PDA

Ĺ˝iĹ«rÄ—ti pilnÄ… versijÄ… : Moliuskai tvenkinyje - už ir prieš



Jogaila
19-02-2011, 17:26
Moliuskai, kaip žinia, tvenkinyje atlieka visą eilę funkcijų - jie ir dumblių naikintojai, kartais ir augalų kenkėjai, ir žuvų maistas, ir vandens filtratoriai.

Gerai būtų pasiaiškinti, kokie moliuskai sutinkami mūsų tvenkiniuose ir kiek jie ten reikalingi.

Savo kūdroj nesu radęs dvigelčdžių bedantės ar perluotės kriauklių, bet esu atradęs tuščią ir visai šviežą žirniukės kriauklę, kas bylotų, jog anksčiau vis gi šis tvenkinys turėjo ryšį su netoliese tekančiu upeliu, todėl, kad šie maži dvigeldžiai gyvena srauniuose upeliuose.

Žinoma, ritinukių ir kūdrinukių tai pilna.

Bet man labiau rūpėtų vandens filtratoriai. Kadangi bedantės ir perluotės turi žuvis parazituojančias lervas, man jos kažkaip ne prie širdies. Pagal aprašymą labiau patiktų ateivė Dreisena. Lerva planktoninė, pats moliuskas sėslus. Kažkada kažkur perskaičiau, kad viena suaugusi dreisena per parą lašas po lašo prafiltruoja apie 40 litrų vandens jį švariai nukošdama.

Bet kartu teko skaityt ir daugybę neigiam atsiliepimų, kad jos ilgainiui apauga viską, kas įmanoma. O į kūdra atvesta drenažo sistema. Ar neužkimš per dešimtmetį kokį dreisenos jos? Nors vėl gi kažkada kažkur teko skaityti, kad dreisenų lervos nenusėda sėsliam gyvenimui ant įgaubto paviršiaus, o renkasi tik išgaubtus, kad pro jas lengvai galėtų cirkuliuot vanduo su maisto medžiagomis ir deguoniu. Kiek tame yra tiesos, nežinau. Gal kam teko savo tvenkiny susidurt su šių moliuskų privalumais ar trūkumais?

Marius S
19-02-2011, 20:24
Šiemet kaip tik planuoju parsivežti koloniją ir dekoratyviniam baseine apgyvendinti. Pasižiūrėsiu kas gausis. Manau, kad kūdra ar tvenkinys jei prižiūrimas, tai neblogas variantas turėtų būti. Vis tiek jų kolonija galima karts nuo karto ir apmažinti.
Mane neramina, kad jų kiautai gali įsimesti į maudymuisi skirtą zoną, o tada jau negerai.

Pikulis
25-02-2011, 18:16
Dėl dreisenų prūde aš abejoju. Joms nepatinka dumblas, joms reikia judančio vandens. Mano baseinuke jos išgaišo, nors žuvims ir pakako deguonies. Gal joms nepatiko lietaus vanduo, temperatūra ar dar kas, na net nežinau. Šiaip gamtoje jų sutinku tik pratekančiuose vandenyse. O vat stovinčiame vandenyje jau galima rast bedančių ar perluočių (jas nelabai skiriu). Ten pagautų žuvų šonai tikrai nebuvo žaizdoti nuo parazituojančių lervų, todėl manau, kad ta baimė perdėta.

Fiskius
25-02-2011, 18:54
Dėl dreisenų prūde aš abejoju. Joms nepatinka dumblas, joms reikia judančio vandens. Mano baseinuke jos išgaišo, nors žuvims ir pakako deguonies. Gal joms nepatiko lietaus vanduo, temperatūra ar dar kas, na net nežinau. Šiaip gamtoje jų sutinku tik pratekančiuose vandenyse. O vat stovinčiame vandenyje jau galima rast bedančių ar perluočių (jas nelabai skiriu). Ten pagautų žuvų šonai tikrai nebuvo žaizdoti nuo parazituojančių lervų, todėl manau, kad ta baimė perdėta.

Aš dreisenų esu radęs Molainių viduriniam tvenkiny (kur mažas pusiasalis yra). O jis juk praktiškai nepratekantis. Taip pat esu radęs Ekrano mariose. Vanduo ten irgi ne stebuklai. O upėse, karjeruose neteko matyti.

Pikulis
25-02-2011, 19:06
Minimali srovė yra, visgi kažkiek prateka. O dar juk plotas koks, ten vėjas gan gražias bangelias kartais šiaušia, tad vanduo maišosi kaip reikiant. Savas buvau parsinešęs nuo Ekrano marių jau už užtvankos krioklio, kur akmenynai ir srovė stipri...

Pikulis
25-02-2011, 19:57
Kolegos, atsitiktinai radau straipsnių straipsnelį, kuris ir mane suintrigavo!
Šaltinis: http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/gerontologija
Patys nustebsite paskaitę, taigi kopijuoju ir cituoju:


Perluotę M.margaritifera ir kitus ekstrailgaamžius akivaizdžiai galima priskirti trečiai gyvūnų rūšių grupei – gyvūnų, ignoruojančių senėjimą. Pas šių rūšių pagyvenusius individus neaptinkama fiziologinių sutrikimų ir nepastebimas mirtingumo didėjimas su amžiumi.

KAIP EKSTRAILGAAMŽĖ PERLUOTĖ SULAUŽĖ SENĖJIMO PROGRAMĄ SAVO SIMBIONTEI – LAŠIŠAI

Neseniai buvo išaiškinta (Ziuganov, 2005, 2006), kad Atlanto lašišos Salmo salar senėjimo programa buvo „nulaužta“ natūraliu būdu rūšies evoliucijos eigoje. Pagrindinis „hakeris“, pakeitęs genetinį kodą – aukščiau aprašytas dvigeldis moliuskas M.margfaritifera, arba gėlavandenė perluotė. Iki nesenų laikų ji buvo Europos šiaurės upių, tradicinių lašišų neršto rajonų, aborigenu. XXI a. pradžioje 99% perluočių populiacijos pasaulyje išmirė dėl didelio jautrumo užterštumui. Palyginti didelės moliuskų kolonijos liko Rusijos, Europos šiaurės vakarų pakrantės ir Škotijos upėse (Ziuganov, 1994, 1998, 2000, 2001).

Lašišų neršto laikas sutampa su perluočių nerštu (rugpjūčio pabaiga- rugsėjis). Perluočių lervutės, skirtingai nuo kitų dvigeldžių (midijų ar austrių), po išsiritimo negali laisvai plaukioti ir priverstos iš karto į ką nors įsikibti, kad nebūtų suėstos plėšrūnų, ir truputį paaugti iki sėslaus gyvenimo dugne. Lašišų , atplaukusių iš vandenyno neršti, žiaunos, kaip ir žiaunos tuo metu upėje plaukiojančių jaunų, dar neišėjusių į jūrą lašišų, šiam momentui labai tinka. įsikibdama į jas lervutė pradeda išskirti į žuvies organizmą ypatingas medžiagas – peptidus, kurie priverčia lašišą per 12- 15 valandų iš savo žiaunų audinio, turtingo deguonimi ir maisto medžiagomis, „nulipdyti“ vienasluoksnę, o vėliau ir daugiasluoksnę kapsulę, taip apginant „parazitą“ nuo plėšrūnų ir gamtinių kataklizmų, kol jis subręs savarankiškam gyvenimui. Tokios parazituojančios lervutės vadinamos glochidijomis.

Įdomiausia šiame siužete tai, kad glochidijoms iki subrendimo reikia maždaug 1500-1750 laipsniadienių. Šaltose Šiaurės Europos upėse tokia suma susidaro per 8-11 mėnesių. Parazitai suinteresuoti tuo, kad jų „surogatinė motina“ nenumirtų nuo greito senėjimo iki reikiamo laiko. Logiška spėti, kad perluočių lervutės dėl savo išgyvenimo per aštuonis milijonus metų bendros evoliucijos išmoko sulėtinti lašišų senėjimo procesą, įterpdamos joms „ilgaamžiškumo genus“. Patys moliuskai, kaip buvo minėta, gali gyventi iki 250 metų, numirdami nuo nepakeliamo kriauklės sunkumo arba, kaip šiandien, nuo neįprastų technogeninės kilmės nuodų. Kai moliusko naujagimis lašišos žiaunose subręsta, jis išskiria kitą medžiagų kompleksą, stimuliuojantį epitelio ląstelių apoptozę (tvarkingą ląstelių irimą ir pašalinimą). Kapsulė plyšta, moliuskas išlenda į išorę ir nusileidžia ant dugno. Žaizdelės žiaunose nekraujuoja ir kapsulių liekanos greitai absorbuojamos.
"Ilgą laiką buvo manoma, kad moliuskai tiesiog parazituoja ant žuvų. Mes aptikome, kad tai ne taip. Lašišos-lervučių nešiotojos yra daug gyvybingesnės už „neužkrėstas“. Jos lengviau užsigydo žaizdas nuo kabliukų, lengviau pakelia šiluminį šoką keliant iš vandens, mažiau pažeidžiamos grybelių-saprolegnijų ir kitų infekcijų sukėlėjų. Lervučių poveikio dėka lašiša lieka gyva ir gauna galimybę pakartotinai grįžti į upę nerštui. Taigi, perluočių lervutės, apsigyvendamos lašišų žiaunose, pakeičia joms pagreitinto senėjimo programą.

Pagal šią hipotezę lengva paaiškinti greito Ramiojo vandenyno lašišų Oncorhynchus senėjimo faktus. Taip, Azijos ir Š.Amerikos upėse taip pat gyvena genties Dahurinaia perluotės, kurių lervutės parazituoja ant žiaunų. Bet čia, šiltesnėse sąlygose, subrendimui joms reikia tik 30- 45 parų ir jos palieka šeimininkę-lašišą dar iki neršto. Kitais žodžiais, po mėnesio-pusantro lervutė jau pasiruošusi gyvenimui dugne ir jai nereikia palaikyti „surogatinės motinos“ gyvybės. Todėl Ramiojo vandenyno lašišos po neršto žūsta – jų senėjimo programos iš išorės niekas nepaveikė.

Ką dabar pasakysit? :D

Jogaila
26-02-2011, 16:54
Tai čia jau ne parazitizmas, o simbiozė, jei žuvis kažkokių lervutės išskiriamų medžiagų dėka ima "jaustis geriau".

Rolandas
26-02-2011, 17:03
Galėčiau bandyti paneigti. Kai kur nėra loginės sekos arba rezultatas rodomas kaip priežastis.
Tema apie moliuskus tvenkinyje, prie ko čia lašišos ir glochidijos.

Jogaila
26-02-2011, 17:08
Tema apie moliuskus tvenkinyje, prie ko čia lašišos ir glochidijos.
Na, moliuskai tai ir tvenkiniai, o matyt su karpiais niekas stebėjimų nedarė, tai ir parašyta apie lašišas.

Beje, praleidau pro akis kelis postus kiek aukščiau - apie dreisenų poreikį judančiam vandeniui. Na, auginau aš jas taip prieš metų 20 ir akvariume. Įmečiau saujukę sulipusių. Jos "išsilakstė" po kampus. Bet po kiek laiko išstipo. BET! Ant akmens ėmė ir priaugo mažučių (iki 1 cm). Ir jos prabuvo taip metų keletą. Ir šitos nesiveisė. Nes daugiau jų niekur neatsirado - nei ant filtrų vamzdelių, nei ant stiklo, nei ant kitų akmenų. Gaila, tada ne tai kad smaitmeninių fotoaparatų nebuvo, išvis kiek turėjau pažįstamų akvariumistų, nieks neturėjo nei mados, nei įpročio savo akvariumo fotografuot... O man akyse to akmens vaizdelis ir dabar išlikęs: kokie 5-7 akmenį apkibę "dreiseniukai" - galima būtų nežinančiam meluot kad tai "speciali rūšis" taip iš kokių Tolimųjų Rytų :)

Marius S
26-02-2011, 21:10
... Įmečiau saujukę sulipusių. Jos "išsilakstė" po kampus...

O kartais dreisenos ne sėslūs moliuskai? Kažkaip nesitiki jog jų kolonija išsiskirstė.

Jogaila
26-02-2011, 21:43
Taip, dreisenos - sėslūs moliuskai. Bet jau kiek kart pastebiu, kad padėjus atskirtą sulipusią "grupelę", ji gali "subyrėti" ir atskiri moliuskai prisitvirtina kiek atokiau vienas nuo kito. Kaip jie tai daro, neįsivaizduoju. Na, tas "išsiskirstė po kampus" gal per daug hiperbolizuotas palyginimas buvo :)

Marius S
26-02-2011, 21:54
Taip, dreisenos - sėslūs moliuskai. Bet jau kiek kart pastebiu, kad padėjus atskirtą sulipusią "grupelę", ji gali "subyrėti" ir atskiri moliuskai prisitvirtina kiek atokiau vienas nuo kito. Kaip jie tai daro, neįsivaizduoju. Na, tas "išsiskirstė po kampus" gal per daug hiperbolizuotas palyginimas buvo :)

:D aišku :)

Pikulis
26-02-2011, 22:11
Juk senoje literatūroje rašoma, kad parazituoja ant žuvų žiaunų, bet iš straipsnio galima spresti, jog tai savotiška simbiozė, kai žuvis tampa sugiais namai, o perluočių lervutės už tai atsilygina savo šeimininkams tausodamos jų sveikatą. Aišku ne iš geros valios jos taip daro, bet kaip ten bebūtų gaunasi abipusė nauda. Na, o jei jau taip nėra, tai vistiek nieko blogo jos nepadaro, nes "žaizdelės žiaunose nekraujuoja ir kapsulių liekanos greitai absorbuojamos." Vat kokios karpinės utėlės, žuvų dėlės, čia tai jau tikri parazitai.
O apie glochidijos, tai juk moliuskų vaikai, kurie bus tvenkinyje, jei bus ir pačių perluočių. Tiesiog Jogaila baiminosi, kad jos kenks žuvims, bet šis straipsnis parodo, kad taip baisiai nekenkia, o gal net ir padeda? Darykitės išvadas patys. Dreisenos mažos (todėl praščiau filtruos vandenį), mažiau atsparios, dar prikimba kur papuola, o perluotės ar bedantės tik į gruntą įsirausia... Šiaip informacija juk verta dėmesio, o kaip kas ją pasinaudos, tai jau kiekvieno reikalas ;)