laiką ir pasiūlą/paklausą, o perkant šimtais kg, tonomis ir nuolatos, t.y. tampant pastoviu pirkėju, kolega - kitokia. Nesitikėkit pirkdami desėtką kitą, gauti žemiausią kainą už kg.
Galėčiau padėliot URS štukytės kainą, bet nieks neatsižvelgia, kad pardavėjas (paprastai savininkas) turi važiuoti iš namų į įmonę, kad parduoti 15 vnt. Kuras, laikas suėda pelną.
Negailėkit truputį "permokėt", tai sunkus, rizikingas ir ne toks jau pelningas darbas. ;)

Marius S
04-04-2011, 21:52
Taip, teisingai paaugintos kažkur 10 - 15 cm dydžio. Aš tuo momentu unguriukus pirkausi tai taipogi po 4 lt už vienetą sumokėjau.

Vytas
15-04-2011, 18:36
Prieš keletą dienų buvau "Bartžuvėje" pirkti žuviukų tvenkiniui. Pirkau šiek tiek plačiakakčių sveriančių po 100g ir pora tokių pačių amūriukų. Prieš metus žuvis buvau pirkęs Išlauže. Mano vertinimas 5:0 "Bartžuvės" naudai.
Prieš metus Išlauže gavau tik didelius apie 2,5 kg plačiakakčius. Krovė iš sausų dėžių, kuriose jie vargšai daužėsi. Visi atrodė apsikruvinę, susižaloję. Paėmiau septynis. Du parvežiau kaimynui, penkis sau. Pas kaimyną krito abu. Pas mane iš penkių išliko tik du. Nepatiko ir bendra pardavimo tvarka Išlauže. Didžiulis chaosas.
"Bartžuvėje" viskas tvarkinga: žuviukai laukia ramiai konteineriuose su vandeniu. Jokios eilės, nes parduoda visomis darbo dienomis. Iš anksto galima paskambinti į sandėlį, pasitikslinti kokios žuvies yra, kada geriau atvažiuoti. Siūlau pirkti pas juos, manau, kad liktumėt patenkinti.

Tiesa dėl savo nuomonės auginti upėtakius savo tvenkinyje pradedu abejoti. Buvau užsukęs į Vievį pas kolegas turinčius vaivorykštinių. Pasirodo praėjusią vasarą turėjo nemažų problemų dėl aukštos temperatūros, nepaisant to, kad jų tvenkiniai truputėlį yra pratakūs.

Nilas
15-04-2011, 19:33
Gerai, kad pasidalini įspūdžiais. Dažnai išgirstu, kad vienas ar kitas ūkis galėtų pasitempti dėl pardavimo sąlygų. Tikėkimės taip ir bus. Išlaužas meistriškai dirba su įvaizdžiu spaudoj, to galėtų pasimokyti kiti ūkiai.
Kiek vnt. žuvelių pirkai? Gal nuotraukų įkelk savo įžuvinimo procedūros, labai įdomu. :)

Nilas
16-04-2011, 22:04
Vytai, kaip tavo naujos žuvys laikosi? Adaptavosi? Kaip suprantu, pirkai nedidelį kiekį? Nuotraukų neturi padaręs?

Vytas
17-04-2011, 09:51
Daugiau kaip prieš savaitę įleisti plačiakakčių jaunikliai manau pritapo gerai. Kritimo požymių nėra. Įleidau 20 vnt. Kada atsivežiau vienas tarsi pasiversdavo pilvuku aukštyn, bet kai įleidau į tvenkinį sėkmingai nuplaukė visi. Foto nedariau.
Vakar, būdamas sodyboj, sulaukiau skambučio iš Klaipėdos. Skambino iš "Kajaus": anksčiau pas juos domėjausi dėl upėtakių mailiaus. Jų kurjeris planavo važiuoti link Vilniaus su žuvytėmis. Upėtakių nepasiūlė. Susigundžiau siūlomais eršketukais. Vakare Trakuose pasitikau kurjerį ir pasiėmiau keturis man skirtus besterius, kuriuos tuoj pat nuvežiau į savo tvenkinį. Galėsiu vėliau informuoti, kaip šie gražuoliai prigijo. Tiesa, telefonu žadėjo, kad svoris bus 200g, bet, manau, svėrė ne ką daugiau kaip 100g. Šiaip atrodė labai gražūs ir gyvybingi.

Rolandas
17-04-2011, 09:58
Susigundžiau siūlomais eršketukais. Vakare Trakuose pasitikau kurjerį ir pasiėmiau keturis man skirtus besterius, kuriuos tuoj pat nuvežiau į savo tvenkinį. Galėsiu vėliau informuoti
Per šalta gali būti dar eršketukus leisti į tvenkinius. Turiu patirties, kaip parsivežęs balandį iš 15C eršketukus paskui gelbėjau su visokiais šildytuvais - brangiai kainavo. O jei būčiau paleidęs tvenkinin, tai ramiai būčiau miegojęs, net neįtaręs, kad per pora dienų būtų galą gavę.
Vytai, lauksiu tolimesnių pranešimų kaip ten jiems pas tave. Gal pasiseks. ;)

Jie gali būti atvažiavę iš Lenkijos šiltavandenių URS arba šiltavandenių varžų ūkių (ant TEC vandenų), kur dabar jau 18C.
Su mažais atvežtiniais eršketais palaukite birželio pradžios, o šiaip reiktų pirkti didesnius, kitaip audinėms ar ūdroms baliukas bus rudenį ar žiemą.

Labai pravartu būtų pamatyti tų žuvų įsigijimo dokumentus ir užfiksuoti, bent jau pamatyti, iš kurio ūkio ir pirkimo datą. ;)
Pardavėjas, pirkėjui paprašius, privalo pateikti ir veterinarijos pažymą, kad žuvis sveika.
P.S. paspauskit kada telefono foto ;)

Vytas
17-04-2011, 11:00
Rolandai, gaila, kad neturėjau tokios informacijos. Na turiu dar šiek tiek vilties, kad mano skubus sprendimas nebus visai klaidingas. Būtų gaila, kad nepavyktų. Geriau mokytis iš svetimų klaidų, nei iš savo. Laikas parodys. Informuosiu.

Nilas
17-04-2011, 13:05
Vytai, jei ne paslaptis, išduok kiek kainavo besteriukai, parašyk į a.ž. ;)

Nilas
17-04-2011, 15:02
Hmm.. Na įvertinant tai, kad atvežė į namus, tai tada dar nieko. Žinoma reikia atsižvelgti ir į tai, kad eršketai šiemet deficitiniai, mažai kas jais prekiauja. Tačiau galėtų jie tas kainas ir paleisti truputį. Jei tektų pirkti eršketų, tai labai rimtai svarstyčiau ar pirkti metinukus ar damesti kelis litus ir ieškoti kilograminių. Bet jei tie mažyliai gerai augs, tai vėliau atsipirks, besteris yra besteris. Kitais metais gal reikės ir man išbandyti.

Rolandas
17-04-2011, 22:02
Kilo tokia mintelė, jei tvenkinys prie namų ir žuvimis galima pasirūpinti kasdien, gal galima susikonstruot nedidukę varžą (http://www.umass.edu/aquaculture/projects/cage_culture.htm) ant kokių pantonų ar prie liepto?
Dėl spartaus augimo galima pašert gerais pašarais, įrengti lempą, viliojančią vabzdžius, apsaugoti nuo didesnių plėšrūnų kol paaugs, adaptuosis, sustiprės...
Jei reikia, galima įsigyti/pasigaminti automatinę šėryklą, o jei truktų deguonies, pastatyti nors ir patį silpniausią siurbliuką ar kompresorių ir susikonstruoti aerliftą, kuris pavarinėtų vandenį. ;)

video (http://www.youtube.com/watch?v=zqzyK1QygHM)

Vytas
20-04-2011, 11:41
Žiūrėjau video. Mintis tikrai nebloga.

Rolandas
20-04-2011, 11:57
Varžą galima panaudoti ne tik žuvų auginimui, bet ir sandėliavimui. Pasigauni žvejyboje, o kažkodėl nesinori gaminti. Du keliai: išdoroti ir šaldytuvan (keičiasi skonis, sensta pamažu vis tiek) arba varžon, kur gali paimt bet kada šviežią, tiesiai iš vandens.
"Senais" laikais, kai prekyba gyvais karpiais nevykdavo ištisus metus, gilioje metalinio sieto varžoje pasilikdavom žuvų Kalėdoms. Gal ir dabar kam aktualu būtų. ;)

Vytas
26-04-2011, 22:00
Praėjo pusantros savaitės po eršketukų įleidimo. Jokių blogų požymių dėl atkritimo nėra. Anksčiau įleisti maži plačiakakčiai irgi matyt gyvena neblogai.
Turiu " bėdą" vardu BEBRAS tvenkinyje. Nežinau ar čia jie užklydo pasižvalgyti ar ketina įsikurti rimtai. Šalia esančiame melioracijos kanale jie gyvena. Ten ant kranto yra augančių krūmų. Bet jie atsibeldė į mano tvenkinį, kurio krantuose manau jiems nėra maisto. Netoli tvenkinio pasodinau pušeles. Iki jų apie 15 metrų. Tai Velykų sekmadienį atvažiavęs prie tvenkinio radau tris pušeles nukirstas ar atvilktas į tvenkinį. Kaltininką išdavė uodegos šliužė. Pušelės atviltos ir paliktos negraužtos- tikriausiai neskanios. Gal turit patirties su tokiais "kaimynais"?

Nilas
26-04-2011, 22:30
Turiu " bėdą" vardu BEBRAS tvenkinyje.
Gal reikia šunį pririšti netoli tos vietos kur laikosi bebras, gal išbaidys. Žinau, kad vandens paukščius gan sėkmingai baido medžiokliniais šunimis, o bebrams gal irgi tai suveiktų.

Rolandas
26-04-2011, 22:50
Sulaukti medžioklės sezono pradžios, ir kaip bebūtų gaila, toks kelias - neleisti įsikurti.
Kitaip neliks pušelių, atsiras urvai pylimuose (galima įlūžt su auto, nusilaužt koją įsmukus arba išleis tvenkinį).
Jei urvus užpilsi žemėmis - lengvai atsikas. Jei užpilsi plytgaliais ir žemėm - prasikas šalia.

Vytas
28-04-2011, 21:18
Gal nebloga mintis su šunimi vaikyti bebrus.
Turiu namie tokį "sužmogėjusį" taksą, kuris gyvena šiltame name ir ko gero lauke nakvoti " nepasirašytų". Šiaip ,kai nusivežu į sodybą, tai pasijunta tikru vilku. Jei pamato kokį laukinį gyvį, akys pasidaro tarsi stiklinės, deja trumpos kojos neleidžia nieko pasivyti. Na šiaip beveik pusę viso laiko būna užsiėmęs " šachtų" kasimu. Turi labai stiprų teritorijos saugojimo instiktą ir "užmušantį " atkaklumą: jei įveja katę į medį, tai gali kokias šešias valandas loti ir budriai tikėtis , kad pasiseks ją sučiupti.
Bet kaipgi šeimos narį paliksį vieną tarp miškų dar pamanys , kad šeimininkas jį pametė. Jei nusitrauktų grandinę ar kaklasaitį, tai parlėktų ir į Vilnių.
Šuns variantas tiktų ko gero tik gyvenant sodyboje.

Pikulis
28-04-2011, 23:07
Kartais bebrus medioja taksų pagalba ;D

Nilas
29-04-2011, 14:06
Turiu namie tokį "sužmogėjusį" taksą.....
Turiu ir aš kaime taksą, visi tavo išvardyti bruožai tinka ir maniškiui, nekeisčiau į jokį kitą šunį. Pavedžiok jį ten kur bebras lankosi, gal paseks pėdomis iki urvo, pavaikys, savo kvapo paliks. Nelegalių būdų nesiūlau, bet jei bus labai blogai su tuo bebru, tai spręsk pats. Gal kokus gamtininkus reiktų kviestis, kad sugautų ir išvežtų kur nors į atokią vietą. Nežinau.

Vytas
29-05-2011, 11:07
Praėjo daugiau kaip mėnuo nuo eršketukų įleidimo.Atrodo su jais viskas gerai. Jokių kritimų nepastebėjau. Na jie patys irgi nesirodo. Penktadienį parsivežiau dar dešimt eršketukų ir dvidešimt upėtakiukų. Eršketukai mažesni nei anksčiau įleidau (apie dešimt centimetrų ilgio). Upėtakiukai kokių dvylikos- penkiolikos centimetrų ilgio. Paleisti tuoj parodė savo charakterį. Vos išplaukę iš maišo puolė vaikytis saulažuves. Bet pasirodė , kad saulažuvės greitesnės. Teks jiems dar treniruotis ir auginti raumenis. Gal trūksta ne tik raumenų, jų pelekiukai šiek tiek pažeisti kaškokios infekcijos ar panašiai. Bet šiaip atrodo neblogai. Manau , kad sustiprės. Vakar ( šeštadienį) nuvažiavau pasižiūrėti , kaip laikosi upėtakiukai. Kelis pastebėjau stovinčius seklumoje netoli kranto. Vakarykščio saulažuvių vaikymosi azarto nebebuvo. Matyt suprato , kad neverta veltui eikvoti energijos. Stebėjau vieno elgesį. Stovėjo vietoje, aplink plaukioja buožgalviai. Atrodė tarsi į juos nereaguoja. Vienas buožgalvis priplaukė apie dešimt centimertų priešais upėtakio galvą. Upėtakiukas padarė staigų šuolį ir buožgalvis burnoje. Gera pažanga. Pasilepins buožgalviais , priaugs raumenų ir galės gaudyti saulažuves. Tačiau atrodo, kad atsivežtas upėtakiukų kiekis bus nepakankamas sumažinti saulažuvių kiekį. Gaila , kad nebegausiu norimų starkiukų- krito pas pardavėją. Teks laukti vidurvasario rezultatų- bus matyt ar upėtakiukams tinkamos sąlygos mano tvenkinyje. Jei pasiteisins planuoju įsileisti daugiau, rudenį kiti pardavėjai žada turėti ir starkiukų.

Vytas
29-05-2011, 11:16
Tiesa bebrai daugiau lyg nebesirodo. Matyt tai buvo žvalgybinis žygis. Buvo aplankytas ne tik mano tvenkinys. Sekantis, toliau už maniškį, yra kaimyno tvenkinys. Nors kaimyno teritorija aptverta, jie matyt pralindo apačia tvoros. Čia parodė apie save nuleisdami pora gluosniukų. Bet praėjo beveik mėnuo ir atrodo, kad daugiau niekas nevyksta, bent pas mane.

Vytas
21-06-2011, 22:46
Upėtakių tvenkinyje liko nevisai aiškus. Praėjus dviem savaitėms radau tris negyvus. Galėjo būti kritusių ir daugiau , gal juos galėjo sulesti kirai , kurie kartais atskrenda. Na o gal krito tik tie keli. Priežastis man visai neaiški. Tomis dienomis buvo didelė kaitra, bet nemanau , kad vandens temperatūra galėjo pasiekti kritinę. Tačiau didelį mano susirūpinimą kelia kas kita. Pastebėjau, kad kažkuo serga saulažuvės. Kai kurios pastebimai lėtesnės už kitas. Jos tarsi blyškesnės , galvos patamsėjusios. Kai kurių sergančių pelekai paraudę. Vieną tokią lėtą išmečiau rankomis ant kranto. Pamačiau , kad pelekai kraujuoja. Manau ši liga gali būti pavojinga ir kitoms žuvims.

Vytas
13-07-2011, 10:45
Vakar surengiau vakaro vejybą su traukiamu tinklu. Kai kurie rezultatai nustebino. Daugiausia į tinklą pakliūdavo plačiakakčiai. Jie buvo neįtikėtinai daug paaugę. Pavasarį juos įleidau sveriančius apie 100 g. Dabar manau, kad jų svoris iki 400g. Pakliuvo keletas erketukų. ie irgi paaugę, tačiau tikrai ne taip pastebimai. Buvo įleisti kokių 20 cm ilgio, dabar yra apie 30 cm. Upėtakių nepavyko pagauti. Kai uvinau plačiakakčių jaunikliais įleidau ir pora amūrų jauniklių. Į tinklą jie taip pat pakliuvo. Paaugę visai nedaug. Kol kas jie olių dar neėda (tiesa jų nelabai ir yra) minta tuo, kuo eriu karpius.
Darau ivadą , kad plačiakakčiai ko gero net produktyvesni u karpius, na ir maitinasi be papildomo ėrimo. Be to labai lengvai pagaunami su tinklu. Dar įvertinus labai gerą jų skonį- puiki uvis auginti tvenkinyje.

rolandelis
13-07-2011, 10:49
Dar įvertinus labai gerą jų skonį- puiki žuvis auginti tvenkinyje. Sutinku,rūkyto plačiakakčio skonis pasaka.

doms
13-07-2011, 17:04
Apie kokius plačiakakčius kalba eina? baltuosius ar marguosius?

Vytas
13-07-2011, 23:30
Manau, kad jie hibridiniai. Pirkti "Bartuvėje", apie 20 vnt. Ivaizda jų tarsi vienspalvė- balkva. Du dideli yra pirkti Ilaue. ie pas mane jau antrą sezoną. Jų dydis labai įspūdingas. Į tinklą ir buvo pakliuvę. Svoris manau apie 4 kg ar daugiau. Kai įuvinau buvo jau dideli. Bet iuo metu yra tikrai padvigubėję. Pagavau keletą nemaų karpių, kurie daugiau ,kaip trivasariai. Jų svoris gana skirtingas. Vieni tipiki "maksiminiai", kiti gerokai maesni. Na jie įuvinant buvo irgi skirtingo dyio. Matyt ir to paties amiaus nevienodai auga.

Vytas
13-07-2011, 23:40
Manau, kad jie hibridiniai. Pirkti "Bartuvėje", apie 20 vnt. Ivaizda jų tarsi vienspalvė- balkva. Du dideli yra pirkti Ilaue. ie pas mane jau antrą sezoną. Jų dydis labai įspūdingas. Į tinklą ir buvo pakliuvę. Svoris manau apie 4 kg ar daugiau. Kai įuvinau buvo jau dideli. Bet iuo metu yra tikrai padvigubėję. Pagavau keletą nemaų karpių, kurie daugiau ,kaip trivasariai. Jų svoris gana skirtingas. Vieni tipiki "maksiminiai", kiti gerokai maesni. Na jie įuvinant buvo irgi skirtingo dyio. Matyt ir to paties amiaus nevienodai auga.

Vytas
17-07-2011, 22:28
Savaitgalį buvau prie tvenkinio. Mano žvejyba tinklu davė ir blogų rezultatų. Radau vieną jauną plačiakaktį kritusį. Kaip rašiau, daugiausia į tinklą pakliūdavo jauni plačiakakčiai. Jų pas mane dvidešimt, o vienu traukimu pakliūdavo apie dešimt. Taigi tinkle jie buvo atsidūrę net po kelis kartus. Akivaizdu, kad tai labai jautri žuvis, nuo tinklo likdavo kraujosrūvų. Na ir žvejybą tinklu reikia atidėti rudeniui, kada žuvys bus tinkamos stalui, o ne paleidimui atgal į tvenkinį.

Vytas
15-08-2011, 19:39
Anksčiau įleisti upėtakiukai nežinau kaip gyvena. Vanduo mano tvenkinyje nėra labai skaidrus. Jų netenka matyti. Tik iš saulažuvių elgesio manau, kad jie dirba savo darbą. Kada maitinu žuvis batonu, matau , kad saulažuvės bijo didesnių žuvų. Anksčiau, kol nebuvo įleista upėtakių, toks elgesys joms nebuvo būdingas. Tačiau mano įleistas upėtakių kiekis jokio rezultato saulažuvių skaičiui nedaro. Čia aišku įtakoja ir upėtakių dydis.
Šį savaitgalį buvau netoli Tauragės. Neatsispyriau gerai progai papildyti savo tvenkinio plėšrūnų gretas. Nusipirkau dar šimtą upėtakiukų. Susigundžiau šiuo metu esančia neaukšta kaina. Upėtakiukai kokių dešimties centimetrų. Ši savo sprendimą laikau gana rizikingu. Nežinau ar jie priaugs svorio, kad atlaikytų žiemą. Bet gi taip norisi plėšrūnų , kurie naikintų saulažuvių armiją. Nesulaukiu, kada gausiu, taip norimų starkiukų.

Rolandas
15-08-2011, 20:04
Neatsispyriau gerai progai papildyti savo tvenkinio plėšrūnų gretas. Nusipirkau dar šimtą upėtakiukų. Susigundžiau šiuo metu esančia neaukšta kaina. Upėtakiukai kokių dešimties centimetrų. Ši savo sprendimą laikau gana rizikingu. Nežinau ar jie priaugs svorio
10cm turėtų būti apie 50-70g. Laikas jau tuoj neblogas bus (kai T nukris apie 18C, rugpjūčio pabaiga-rugsėjo pradžia). Tuomet iki gruodžio su gerais pašarais dar galima pasiekt 300g - kaip tik taip vadinami "porcijiniai". Pora ant lėkštės, pakepti ant sviesto, su žolelėmis, gražiai atrodys. :)
Žiemai neplanuočiau palikti, jei negalėčiau pasirūpinti tinkama, pakankama, savalaike aeracija.
Sėkmės

Vytas
15-08-2011, 20:56
Dėl papildomo šėrimo kaip ir neplanavau. Nors nežinau ar jiems pakaks natūralaus maisto: abejoju ar jie dar nepermaži gaudyti saulažuves. Na, o jei šersiu pašarais, tai matyt didžiąją dalį pašaro sudoros karpiai. Vargu ar upėtakiams kas nors teks. Dėl žiemojimo, tai norėtųsi pabandyti, manau įrengčiau papildomą aeraciją . Jei sėkmingai peržiemotų, tai gal galėtų pabūti iki kokio birželio?

Pikulis
15-08-2011, 21:18
Galėtų pabūt ir iki birželio, jei neužkaitins saulė ;)

Gediminas
28-08-2011, 11:13
Pas mane upetakiai jau paauge apie du sprindzius. Tvenkinyje turiu padares eryklą i pe vamzdio ten metu paara tai kartu maitinasi ir upetakiai ir karosai ir lynai ir saulauvės .

Rolandas
28-08-2011, 11:18
Parodyk šėryklos foto. Tik gal temoje apie savo tvenkinį.

Vytas
27-09-2011, 18:53
Savaitgalį traukiau tinklą savo tvenkinyje. Ant stalo iškeliavo "banginiai" -mano didieji plačiakakčiai. Priaugo iki labai puikaus svorio. Vienas svėrė 5,6 kg kitas 6,2 kg. Tvenkinyje augo dvi vasaras. Įleidžiant svoris buvo apie 2,5 kg. Puikus svorio prieaugis. Truputi buvo gaila. Bet tvenkinyje pasiliko 19 mažesnių plačiakakčių. Jų svoris apie 600g. Dėl kitų žuvų prieaugio pastebėjimai tokie. Dvivasariai karpiai, prieš dvi vasaras pakliuvę į tvenkinį, šiuo metu sveria nuo vieno iki dviejų kilogramų. Vienvasariai, prabuvę mano tvenkinyje dvi vasaras, nelabai smarkiai priaugo: stalui dar netinkami. Buvau pagavęs eršketukus. Didelio jų padidėjimo nėra. Jų ilgis padidėjęs kokiais penkiais centimetrais, bet labai jie ploni. Matyt trūksta jiems tinkamo maisto.
Labai keista , kad į tinklą nepakliuvo upėtakiukai. Viso jų buvau suleidęs 120 vnt. Gal kartais jie tapo garnių maistu(Po jų įleidimo tvenkinį labai aktyviai lankė garniai). Na bet gal jie tiesiog prasprūdo per tinklo akis.

Vytas
09-10-2011, 22:03
Šeštadienį vakare gavau siuntinuką iš Klaipėdos. Atkeliavo dvidešimt starkiukų. Ilgis apie dešimt centimetrų.

Vytas
11-10-2011, 23:40
Praėjus trims dienoms po starkiukų įleidimo, aplankiau tvenkinį. Starkiukai įsikūrė nelabai gerai. Radau vieną lavoniuką be galvos. Dar vieną mačiau plaukiojantį su pažeistu kūneliu prie uodegos, kitas išblyškęs plaukiojo vandens paviršiumi. Nelabai suprantu kas jiems atsitiko. Gal tai upėtakiukų darbas ar kokių vandens paukščių. Dėl garnių, manau, kad jie jau patraukė į pietus.

Gediminas
12-10-2011, 00:01
Ar dideli upėtakiai?
Ir aš noriu įsileisti starkių, bet jiems būtų mirties nuosprendis, nes mano tvenkinyje upėtakiai jau virš 20 cm.

Nilas
12-10-2011, 00:04
Įtarčiau upėtakiukus, atvėso vanduo tai gal jie sukruto. Kadangi šviežiai suleisti starkiukai dar be orientacijos, neturi slėptuvių tai į juos ir taikosi. Matyt negalėjo normaliai apžioti, todėl ir apgraužė galvą.

Rolandas
12-10-2011, 08:44
Visi garniai neišskrenda iš Lietuvos. Dalis lieka kol vanduo neužšąla. O ir tada pasitraukia prie upių. 10cm starkiuko garnys nepaliks be galvos. Jam ne problema ir iki puskilio žuvį nuryt.
10cm starkiukai neturėtų būti maistas 20cm upėtakiams. Čia reiktų kitur priežasties ieškot. Gal turi foto jųjų? Nebuvo kokių sužeidimų? Ir iš kur jie? Gal iš šiltos URS į šaltą tvenkinį. Tuomet po tokio šoko apsvaigusius galėjo bet kas pakapot ir iš kitų paukščių.

Vytas
13-10-2011, 22:46
Starkiukai atvežti iš Klaipėdos. Foto neturiu. Į Vilnių atkeliavo jau 19 valandą vakare. Tai buvo jau tamsu. Prie automobilio salono šviesos sužeidimų nepastebėjau. Prie savo tvenkinio buvau apie 20 val. Maišą įmerkęs laikiau daugiau kaip pusvalandį. Na aišku, paleidžiant į tvenkinį , nemačiau kaip atrodė.
Na šiaip manau, kad jie atkeliavę kažkur iš Lenkijos, gal būt URS.

Vytas
13-10-2011, 22:56
Savo upėtakių dydžio, tiesa sakant, nežinau. Kažkaip nepavyksta man jų pamatyti. 20 vnt. buvo įleisti birželio mėn. Tada jie buvo kokių 15 cm. Nežinau kokio dydžio jie šiuo metu galėtų būti. Kiti 100 vnt. įleisti rugpjūčio viduryje buvo kokių dešimties centimetrų. Na šie tikriausia ne ką te paaugę.

Gedas
14-10-2011, 19:06
Aš pavasari ileides starkiukus, po savaites ir radau kritusiu, viena radau dar gyva bet su perkreiptu snukiu, net žandikaulio išžiodyt negalejau, o kita radau irgi su nugraužtu snukiu iki akiu, o visas kunas daugiau be pažeidimu, tai ir neišsiaiškinau kieno darbas... O daugiau nemačiau kritusiu, gal su kitais viskas gerai, jei nesuėdė ju kiti didesni plešrunai... Dar idomus dalykas, kad pavasari kiek bestatydavau tinkla, tai starkiai gerai lisdavo ir beveik kiekviena statyma budavo, o dabar stačiau kelis kartus, tai tik po viena karpiuka ilenda, tai lydeka, tai plačiakaktis ir tai tik po viena žuvelioka, kažkaip žuvis visai nevaikšto, arba pataikau aš ant tokiu dienu...

Vytas
14-10-2011, 22:00
Panašiai ir maniškio galva buvo apgraužta, kaip Gedas aprašinėja.
Šiandien vėl buvau prie tvenkinio. Daugiau kritusių starkiukų nesimato. Gal su kitais viskas bus gerai.

Rolandas
14-10-2011, 22:04
Paprastai net negyva žuvis ilgai prie kranto nesimėto - surenka paukščiai, žvėreliai. Reik apeit valdas labai anksti ryte.

Vytas
12-09-2012, 10:44
Ilgai nerašiau.
Praėjusį savaitgalį bandžiau gaudyti su traukiamu tinklu, tai turiu naujienų.
Patraukiau tik porą kartų. Daugiau negaudžiau, nes į tinklą vienu traukimu pakliūdavo kokie penki starkiukai: įstrikdavo jų žiaunos ir sunku buvo išpainioti. Starkiukų augimo rezultatai džiugina. Visi paaugę iki 30- 35 cm. Mažas traukimų skaičius gal neatspindi kitų žuvų padėties tvenkinyje. Keista, kad nepakliuvo plačiakačių, kas buvo praėjusiais metais. Vienintelis pakliuvęs svėrė apie vieną kilogramą. Lyginant su praėjusios vasara prieaugis gana kuklus - matyt lėmė vėsi šios vasaros vandens temperatūra. Kaip ir prėjusiais metais nepakliuvo upėtakiukai. Net ir nežinau kaip jie gyvena ir ar gyvena iš viso. Tiesa pavasarį, kada pakraščiuose tirpo ledas, mačiau keletą plaukiojančių. Na bet jie ne ką buvo priaugę nuo paleidimo. Gal ir šiuo metu jie nepriaugo kaip starkiukai ir pralenda per tinklo skyles. Manau , kad vandens temperatūra šią vasarą tvenkinyje upėtakiams buvo palanki. Truputi kyla klausimų ir dėl bendros didelių žuvų padėties tvenkinyje. Tarsi traukiant didelių nemačiau, kas buvo praėjusiais metais, kai jos bandydavo praplaukti pro tinklo galus, šokdavo per viršų. Nerimauju dėl to, kad vasaros viduryje radau ant kranto apie 1,5 kg karpį, kuriam buvo išgraužta nugara. Tas abejones stiprina ir tai , kad nepakliuvo plačiakakčiai. Jie gana lėti ir pirmieji galėjo tapti kokio " keturkojo žvejo" laimikiu. Brokonierių pėdsakų nesu pastebėjęs. Na ,bet gal visos šios mintys neturi rimto pagrindo, juk traukiau tik du kartus, gal žuvis tiesiog išsisuko nuo tinklo.

Vytas
12-09-2012, 10:47
Tiesa eršketukai paaugo irgi neblogai. Ilgis ne mažiau 35 cm. Tiesa jie labai ploni, tikriausia trūksta tinkamo maisto.

Pikulis
12-09-2012, 23:06
Vytas, dėl pastipusios žuvies apgraužimų daug kas gali būt "kalti". Sakykim randi nebegyvą, žaizdota žuvį, todėl manai, kad nuo tų žaizdų ji ir krito? Nė velnio, dažniausiai jos padaromos jau kritus žuviai. Jei telkinuke šeimininkautų kokia ūdra, tai ji žuvies manau nemėtytų. O pažeidimus raumenyse palieka paukščiai (garniai, varnos), vandeniniai pelėnai ir pan. Jau forume buvo diskutuota, kas žuvims apėda žiaunas, galvą ir prieita išvados, kad vabalai dūsios, o ka jau kalbėt, jei tame telkinyje gyvena vandens sraigės ar vėžiai, kurie tik ir tyko minkštesnės mėsytės? Šiaip žuvys, jei pas jas vidaus organai tvarkoje, tai gana gyvibingos ir lydekos ar kokios audinės padarytas žaizdas užsigydo.

Vytas
22-09-2012, 20:55
Vis tik keturkojai "svečiai" lanko mano tvenkinį. Mano tvenkinys iškastas šalia melioracijos kanalo, skiria apie penkiolikos metrų sąsmauka. Jau prieš pora savaičių pastebėjau išmintus takus per atželiantį atolą, jungiančius tvenkinį ir kanalą. Pamaniau, gal vėl bebrai svečiuojasi. Tačiau šiandien, vėl apžiūrėjęs, radau šalia vieno šio takučio ekskrementus. Jų sudėtis akivaizdžiai rodo, kad juos paliko ne bebrai. Matosi , kad žuvies žvynai ir kaulai sudaro apie 50% . Mastau , kaip šį rūpestį išspręsti.

Rolandas
22-09-2012, 21:12
Palauk pirmų šalnų - kailis geresnis. Nors vandens gyvūnams ne taip aktualu.
Tiesa, ūdras naikint draudžiama. Gaudyk gyvas ir vežk kur už kokių 15km paleist.

Junka
22-09-2012, 22:39
Neklausyk Rolando. Jei medžioji, tada statai selektyvinius spastus ir čia jei jau papuls ūdra, tai ką darysi - medžiojai leistinu laiku, leistinomis priemonėmis. Jei nemedžiotojas, tai ir visos kitos priemonės negalimos. Teks pasikreipt pas medžiotojus.

Darius1
23-09-2012, 07:55
Sveiki, Vytai. Jeigu jau lankosi pas jus tvenkinuke ūdra, tai nedelsiant imkitės priemonių, nes kitaip po savaitės prūde neliks nei vienos žuvies. Artėja žiema, dabar ūdros intensyviai medžioja šeimomis, ruošiasi žiemai. Rašau iš patirties, nes pas mane prieš kelis metus išpjovė žuvį per nepilną savaitę. Jeigu yra galimybė riškit šunį prie prūdelio.

Vytas
23-09-2012, 20:23
Ačiū už patarimus. Būtų labai patrauklus būdas baidyti šunumi. Deja mano taksą pavogė per jonines. Turiu kitą, bet jam tik keturi mėnesiai ir trumpaplaukis. Nei čia jį šaldysi, nei kokia nauda iš jo bus. Be to aš ten pats dar negyvenu. Matyt reikėtų spąstų, nors medžiotojas nesu. Pačių medžiotojų pagalbos vargu ar sulaukčiau, kažkokių kontaktų ar pažinčių neturiu. Kažkuriose diskusijose skaičiau Rolando pasiūlymus dėl metalinės tvorelės, bet matyt reikėtų visu perimetru. Susidaro daug
metrų. Dėl minčių įvairovės įdedu tvenkinio foto.
3318 3319
Pirmoje foto matosi kanalas einantis lygiagrečiai tvenkiniui. Šiaip sklypą supa miškai. Tiesa kanalas labai prižėlęs, uždublėjęs- bebrų triūso pasekmė. Aknsčiau galvojau, kad ūdroms jis nepatarauklus , akivaizdu klydau. Dar forume skaičiau info, kad gali medžioti ir audinės. Spąstai parodytų kas svečiuojasi. Deja spąstų neturiu ir nežinau kaip juos gauti ar pasidaryti.

Junka
23-09-2012, 20:45
Iš esmės čia yra tokia maža problemėjė... Jei ūdra atsikraustė, tai ją gali tik subrakonieriauti. Kito logiško ir legalaus varianto aš nežinau (nebent aptvėrimas teritorijos visu perimetru). Dėl selektyvinių spastų, tai jie pardudami medžioklės prekių parduotuvėse (~90 Lt. / vnt.). Parduoda visiems norintiems. Pirmą kart pastatyti - tikras hemorojus. Vėlau - kelios sekundės. Ginklų naudot nesiūlau. Repelentų irgi nežinau. Su audinėmis ta pati bėda, tik lengviau sprendžiama, t.y. gaudom audines "gyvagaudžiais spastais" su masalu. Šitas variantas be to leidžiamas ir "civiliokams". Kad ūdra įlys šancų veik nėra. Žodžiu kantrybės čia reikės.

P.S. Dėl bebrų kanale, tai pagelbėtų normalus skundas rajono savivaldybei dėl melioracijos grioviui/sistemai kenkiančios bebrų veiklos. Skunde būtinai reikia paminėti, kad medžiotojai tuo klausimu piktybiškai atsisako problemą spręsti. Esu pats medžiotojas ir žinau kaip tai veikia. Bet ir medžiotojų tarpe reikia biškį skant tvarkos įvesti, o kas geriau pagelbės, jei ne pilietiška visuomenė? :)

P.P.S. Melioracijos grioviams tvarkyti yra paleista EU programa, kuri remia šį reikalą iki 50 k LTL. Kažką galiu maišyti, nes parama nesinaudoju, bet va kažkur girdėjau. Gal tai padės be "kraujo praliejimo" išspręst problemą?

Vytas
23-09-2012, 21:32
Internete radau info:
"Jei ką užpuolė kiaunes šeškai ar kiti gyvūnėliai, tai galiu padaryti gyvagaudzius spąstus. geras daiktas tiek kaime apsaugot vistas nuo kiaunių, tiek medžioti miškuose ar kur tik norite. pliusas yra toks kad jei gaudysite namu valdoje ir pagausite kate ar šunį, tai galėsite tiesiog ji paleisti nesužeistą, ko su kitais spąstais padaryti nelabai išeina.
be to Vadovaujantis LR medžioklės įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę, nepaisydami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytų medžioklės terminų, naudodami šiose taisyklėse numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti tų rūšių plėšriuosius medžiojamuosius žvėris, kuriems minėtose taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Ši veikla nelaikoma medžiojimu, ir ją vykdantis asmuo neprivalo būti medžiotojas. Medžioklės plotuose tokią veiklą gali vykdyti tik šių plotų naudotojai.
Medžioklės taisyklių 10.1. p. be kitų leistinų medžioklės įrankių nurodomos gaudyklės, užtikrinančios gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą. Todėl naudoti tokius įrankius galima."

Ačiū už info dėl spąstų.

Dėl bebrų tai kažkada raštuką buvau rašęs. Efektas geras. Medžiotojų reakcija buvo greita. Bet tas padėjo kokiam mėnesiui, dviems. Vėliau bebrai vėl atsigavo.
Praeitą vasarą truputi bandžiau su jais "kariauti". Jų užtvankos yra ne mano , bet gretimuose sklypuose. Saikingai jas pagriaudavau. Tai rezultatas ne mano naudai. Per pirmą naktį jie jas išpindavo šakomis, po antros nakties jau užpildydavo velėna. Na žinoma dėl šventos ramybės jie jas dar ir paukštindavo kokiais dešimt centimetrų. Nutariau geriau jų neliesti. Jų kolonija yra už kokio kilometro, urvai vos ne kas metras. Mano sklypo ribose spėju gyvena tik kokios trys šeimos. Pas mane užtvankų nestato, nes " kaimynai" gerai vandenį pakelia. Tiesa sakant tie bebrai tiesiogiai man ir nelabai trukdo. Melioracijos sistema nuo jų nukentėjusi jau seniai, gal labiau jos ir nesugadinsi. Mano tvenkinio lygis ir priklauso nuo jų darbo. Gal ir gerai žiemai turėti aukštesnį vandenį. Na ir šiaip be ypatingos būtinybės nenoriu medžiotojams "gadinti kraują". Manau, kad dėl jų didžiulio skaičiaus kalčiausi žemės naudotojai. Griovys apaugęs krūmais ir medeliais, kolonijos vietoje tiesiog beržynėlis. Maisto į valias, ko negyventi. Iškirtus ir išvalius jie patys ko gero išeitų. Savo sklypo ribose po truputi imuosi medžių ir krūmų (sklypą įsigijau ne taip seniai), bet kol kas pirmenybe teikiu kitiems darbams.

Vytas
23-09-2012, 22:36
Turiu keistoką mintį: gal galima būtų ūdras atbaidyti elektrinio piemens pagalba?

Junka
23-09-2012, 22:37
Dėl spastų: reikia suprasti, kad į raudonąją knygą įrašytoms rūšims bei bebrams spastų spęsti bet kas negali. Taigi - reikia kalbėt su medžiotojais. Beje, ūdroms spastų jie irgi nepastatys, bet juk pastačius bebrams spastams neįsakysi ką gaudyti...

Kitas dalykas - jei bebrų 3 šeimos, tai kasmet sau naujos vietos ieško ~ 10 bebrų vien tik iš jūsų teritorijos. Dar yra ir kitos teritorijos, kuriose gyvena aštriadančiai. Taigi tam tikromis aplinkybėmis jie ima plisti tikrai greitai.

Toliau... Jei bebrai gyvena melioracijos kanalų krantuose, tai reiškia - kasa urvus. Jei kasa urvus - vieną dieną gali atsitikti taip, kad užuot džiaugtumėtės aukštu vandens lygiu - teks samdyti "račioką" tvarkyt krantą jūsų vandens telkinio, nes jį tiesiog nuleis prasikasę bebrai. Ir už tai mokėsite jūs pats, nes berods už melioracijos įrenginių nepriežiūrą atsako žemės savininkas. Plius, tai bus jūsų interesas sugrąžinti vandenį į savo telkinį.

Toliau... Bebrų urvais ir kita "infrastruktūra" naudojasi kiti plėšrūnai, pradedant ondatromis, baigiant lapėmis bei usūriniais šunimis. Negana to, kad vandeniniai plėšrūnai su mielu noru išmedžios žuvis, tai lapės ir usūriniai dar grasina smulkiai faunai ir platinamomis ligomis.

Ir beje, jei neliks bebrų, neliks ir vandens. Neliks vandens, baigsis bėdos su ūdromis. Gal... Nes ūdros patinas prižiūri (grubiai) apie 10 kvadratinių km teritorijos vandens telkiniais (jei vien ištisa upės atkarpa ~ 20 km). Tai bent mano galva, plotai su mažu kiekiu vandens - neturėtų būti patrauklūs, juo labiau, jei nėra neužšalančių ekečių ar sifonų ką paprastai įrengia bebrai.

Taigi... Vietoje jūsų, galąsčiau plunksną ir kirvį. Plunksną raštams, kirvį - menkaverčiams alksnynams, t.y. Pagrindiniam bebrų atsargų rezervui naikinti. Neliks maisto - žiemoti bebrai neprisikraus sandėlių ir bus ramiau. Bet! Kai tik atsiras žolės - bebrai ir vėl grįš :)

Rolandas
23-09-2012, 22:49
Beje, ūdroms spastų jie irgi nepastatys, bet juk pastačius bebrams spastams neįsakysi ką gaudyti...
Ką čia provokuoji brakonieriavimui?
Jokia žuvis neverta ūdros. Reik apsisaugot taip, kad nereiktų žudyt Raudonosios knygos atstovų.
P.S. vystant temą šia linkme, bus sustabdytas reikalas.

Junka
23-09-2012, 23:33
Atsiprašau jei ką ne taip surašiau. Bet gal ponas parašys, kaip apsaugoti ūdrą nuo bebrinių spastų? Tokiu atveju jums garantuoju jei ne Nobelio premiją, tai bent jau daktaro laipsnį. Esmė tokia: abu gyviai panašaus dydžio, abu vandeniniai, ūdra naudojasi bebro infrastruktūra nemokamai. Tai kaip gi padaryti taip, kad pakliūtų tik bebras? Tai beje medžiotojams ne menkas galvos skausmas... Ateini - spasti suveikę, keli lauk, o uodega plaukuota... Taip ir praeina noras spastus statyt. Bet problemos esmės tai neišsprendžia... Dar kart atsiprašau, jei kažkas suprato tai kaip agitaciją. Aš prieš brakadielus!

P.S. Jei siūloma kokį garnį šratais vaišint tai tipo nieko tokio? Čia šiaip... Pamastymui (t.y. jie nepriskiriami medžiojamai faunai, o tai reiškia - nemedžiotini. O tai reiškia - siūlymą brakonieriauti).

Vytas
24-09-2012, 21:21
Manau mano nuomonė tokia pati kaip Rolando ar Junkos. Galabyti ūdros aš tikrai nenoriu. Gaudymas spąstais manau nėra toks paprastas. Na jei aptveriant tvorele, kokio aukščio būtų reikalinga?

Vytas
11-11-2012, 18:13
Įrengiau elektrinį piemenį prieš ūdros žygius. Piemenį įrengiau pagal schemą : http://www.rutland-electric-fencing.co.uk/PDFs/TipSheet-Otter.pdf.