PDA

Žiūrėti pilną versiją : Nesėkmių bala. Jurnos 200 l akvariumas



jurna
01-03-2011, 10:25
Dažniausiai visi nori pasidalinti savo gražiais akvariumais, aš savo ruoštu pasidalinsiu kol kas vis dar nesėkmingu.

Akvariumas 1000x400x500h dydžio. Faktinis vandens kiekis mano skaičiavimais apie 170l.
Filtracija: JBL CristalProfi e900. 3 sekcijos užpildytos keramika, viršutinė - originaliomis kempinėmis.
Papildoma cirkuliacija: Resun Waver 2000 (2000l/h)
Apšvietimas: T5 3x39W su JBL Solar Reflect reflektoriais 50cm nuo grunto (~2cm nuo vandens)
Balioninė CO2 sistema, Hydor Turbo CO2 difuzorius.
Gruntas: Apačioje 3l virintas biohumusas, maišytas su keramzitu. Viduryje 5cm stambi granito skalda 1:1 maišyta su ceolitu. Viršuje 2cm smulki granito skalda 1:1 maišyta su ceolitu.

Apie tręšimus ir vandens parametrus parašysiu atskirai - čia visa istorija.

Fauna:
4 Melanotaenia boesemani
1 Microgeophagus ramirezi
15 Neonų
2 Crossocheilus siamensis (SAE)
2 Gyrinocheilus aymonieri (Trintukai)
1 Pterygoplichthys gibbiceps

Flora:
Potamogeton gayi
Didiplis diandra
Limnophila aromatica
Bacopa australis
Cryptocoryne wendtii
Anubias barteri nana
Blyxa japonica
Pogostemon helferi
Hemianthus micranthemoides
Hemianthus callitrichoides

Taigi pagrindinė nesėkmė yra ta, kad niekaip neatsikratau žalsvo, neskaidraus vandens. Prieš dvi savaites padariau restartą. Preiš tai akvariumas gyveno apie metus ir niekada nebuvo skaidraus vandens, t.y. visada jis buvo šiek tiek žalsvas. Vieni žmonės patarinėjo nieko nedaryti, kiti drastiškai keisti vandenį bei daug tręšti. Kad ir ką bedarydavau, žalsvu vandeniu niekada neatsikračiau.
Žmonės sakė, kad tai "šviežio akvariumo" sindromas. Tačiau šis sindromas išsilaikė didesnis ar mažesnis apie metus. Po restarto praėjus dviem savaitėm vėl istorija kartojasi. Nesinori vėl laukti metus ir tikėtis, kad tai "šviežio akvariumo" sindromas.

Labai sveiku augalų augimu taip pat negaliu pasigirti. Taip, jie auga, tačiau seni lapai labai greitai ruduoja/apdumblėja. H. micranthemoides praktiškai neauga, šamai jau sulygino jį su žeme. H. callitrichoides progreso irgi beveik nerodo. Kol kas geriausiai auga didiplis ir helferi. Žinau, kad įsibėgės kripta ir atrodys gerai (taip buvo sename akvariume). Anubia irgi gerai auga, bet greitai lapai apdumblėja. L.Aromatica leidžia naujus ūglius, bet gelsvus, kurie labai greitai nuskursta. Su bacopa panašiai kaip ir su aromatica.

Prisegtose nuotraukose akvariumas apie 2 sav. amžiaus. Vanduo keistas prieš dvi dienas. Spėju savaitės pabaigoje vanduo bus dar žalesnis.

Siųsti pasiskaityti apie nitrociklą nereikia.
Taip pat siųsti pasiskaityti, kad augalai turi nustelbti dumblius taip pat nereikia.

583 584

Rolandas
01-03-2011, 12:31
Įtarčiau kokį dumbliuką. Gal chlorela?
Nebandei pažiūrėt per mikroskopą į lašą vandens? Arba įsipilk į kokį stiklainiuką ir apšviestus ryškios saulės šviesos, gal pavyks įžvelgt kokius organizmus. Arba pabandyk paimt sugeriamojo popieriaus, sudrėkink ir perfiltruok kokį litrą akvariumo vandens. Jei liks žalių nuosėdų, manau, kad ir bus kokie dumbliukai ar mikroorganizmai turintys chlorofilo.
Ir jei tai būtų chlorela, užsisakyčiau pas tave veislei ir vandens stebuklingo, kuriame taip neišnaikinamai galima ją kultivuot (lialiusams visai neblogas startinis maistas, kai jau jokio kito negalima rast).
P.S. noriu paprašyti netrumpinti HM HC. Sričių daug, visus trumpinius sunku galvoje laikyti.

jurna
01-03-2011, 12:39
Kad dumbliukas, beveik neabejoju. Nuotraukose labiau balkšva, bet natūraliai tai spalva žalesnė. Ir UVC lempa labai gerai padeda. Tik ją išjungus - po dvejų savaičių vėl tas pats.

jurna
01-03-2011, 14:09
Taigi apie vandens chemiją.

Akvariumui naudoju vandentiekio vandenį. Vilniaus vandenys apie jį duoda tokius duomenis: http://www.vv.lt/lt/vandens_kokybe/map/senamiestis.php . Pas mane patenka vanduo i Tupatikių ir Vingio parko vandenviečių.

Pradėsiu nuo to, jog pasidomėjus įvairiomis tręimo metodikomis, T.Barr metodikos man pasirodė priimtiniausios, kurių principas - geriau daugiau, negu maiau. To pasekoje visada stengiausi palaikyti NO3 ne emesnį nei 10mg/l, PO4 - ne emesnį nei 1mg/l. Vandenį keičiu 50-60% 1-2 kartus per savaitę, kartais ir daniau, jei nieko nebesimato. CO2 drop-checker monitorius alias, tai spėju bus apie 30mg/l.

Kadangi daug patirties neturiu ir negaliu vadovautis "akvariumo vaizdu", sprendiant ko trūksta augalams, stipriai vadovavausi akvariuminiais testais. Čia reikia paminėti tai, kad tėvai man davė brokuotą spalvų atpainimo geną, todėl sunkiai skiriu visokias maiytas spalvas (rudas, violetines, oranines). Sulyginimą su skale atlieka mano moteris, kuri spalvas ne tik skiria, bet ir "supranta".
NO3 testas visada rodė apie 10-20mg/l. Čia buvo sename akvariume. Po restarto taip pat dariau testus, bet kai darant didelius vandens keitimus testai vistiek rodė fosfatų vir 1mg/l, nitratų vir 10mg/l - man kilo įtarimas.
Praeitą savaitgalį sumaniau paaisti su kontroliniais tirpalais. Į krano vandenį įpyliau 50mg/l nitratų ir dariau testus. Rezultatai buvo apgailėtini. Visų prima, daniausias atsakymas į klausimą "kokia spalva atitinka i skalės spalvų", būdavo "jokia" (priminsiu, moteris jokio supratimo apie chemiją neturi, daugiausia supranta menus ir socialinius mokslus). Po ilgo raukymosi surandamos 2 panaiausios spalvos. Reikia paklaida jau 100%. Toliau pradėjau daryti tripalus po 10mg/l, 25mg/l. Pasitaikydavo atvejų, kad tirpalas 10mg/l, o parenkama spalva - 40mg/l. Po viso io aidimo padariau ivadą, kad akvariuminiais testais nebesivadovausiu. Akvariuminių testų patikimumu abejoti skatina ir patyrę akvariumininkai, tokie, kaip T.Barr ir jo kompanija. Jie rekomenduoja įvertinti įneamus trąų kiekius ir pagal tai apskaičiuoti mediagų koncentracijas.

Taigi mano galva nitratai patenka į akvariumą tokiais būdais:
1. Su trąomis.
2. Su uvų maistu.
3. Su keičiamu vandeniu.
4. Prisigamina i grunto.
Nitratų koncentracija maeja iais būdais:
1. Suvartoja augalai.
2. Ipilami keičiant vandenį.
Susiradau internete skaičiuoklę, kurią iek tiek pamodifikavęs galejau matyti nitratų kitimo dinamiką. Problematika suskaičiuoti kiek nitratų pasigamina i grunto, ir koks jo augalų suvartojimas.
Suvartojimą paėmiau i ios straipsnio: http://www.barrreport.com/showthread.php/62-The-Estimative-Index-of-Dosing-or-No-Need-for-Test-Kits . Ėmau pačią maiausią reikmę - 1mg/l per parą. I 100g sauso uvų maisto, laikau, kad pasigamina 35g NO3 (8% N). O dėl grunto taip ir liko neatsakytas klausimas.

Visų skaičiavimų rezultate nuo ios savaitės tręiu taip:
Pasigaminu 10:1 KNO3:KH2PO4 miltelių miinį ir pilu po 1.2g sausų miltelių 3 kartus savaitėje. Per savaitę supilama apie 12mg/l nitratų ir apie 1.3mg/l fosfatų.
Mikro trąoms tręiu VIMI mikro trąomis, 5ml per savaitę (Fe 0.14mg/l per savaitę)
Kas savaitę keičiu 60% vandens.

Koncentracijos akvariumo vandenyje turėtų būti tokios:
NO3 - 10 - 20mg/l
PO4 - 1 - 2mg/l

Excel lentelę su skaičiavimais prikabinsiu vėliau. Gal kam pravers.

gintas-oranda
01-03-2011, 14:10
Mesk tu ta ceolitą lauk. Ar jei turi ant ko nors pyktį, jam įkišk. Ceolitas minkština vandenį, bet tuo pačiu ir didina druskų kieki jame. Gaunasi - vanduo minkštas, bet kiaušinis jame neskęsta. Čia kaip Raudonojoje jūroje, paskęsti neįmanoma, tai ir auga kaip jūroje, ne augalai, bet dumbliai.
Be to siųsti pasiskaityti apie nitrociklą dar reiktų, nes šarminiame grunte nitrobakterijos negyvena, reiktu bent žemiau 8ph, o tarp ceolito tas nelabai įmanoma.

Apšvietimas: T5 3x39W su JBL Solar Reflect reflektoriais 50cm nuo grunto (~2cm nuo vandens)
Vien su šviesa augalų neužauginsi. Jiems dar ir valgyt reikia. Tad pradžiai ir vienos lempos užteks, o kai atsiras ko valgyt, tai ir visas tris galėsi paleist.

Gruntas: Apačioje 3l virintas biohumusas, maišytas su keramzitu.
Kai į arbata cukrų dedi, tu jį irgi išvirinį, išplauni?

gintas-oranda
01-03-2011, 14:30
O tai tu į visa tai dar ir trąšas pili - tai tikrai Raudonoji jūra.

jurna
01-03-2011, 14:36
Gruntas darytas pagal šį pavyzdį:
http://www.aquaclub.lt/forumas/viewtopic.php?f=23&t=1906
Ceolitas dėtas dėl didelio CEC.
Biohumusas virintas, kad padidinti jo mineralizaciją:
http://www.barrreport.com/showthread.php/5633-Earth-worm-casting-for-nutrient-enriched-sediments-how-to
Be to šis naujas gruntas tik 2 savaitės. Su senu gruntu buvo viskas taip pat. (Kvarcinis gruntas, po apačia kažkoks lenkiškas ActiSubstrate, kurį įsiūlė parduotuvėje: http://www.aquael.pl/index.php?option=com _content&view=article&id=93&Itemid=250&lang=en ).

Nieko nepadarysi, kiek žmonių - tiek nuomonių.

Rolandas
01-03-2011, 14:57
Ceolitas dėtas dėl didelio CEC.
O kas tai yra?
Ir kodėl toliau nenaudoji UV, jei, kaip tu sakai, jis tau padeda nuimt žalią spalvą?

jurna
01-03-2011, 15:15
CEC - http://en.wikipedia.org/wiki/Cation_exchange_capa city . Kiek aš suprantu, kažkas panašaus į Redox potencialą, o gal ir tas pats.
Kai UV lempa panaikina žalią vandenį, kiti dumbliai užbujoja - augalų lapai apauga žaliais dumbliais. Pataisai vieną, sugenda kitas, kai šalini ne priežastį, o pasekmę. Bijau dar kokį melsvadumblį įvaryt.

gintas-oranda
01-03-2011, 15:15
Gruntas darytas pagal šį pavyzdį:
http://www.aquaclub.lt/forumas/viewt...hp?f=23&t=1906
Galimas ir toks variantas. Čia ceolitas naudojamas kaip obsorbentas trąšom susiurbt. Bet tada visą tūrį reiktų distiliuotu ar osmosiniu vandeniu užpilt.

jurna
01-03-2011, 15:30
O Jūsų, Gintai, minėtos problemos neišsprendžia dažnas vandens keitimas po 50% ir daugiau kelis kartus per savaitę? Ir su laiku ceolitas stabilizuojasi?

Fiskius
01-03-2011, 15:31
Taigi apie vandens chemiją.
Po ilgo raukymosi surandamos 2 panašiausios spalvos. Reiškia paklaida jau 100%. Toliau pradėjau daryti tripalus po 10mg/l, 25mg/l. Pasitaikydavo atvejų, kad tirpalas 10mg/l, o parenkama spalva - 40mg/l. Po viso šio žaidimo padariau išvadą, kad akvariuminiais testais nebesivadovausiu.


Va čia ir aš turiu problemų. Naudoju JBL NO3 testą, bet irgi sunkiai apsisprendžiu ką ten rodo, ar 20mg/l ar 40mg/l iš testo suprasti labai sunku. Mano moteris irgi dailiokė, prašiau pagalbos, tai irgi mykė mykė ir išrinko panašiausius :D
PO4 testas mane tenkina, spalvos skiriasi aiškiai, atitinka skalę. O vat su NO3 tai kažkoks grybų karas :)

gintas-oranda
01-03-2011, 17:13
O Jūsų, Gintai, minėtos problemos neišsprendžia dažnas vandens keitimas po 50% ir daugiau kelis kartus per savaitę?
Ne, neišsprendžia. Jei nori ant krano vandens augalus auginti, reikia rūgštinti vandenį. Jei nenori rūgštinti, tada naudok minkštą, be druskų, distiliuotą, osmosinį, lietaus, ištirpinto sniego vandenį. Bet tada tokiam vandeniui reikia ir papildomai CO2 varyt ir mikro, makro elementų, ko krano vandeniui visai nereikia (žiūrėk UAB Vilniaus vandenys lentelę), ten pilna visko, tik parūgštinti jį.

jurna
01-03-2011, 18:16
Na vandenį rūgštinu pakankamai intensyviai CO2 pagalba. Vakare ph nukrinta iki 6.8. Ar teisingai suprantu, kad jūs daugiau šnekate apie akvariumus be CO2, mažai vandens keitimų, mažai tręšimų ir turtingas gruntas, dar kitaip vadinamų Low-Tech, arba D.Walstad stiliaus? Aš savo akvariumą tempiu link T.Barr, ar High-Tech. T.y. daug CO2, gruntas su mažai organikos, dideli vandens keitimai, tręšimas pagrinde per vandenį. Šios dvi stovyklos paprastai nekaip sutaria.

yankadi
02-03-2011, 01:25
Aš visų pirma įžiūriu ceolito absorbavimą, šviežio akvariumo sindromą.
Nitratus ceolitas irgi absorbuoja, amonį irgi, ir t.t., tad tik ką sukaičiotiem augalams ne rojus - rojus dumbliams.. Geležies per mažai, mikro ir galėtų būt daugiau įnešama, pagal EI rekomenduojama nuo 0,05 iki 0,1mg/l per dieną! CO2, kad žalias dar nereiškia, kad CO2 tinkamas, tą bent omeny reiktų visad turėt, o ne aklai pasitikėt dropchekeriu. Apšvietimą nekaitint 10-12h. Pilnai 6-8h per akis.

Taigi, siūlau pradiniui momentui minimum dvigubinti visų įnešamų makro kiekius (nitratai gali būt ir 20-30 mg/l ribose, fosfatai 1,5-3 mg/l), mikro ir pasiskaičiuot normaliai. Panaudot UV. Daryt vandens keitimus ne mažesnius. Ir po poros savaičių parašyt kaip sekasi.

jurna
02-03-2011, 08:34
Vakar buvo apsilankęs Viktoras ir atsistojęs kraipė galvą :-)
Pastebėjimai apie augalus tokie:
1. Nepanašu į maistinių medžiagų trūkumą (nei makro nei mikro). Augalai kaip ir auga, kai kurie net veši, bet greitai apsineša dumbliais.
2. Apie intensyvią fotosintezę byloja ir burbuliuojantys augalai. Burbuliuoja, ar bent jau pasidengę burbulais visi, net ir mirinėjantys.
3. Bacopa australis keistai lapus leidžia tiesiai iš šaknų, nesimato stiebo. Formuoja vos ne pievelę. Deja, bet greitai pradeda dumblėti. Tas, kas buvo ant stiebo, sunyko visiškai. Kai sename akvariume augo H. micranthemoides - augo panašiai. Toks vaizdas, lyg augalai "lįstų į gruntą".

Po ilgų svarstymų ir diskusijų, priėjome bendros nuomonės, jog greičiausiai bus per intensyvus apšvietimas per ilgą fotoperiodą. Jei tikėti šiais straipsniais, tai pas mane apšvietimas turėtų būti virš 100umol/m2/s, kas jau netoli jūrinio akvariumo:
http://www.barrreport.com/showthread.php/6036-Massaged-PAR-Data-for-T5HO-lights
http://www.plantedtank.net/forums/lighting/97622-par-data-selecting-t5ho-light.html
Taigi tolimesnių veiksmų seka:
1. Sumažinti apšvietimą. Šiuo metu paliksiu 2x39W 6h per parą. Išsprendus techninius klausimus, tikslas padaryti kintamą apšvietimą: 3h 2x39, 3h 3x39, 4h 1x39.
2. Nakčiai įjungti UVC. Prieš pilnat mikro trąšas - išjungti, kad nesuardytu mikroelementų kompleksų.
3. Nuskaidrėjus vandeniui išjungti UVC ir vertinti rezultatą - ar atsinaujins dumblis ar ne.

Nors buvo ir daugiau minčių, pasiūlymų (gliutaraldehidas, fosfatų mažinimas), tačiau norėčiau išsiaiškinti priežastį. Keičiant daug parametrų vienu metu tai sunku padaryti.

Viktoras
07-03-2011, 16:33
Į kurią pusę juda?

jurna
07-03-2011, 21:35
Po dvejų vandens keitimų ir dvejų naktinių UV-C seansų, vanduo visiškai skaidrus. Aišku, dar nėra ko labai džiaugis, žiūrėsim kiap bus po poros savaičių be UV-C lempos.
Panašu, jog silpna šviesa augalams patinka labiau, nei prieš tai buvusi. Didiplio nauji ūgliai atrodo visai sveikai, bacopa taip pat lenda iš po grunto. L.Aromatica leidžia naujus ūglius, tik gal kiek per žalius kaip jai. Gaila, bet abu hemiantusai kol kas be gyvybės ženklų...
Apšvietimas šiuo metu - 2h 1x39W, 2h 3x39w, 4h 1x39w. Tręšimuose nieko nekeičiau.
Bandau atrasti žuvų CO2 tolerancijos ribą, tačiau sunkoka, nemačius kaip realybėje atrodo žuvys dūstančios nuo CO2. Mano akimis žiūrint, greičiausiai CO2 perteklių pajunta suaugęs SAE šamukas. Atsigula prie srovės ir lyg tankiau žiopčioja. Tačiau į paviršiį neplaukia. Tai ir žinok, ar jis čia vonias priiminėja, ar jau dūsta...

617 618

gintas-oranda
08-03-2011, 00:06
nemačius kaip realybėje atrodo žuvys dūstančios nuo CO2
jei matei, kaip žuvys dūsta nuo O2 stygiaus, tai bus lygiai tas pats.
Nes perteklinis CO2 išstumia O2 iš kraujo ir prasideda O2 trūkumas.

Rolandas
08-03-2011, 09:49
Kiek žinau CO (smalkės) išstumia deguonį hemo grupėje hemogolobine eritrocituose, o dėl CO2 neesu tikras.
Gal nuorodų į veikimo mechanizmą yra?
O dėl kaip veikia, reiktų pabandyti sukelt ir stebėt, įdomu būtų sužinot. Gal išeitų pafilmuot, medžiagą į Youtube, o nuorodą čia?
Dėkui

Fiskius
08-03-2011, 10:32
Buvau kažkada CO2 užvarvolinęs, tai tikrai vaizdialis toks pat kaip ir nuo deguonies trūkumo. Visos žuvys paviršiuj, intensyviai žiopčioja.

jurna
08-03-2011, 11:03
Kiek atsimenu iš savo studijų, tai CO2 veikia taip pat kaip smalkės, tik kad jo afinitetas mažesnis, t.y. CO2 koncentracijos reikia didesnės, kad išstumti deguonį. Mažiausias afinitetas yra deguonies.
Keliant CO2 iš lėto lyg ir buvo pradėję žuvys plaukt link paviršiaus, bet neaišku ar jos ten maisto ieško, ar orą gaudo. Nes priėjus pasižiūrėti iš arčiau, viską pamiršta ir pradeda šokti "noriu valgyt" šokį.
Žodžiu, laikysiu, kad jei žuvis dugne, o ne vandens paviršiuje, jai CO2 ne per daug. Gal mano šamukas šiaip negaluoja po akvariumo restarto...

Fiskius
08-03-2011, 12:12
Jei nori valgyt, viskas OK. Kai dūsta, valgyt jau nebenori ;)

kvatom
29-03-2011, 16:26
Kokia situacija šiai dienai?

jurna
02-04-2011, 15:15
Šiandien situacija tokia.
Itensyvus apšvietimo periodas 3x39w - 3h. likusias 7h - 1x39w.
Antra savaitė kaip tręšiu pilna EI metodika. Nitratų supilama apie 30mg/l per savaitę, fosfatų 3mg/l per savaitę, mikro 0,40mg/l geležies, kas savaitę keičiama 60% vandens. Augalai pradėjo augti beveik visi, išskyrus Hemianthus callitrichoides. Jį per pora dienų iškasa šamai. Nusibodo su juom žaist ir priekyje užsodinau Staurogyne repens.
Augalai jau kartą stipriai apgenėti (ypač didiplis).
Šiuo metu esančio problemos:
1. Seni augalų lapai vis dar paruduoja, apsitraukia dumbliu.
2. Formuojasi nedidelė plėvelė vandens paviršiuje. Matosi tik žiūrint iš apačios į viršų. Iš aprašymų, panašu į geležies bakterijų plėvelę.
3. Stiklai apsitraukia dumbliu, nors dėl šito neimu per daug į galvą.
4. Dar nesu tikras dėl vandens skaidrumo. Arba jis labai nedaug balkšvas, arba man vaidenasi. O gal dėl apsinešusių stiklų atrodo, kad neskaidrus.

Bendrai situacija pusė velnio, gyventi galima :-)
P.S. Neturiu jokio supratimo kaip fotografuoti, kad nuotrauka būtų ryškesnė. Rankos dreba, augalai linguoja ir viskas išplaukę. Nesu didelis mėgėjas fotografuoti.
673

Fiskius
02-04-2011, 17:31
Rankų drebėjimą panaikinsi padėjęs fotiką ant stabilaus pagrindo (pvz.: stalas su keletu knygų, jei aukščio trūksta) ir paleisdamas fotkinti per taimer'į (kai paspaudus fotkinimo mygtuką, nusifotkina po 10s.)
Kad augalai, žuvys būtų neišplaukę, galimi 2 varijantai:
1. Fotografavimui padidinti apšvietimą, jei įmanoma.
2. Rinktis geresnį fotiką, kuriame jautrumą ISO galima daugiau pakelti. Arba jei tai veidrodinis fotikas, rinktis geresnį objektyvą su didesne skyle ;)

gintas-oranda
04-04-2011, 00:52
Nitratų supilama apie 30mg/l per savaitę, fosfatų 3mg/l per savaitę, mikro 0,40mg/l geležies
Būtum naudojęs ne nitratus, fosfatus, tai yra ne azoto, fosforo rūgšties druskas, o pačias rūgštis, jau seniai būtum turėjęs pilną akvariumą augalų.

Rolandas
04-04-2011, 01:02
O kokia grynų rūgščių naudojimo metodika? Kokie dozavimai? Pagal ką reik koreguot: didint, stabdyt, mažint dozavimą, dažnumą?
Ačiū iš anksto

gintas-oranda
04-04-2011, 20:10
O kokia grynų rūgščių naudojimo metodika? Kokie dozavimai? Pagal ką reik koreguot: didint, stabdyt, mažint dozavimą, dažnumą?

Rolandai, kam klausi, jei pats žinai http://www.aquaclub.lt/forumas/viewtopic.php?f=12&t=167, čia nori mano pirštus pamankštint?
Viską darau kaip pats rašai, tik matuoju ne pH, o kH, nors ir turiu elektroninį ph metrį. kH mažiau reaguoja į kiekviena žuvų pirstelėjimą nei pH.

Rolandas
04-04-2011, 20:42
Gintai, ten vysčiau temą dėl vandens rūgtinimo nerto vandens paruoimui. Ačiū u nuorodą.
Apie HNO3, H3PO4 naudojimą kaip tręimą, suprantu tik tiek, kad rūgtis ilaisvina CO2 ir palieka savo liekaną kaip trąą. Bet daugiau/giliau apie ios technologijos, metodikos taikymą ir neinau. U tai ir klausiu. Tikrai ne dėl pirtų miklinimo.

P.S. čia formuojama draugika aplinka. Nieks niekam kandiotis neleis ;)

gintas-oranda
04-04-2011, 23:07
Apie HNO3, H3PO4 naudojimą kaip tręšimą, suprantu tik tiek, kad rūgštis išlaisvina CO2 ir palieka savo liekaną kaip trąšą.
Čia iš hidrokarbonatų jos ta padaro.O iš mikro elementų,jos padaro,puikiai augalų isisavinamas druskas,kad ir geležies nitratą,vario nitratą ir t.t.http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A3%D0%B3%D0%BE%D 0%BB%D1%8C%D0%BD%D0% B0%D1%8F_%D0%BA%D0%B 8%D1%81%D0%BB%D0%BE% D1%82%D0%B0,staipsni o apačioje yra susidarančių druskų,bazių tirpumo vandenyje lentelė.

P.S. čia formuojama draugiška aplinka. Nieks niekam kandžiotis neleis ;)
Sorry,mas iš kaima-kultūros stoka.

Viktoras
05-04-2011, 08:51
O iš mikro elementų,jos padaro,puikiai augalų isisavinamas druskas,kad ir geležies nitratą,vario nitratą
Apie druskas akvariumo vandenyje kalbėti nelabai teisinga. Druska vandenyje disocijuoja (http://lt.wikipedia.org/wiki/Disociacija#Druskos) į jonus. Bet kokiu atveju, pvz. geležis, jei ji neužkompleksuota kris į nuosėdas ir nebus vandenyje geležies nitrato.

O apie rūgščių naudojimą akvariume, kaip trąšą augalams, yra išties daug informacijos. Tačiau tai nepasiteisino taip, kad taptų plačiai paplitę (nebent angliarūgštė ;o) ). Vienas iš pavyzdžių - http://www.aqa.ru/forum/vt24783p1 kaip naudojamas actas akvariume.

Rolandas
05-04-2011, 10:34
Neršto akvariumo paruošimas ir augalų tręšimas kiek skirtingi dalykai, tuo labiau kai pateikiama nuoroda 5 metų senumo, ir ten yra frazės, kad fosfatai sukelia dumblius..
Nuoroda gali būti ir šimto metų. Ir tokie dalykai nepraranda esmės per tokį trumpą laiką. Gamtos dėsniai amžini.
O dumbliai nevalgo, nenaudoja, nepatinka fosfatai?


Apie rūgščių naudojimą, kaip trąšų alternatyvą, ir dar tokią labai gerą, pirmą kartą girdžiu.
...o ir pati tema krypsta į teorinius nukrypimus, bet ne į praktinius pastebėjimus.
Kad kažko neesi girdėjęs, tai dar nereiškia, kad procesai apie kuriuos kalba kiti neveikia. ;) Net jei tema ir pavirs teorine apie chemijos, fizikos - gamtos mokslų dėsnius, o ne praktinius pastebėjimus, mano akimis, duos naudos praplečiant pažinimo ribas. ;)

P.S. viskas čia gerai su ta tema. Išaugs nuo vieno akvariumo problemų temos, išskirsim į dvi, tris. Svarbu, kad neatsirastų priekabiavimų ir pasišaipymų, asmens vertinimų, iš kurių paskui išauga negeri "augaliukai" :)

jurna
05-04-2011, 15:28
Dėl fosfatų, tai čia turbūt amina tema. Paskutinius keletą metų T. Barr i jam prijaučiantieji visur kur netingėjo raė ir nekėjo, kad fosfatai dumblių neiaukia, dar kitaip tariant, neaktyvuoja. O jau aktyvuotiems dumbilams tai daug kas patinka (čia jau mano asmeninė nuomonė). Todėl intensyviai besidomintiems iuolaikinėmis akvariumų teorijomis bei praktikomis tokie teiginiai ukliūva.

Man teoriniai nukrypimai netgi patinka. Ne veltui kitame akvaforume esu įvardintas, kaip "naujasis teoretikas". Prie io titulo utarnautų epitetų nevardinisu :-)

gintas-oranda
05-04-2011, 23:42
Apie druskas akvariumo vandenyje kalbėti nelabai teisinga. Druska vandenyje disocijuoja į jonus. Bet kokiu atveju, pvz. geležis, jei ji neužkompleksuota kris į nuosėdas ir nebus vandenyje geležies nitrato.

Viktorai, mes šnekam ne apie silpnas organines rūgštis, o apie stiprias neorganines rūgštis - nemaišyk.

Bet kokiu atveju, pvz. geležis, jei ji neužkompleksuota, kris į nuosėdas ir nebus vandenyje geležies nitrato.

Papuolusi į vandenį azoto rūgštis pirma reaguoja su ten esančiais šarmais (stipriom bazėm), o tik po to su likusiais metalais ir niekas į nuosėdas nekrenta, nes visi nitratai, tuo pačiu ir geležies nitratas, puikiai tirpus vandenyje. http://slovari.yandex.ru/~%D0%BA%D0%BD%D0%B8% D0%B3%D0%B8/%D0%91%D0%A1%D0%AD/%D0%9D%D0%B8%D1%82%D 1%80%D0%B0%D1%82%D1% 8B/

O apie rūgščių naudojimą akvariume, kaip trąšą augalams, yra išties daug informacijos. Tačiau tai nepasiteisino taip, kad taptų plačiai paplitę (nebent angliarūgštė
Paplitę, nepaplitę, nesuku dėl to galvos. Pats savo galvą turiu, ja ir naudojuos.
Kas dėl rūgščių naudojimo akvariume, kaip trąšą augalams, tai tas rūgštis normaliai veikiančiame akvariume patys akvariumo gyventojai prigamina. Tik reikia tam sudaryti sąlygas. O jei sąlygos netinkamos, akvariumas šviežias, ar vandens per daug pakeista, tai galima tų rūgščių ir pačiam įpilt, rūgštys juk tos pačios.

Vienas iš pavyzdžių - http://www.aqa.ru/forum/vt24783p1 kaip naudojamas actas akvariume.
Normaliai veikiančiame akvariume actas nesusidaro, todėl iš jo maža naudos.

jurna
06-04-2011, 09:05
Gintai, o kaip visą jūsų teoriją įtakoja intensyvus tręšimas CO2 dujomis? Iš CO2 vandenyje juk irgi rūgštis pasigamina. Leidžiant CO2 bent jau pas mane ph būna 6.6-6.8 ribose.

gintas-oranda
06-04-2011, 18:46
Iš CO2 vandenyje juk irgi rūgštis pasigamina
Pasigamint, tai pasigamina, bet tai labai silpna rūgštis,kuri iškart reaguoja su vandenyje esančiais šarmais ir sudaro augalam neprieinamas druskas-karbonatus. Nuoroda (http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A9%D1%91%D0%BB%D 0%BE%D1%87%D0%B8) (cheminės savybės, perskaityk). Gaunasi, kad tu dabar su CO2 neutralizuoji šarmus ir maitini dumblius, nes jie (dumbliai) ir iš karbonatų sugeba anglį pasiimt, o augalai pas tave sėdi neėdę. Be to, pats naudoji sausus ŠARMUS CEOLITĄ nuoroda (http://lt.wikipedia.org/wiki/Ceolitas) ir kad jį neutralizuoti, sudeginti su CO2..., gali tekti ilgai ir nuobodžiai vargti. Na gal po metų..., po dviejų ant ceolito ir susidarys apsauginė plėvelė, kuri neleis taip valgyti CO2.

Valdas
07-04-2011, 12:04
ir niekas į nuosėdas nekrenta, nes visi nitratai, tuo pačiu ir geleies nitratas, puikiai tirpus vandenyje.
Gintai, kai druska itirpsta vandenyje, gyvenimas nesustoja. Po to dar vyksta oksidacija ir hidrolizė. Čia nesiūlysiu nuorodų, tiesiog gali pabandyti itirpinti vandenyje kokios nors dvivalentės geleies druskos ir nespėsi net kavos puodelio igerti, kai dalis ios druskos jau bus nuosėdose.

Ceolitas nėra armas ir SAUSŲ ARMŲ vandenyje būti negali, nes ARMAS tai yra vandenyje tirpi bazė. Ceolitas su CO2 nereaguoja, jis gali iek tiek CO2 adsorbuoti. Kaip tik todėl Jurna akvariume CO2 netrukdomai sumaina pH iki 6.6-6.8

Apie fosfatų įtaką dumblių augimui galiu pasakyti taip: gamtoje fosforas daniausiai yra dumblių augimą limituojantis elementas (t.y. tas elementas, kurio pirmiausiai pritrūksta). Akvariuyme gali būti ir visai kitaip.

gintas-oranda
07-04-2011, 15:03
Gintai, kai druska iљtirpsta vandenyje, gyvenimas nesustoja. Po to dar vyksta oksidacija ir hidrolizė. Čia nesiūlysiu nuorodų, tiesiog gali pabandyti iљtirpinti vandenyje kokios nors dvivalentės geleћies druskos ir nespėsi net kavos puodelio iљgerti, kai dalis љios druskos jau bus nuosėdose.

Labas Valdai,
gal parodysi,kur aš siuliau dėt,tirpint vandenyje kokias nors druskas.Kiek prisimenu,tai atvirkščiai jų nepatariau į akvariumą dėt.

Pasiskaityk,man idomi chemiko nuomuonė.Aš,kaip iš to nevalgantis duonos,galiu kažkiek ir klyst.

Valdas
08-04-2011, 08:56
Čia nėra svarbu, ar druskas pridėsi, ar jos susidarys pačiame akvariume. Nepriklausomai nuo kilmės, druska sudaryta i silpnos bazės (iuo atvėju geleies) ir stiprios rūgties, visada hidrolizuosis, vėl sudarydama tą netirpią bazę.
Schematikai galima urayti taip;
Fe2+ + 2NO3- + H2O <--> Fe(OH)+ + H+ + 2NO3-
Reakcija yra pusiausvyrinė, t.y. gali vykti į abi puses, priklausomai nuo sąlygų pokyčio. Pagal Le-atelje principą, pusiausvyra pasislinks ta kryptimi, kad sumaintų mūsų padarytą pokytį. Paprasčiau nekant, jeigu parūgtinsime (pridėsime H+), tai pasislinks į kairę, jei H+ mainsime - slinksis į deinę (padaugės nuosėdų). Pagal hidrolizės konstantą galima suskaičiuoti, prie kokio pH didioji Fe2+ dalis liktų tirpale. Manau, pH turėtų būti apie 2-3, bet akvariume tokių reikmių nebūna.

gintas-oranda
09-04-2011, 00:47
Kam suvediai viska į geležį?
Aš jau rašiau,kad-"Papuolusi į vandenį azoto rūgštis pirma reaguoja su ten esančiais šarmais (stipriom bazėm), o tik po to su likusiais metalais",o tai reiškia,kad pakol vandenyje bus šarmų (stiprių bazių),tol geležis nebus nepaliesta.Nesuprask ,kad aš siulau visiškai neutralizuoti šarmus.Aš siulau sumažinti jų kiekį tiek,kad atsirastų akvariume tokių vietų,kuriose ir geležis virstų nitratais,t.y.filtre ,grunte,aišku jai gruntas ne šarminis,ar į jį nepridėta ceolito.

Pagal hidrolizės konstantą galima suskaičiuoti, prie kokio pH didћioji Fe2+ dalis liktų tirpale. Manau, pH turėtų būti apie 2-3, bet akvariume tokių reikљmių nebūna.
Jei tokių reikšmių nebūna,-tai reiškia,kad akvariume nėra šansų susidaryti geležies nitratui.Kuo aš netikiu.
Kas dėl ceolito,-kaltas,nedažiurėjau, kad jis kietas tirpalas turintis savo sudėtyje šarminiu,ar žėmės šarminių metalų,o pavadinau šarmu.Bet esmė nepasikeitė,nes jis,kaip parazitas ryja amonį,rūgštis,net ir CO2 nepagaili,o į vandenį atiduoda šarminiu,ar žėmės šarminių metalų jonus.Afrikos ciklidam,gal ir geras variantas,bet ne krano vandenyje auginant augalus.

Valdas
11-04-2011, 09:25
Gintai, nereikėtų "šarminio metalo" tapatinti su šarmu. Pvz. valgomosios druskos NaCl tirpalas yra neutralus.
Ceolitas nėra "kietas tirpalas" (kietu tirpalu galima vadinti, tarkim, metalų lydinį). Ceolitas gali adsorbuoti ribotą kiekį kai kurių dujų (pvz. CO2), gali ribotai keistis kai kuriais jonais su aplinka (pvz. NH+ keisti į Na+). Kad ceolitas "rytų rūgštis" nesu girdėjęs.
Kalbėti apie "geležies nitratą" akvariume ne labai korektiška. Tokia druska gali būti tik sausam pavidale. O štai tirpale, kiekvienas jonas pasuka "savo keliu" - nitratas lieka tirpale, o geležis patenka į nuosėdas.

jurna
11-04-2011, 10:30
Bet esmė nepasikeitė,nes jis,kaip parazitas ryja amonį,rūgtis,net ir CO2 nepagaili,o į vandenį atiduoda arminiu,ar ėmės arminių metalų jonus.
Būtent dėl ios savybės ceolitą ir dėjau į augalinį akvariumą. Gruntas, kuris sugeba vykdyti katijoninius mainus, t.y. auktas CEC - cation exchange capacity, yra pageidaujamas. Supylus mediagas į vandenį, ar irstant organikai vandenyje, katijonus suryja gruntas (NH4+, K+, Ca+, Mg2+). Vėliau augalai aknų pagalba vykdydami tokius pačius katijoninius mainus tas mediagas pasiima. Toks gruntas yra alternatyva organiniam gruntui, ypač tinka jei tręimas vyksta pagrinde per vandenį, t.y. high-tech akvariumuose.

gintas-oranda
12-04-2011, 10:04
Ceolitas nėra "kietas tirpalas" (kietu tirpalu galima vadinti, tarkim, metalų lydinį).
Цеолиты- нестехиометрич. соед., их составы изменяются в широких пределах, образуя ряды твердых р-ров; общая ф-ла цеолитов...:-taip rašo rusų chemijos enciklopedija http://www.xumuk.ru/encyklopedia/2/5138.html

Kad ceolitas "rytų rūgštis" nesu girdėjęs.
Tiesiogine prasme,-tai ne,nes į jo "gerklę"netilps,bet netiesiogiai taip.Kad ir paėmus ta patį amonį,-ceolitas suryjo amonį,o tai reiškia,kad akvariume jokios biofiltracijos,jokio nitrociklo nėr ir būti negali,nes bakterijos,mano žiniomis,į ceolitą įlisti negali,netelpa jos ten.Jei netelpa,-tai neturi ko ėsti.Jei neturi ko ėsti,-tai ir pačių jų nėra.Nėra nitrociklo,niekas negamina azoto rūgšties,jokie nitratai nesusidaro,nėra LT čiaupo vandens šarmų neutralizacijos-nėra laisvo Co2 ir t.t.

Supylus medћiagas į vandenį, ar irstant organikai vandenyje, katijonus suryja gruntas
Visa esmė ir yra,kad dabar,viska suryja gruntas.Ir ka tu į biologinį filtrą bedėsi,viskas mehaniniam valymui tiks,nes pas tave nėra nitrociklo,o tu pats nepadarai to,ka padaro bakterijos.

jurna
12-04-2011, 11:05
Nežinant kiek konkrečiai ceolitas absorbuoja amonio ir kiek to amonio prisigamina akvariume, teigti, kad nevyksta nitrocikas yra nekorektiška. Ceolitas ne guminis ir jame telpa tam tikras kiekis amonio. Pradžioje gal ir sunkiau vyksta nitrocikas, tačiau užsipildžius ceolitui, nitrociklas vyksta. Čia galbūt labiau bėda tame, kad užsipildžius ceolitui galimas amonio šuolis vandenyje su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm.

jurna
12-04-2011, 19:33
Grįtant prie temos, akvariumas atsigauna. Nuo savairgalio pradėjau pilti VIMI Accelerator, tai augalai pradėjo augti kaip ant mielių. Bijau pameluot, bet kokį centimetrą per parą uauga. Prisegu nuotrauką kaip atrodo dabartiniai čempionai - D. diandra ir L. Aromatica. Aromatica net bando raudonuoti. Naujas augimas jau graus. Sunkiausiai adaptuojasi H. micranthemoides ir potamogeton gayi. Neinau, ar dėl pastarojo ilaikys mano kantrybė, nors prie tai buvusiame akvariume augo labai gerai.
Apvietimas iuo metu - 4h - 39W, 4h - 2x39W, 2h - 39W. Tręimas - NO3 - 15mg/l/sav., PO4 - 1,5mg/l/sav., Fe - 0,40mg/l/sav. Vandens keitimas - 60% kas savaitę.
Prie to pačio, nuotraukoje matosi neonai, ramirezas ir trečia uvis ~7cm dydio. Gal kas atpains kas tai per uvis? Viena mėgstamiausių ir judriausių mano akvariumo uvų, o pavadinimo neinau...
726

maswa
12-04-2011, 20:18
Gal kas atpažins kas tai per žuvis?
Bandau spėti-kažkas iš sinodontčių.

Viktoras
12-04-2011, 20:50
Man į Garra rufa panašu.

jurna
12-04-2011, 21:21
Taip, tai tikrai Garra rufa. Dabar aišku, kodėl taip puola įkištas rankas graužti...

gintas-oranda
12-04-2011, 23:13
Ceolitas ne guminis ir jame telpa tam tikras kiekis amonio. Pradžioje gal ir sunkiau vyksta nitrocikas, tačiau užsipildžius ceolitui, nitrociklas vyksta.
Manau šituo niekas neabejoja.Bet klausimas-ar verta ceolitą mirkyti akvariume ir laukti,kol jis užsprinks?

Valdas
14-04-2011, 09:09
Gintai, pasirodo, ceolitas tikrai priskiriamas prie kietųjų tirpalų, o tiksliau prie jų pogrupio "Interstitial Solid Solutions". Neinau, kaip tiksliai iversti, gal "plyiniai" kietieji tirpalai, nes ta itirpusioji mediaga (maos molekulės) įsikuria kristalo gardelės plyiuose. Akvariumininkams čia gal ir nelabai naudinga informacija :) O tai nitrifikacija ant ceolito paviriaus gali laisvai vykti, kaip ir ant bet kokio kito paviriaus, čia ymiai svarbiau yra kitos sąlygos: deguonies ir maisto kiekis, iluma ir tamsa (kai ceolitas filtre). O į gruntą ceolitas dedamas ne dėl nitrifikacijos.

jurna
27-04-2011, 18:49
Per paskutinę savaitę labai suprogresavo H. Micranthemoides ir P. Helferi. Taip pat vanduo pasidarė labai skaidrus, praktikai neapsinea stiklai. Galvojau, kas galėjo įtakoti iuos pasikeitimus. Pradėjau naudoti Vimi Macro trąas, bet kakaip nenorėjau patikėt, kad vien trąų pakeitimas gali padaryti tokią įtaką.
Prisiminiau, jog vietoj anubio pasodinau Alternathera reineckii. Na o su anubiu ikeliavi ir akmuo, ant kurio jis augo. Aiku greitai upyliau ant to akmens druskos rūgties (acto neturėjau), tai net nyptė.
Kadangi nuo mano akvariumininkystės pradios akvariume ie akmenys visada buvo, todėl dėl visų nesėkmių kaltinu būtent juos. Su tokiais CO2 kiekiais, kokius leidiu, tikrai, akvariume turėjo būti raudonoji jūra.
O kaip karbonatai aktyvuoja dumblius, čia jau kitas klausimas. Gal būt jie efektyviau juos gali panaudoti nei augalai, galbūt tai susiję ne su karbonatų pertekliumi, bet su CO2 trūkumu.

Reikės galvoti ką daryti su Didipliu, kuris baigia viską ugoti. Kakaip sudėtinga man su juom...
762