PDA

Žiūrėti pilną versiją : Arūno (pipisho) 2 užtvankų ~17-20a tvenkinys



pipishas
30-10-2013, 13:20
Sveiki visi,

skaitinėju šitą forumą jau senokai, tačiau į viešumą nelindau. Kreipiausi paglbos į p. Rolandą ir jo paprotintas nusprendžiau išsiviešinti. Kad nereiktų daug iš naujo rašyti, tiesiog darau past/copy Jam siųsto laišką:

per šiuos metus išsikasiau/užtvenkiau tvenkinį. Organinis sluoksnis visur pilnai nuimtas - dugnas visur molis. Gylis 4-5 arai bus ~5m-5,5m. Kitur seklės. Viename gale bus keletas arų kur gylis 0,5-1,0m. Pagal projektą turėjo gautis 24a. iš kurių 8 kaimynų žemėj, todėl eigoje buvo šiek tiek pakoreguotas projektas ir gavosi ~17-20a tik mano žemėje + papildoma užtvanka atitverianti nuo kaimynų. Kodėl toks netikslus dydis? Kai pavasarį užkils vanduo - galėsiu tiksliau išmatuoti. Anksčiau čia buvo natūrali griova, kurią maitina du melioracijos kanalai po 200mm. Nuo spalio vidurio iki balandžio pabaigos vanduo pratekantis (vasarą priklauso nuo kritulių). Kai eina pašalas - šniokščia kaip geras upeliūkštis.
Norėčiau šį tvenkinuką sukultūrinti :)

Nepaisant to, kad perskaičiau didelę dalį forumo apie tvenkininkystę, radau ne visus atsakymus į man rūpimus klausimus. Matyt dėl to, kad visi "projektėliai" yra individualūs. Tuo labiau, kad mano atvejis gerokai skiriasi nuo daugelio iš forumo dalyvių tuo, kad aš neplanuoju tokios, sakykim, pusiau pramoninės žuvininkystės. Tam yra keletas priežasčių:
1) nėra kas apsaugotų mano bandą :) - niekas šalia kol kas negyvena, o pabrakonieriauti, matyt, atsiras kam. Aš pats galvoju pagal galimybes vasaroti ir atvažiuoti tik savaitgaliais ir tai tikrai ne visais;
2) iš to kyla problemos su maitinimu ir aeravimu. Todėl neplanuoju daryti nei vieno nei kito.

Ko aš tikiuosi iš savo tvenkinio:
1) švaraus, kiek tai priklauso nuo žuvies, vandens maudynėms (todėl, matyt, jokių karpių ir lynų).
2) užveisti sveiką ir gyvybingą aqua-kultūrą, iš kurios po keleto metų būtų džiaugsmo sugaunant vieną kitą žuvelioką ir man ir vaikams. Ir kuriai nereikalinga didelė papildoma priežiūra. Aišku kiekvienais metais matyt teks papildomai įžuvinti, tačiau norėtųsi, kad žuvys nerštų ir pačios. Klausimas ar mano tvenkinys sudaro sąlygas natūraliam nerštui?

Dabar mano paties pasvaičiojimai šia tema. Aš gal pradėsiu nuo mitybinės piramidės viršaus:

starkiai (jei vanduo nebus per drumzlinas, nes dugnas molis), gal keletas (keliolika) eršketų bei keletas (keliolika) ungurių ir pasvajoju apie vaivorykštinius (o gal ir marguosius) upėtakius, kadangi vanduo didžiąją metų dalį pratekantis, bei esamas gylis turėtų leisti išlaikyti reikiamą žemą temperatūrą. Klausimas ar ne per didelė įvairovė ir ar vieni kitų nepradės skabyti?
hibridiniai plačiakakčiai vandeniui valyti ir meškeriojimui, kadangi tvenkinys visiškai šviežias ir be augmenijos, todėl pradžioje amūrų neleisiu - vėliau pagal poreikį.
Dabar dėl žemiausios mitybinės grandies (ir žvejybinio džiaugsmo vaikams): ką pateikti plėšrūnams užkandžiui? Matyt pasirinkimas nėra labai didelis: karosai, kuojos arba saulažuvės. Apie karosus, tai susidariau nuomonę, kad tai būtų paskutinė žuvis, kuri būtų įleista į daugelio tvenkinį. Greičiausiai dėl to, kad užima kitų karpinių žuvų arealą. tačiau mano atveju matyt tai negaliotų, nes dėl vandens kokybės aš nesiruošiu leisti nei karpių nei lynų. tačiau klausimas yra toks: ar tie patys karosai nesugadins man vandens?
Taigi klausimas kiek, kokio svorio (amžiaus) ir kokių žuvų leisti į šį tvenkinį, kad palaikyti sveiką kultūrą ir turėti kiek įmanomai švaresnį vandenį?

Tikiuosi patarimų ir pagalbos įgyvendinant šitą "projektėlį".

Niekaip neprikabina nuotraukų... Patarkit ir šiuo klausimu.

Darulis
30-10-2013, 14:21
Galbūt bus lengviausia atsakyti į paskutinį klausimą, nes visi kiti reikalauja diplominio lygio analizės su saugikliais-garantijomis.
Kelk po kelias nuotraukas ir apsisaugok kantrybe, nes tai užima laiko. Insert Image-> From Computer->pasirinkti failą->pasirinkus failą Open-> Upload files. Kai išsiųsi žinutę, tai tik tada ir pamatysi savo nuotraukas.

O tavo norai prieštarauja gyvenimiškai logikai, tai gal kas sugebės ką nors ir patarti, bet sunkiai įsivaizduoju tą rezultatą...

pipishas
30-10-2013, 15:15
O kas del noru, tai jie apriboti galimybemis: kadangi nėra galimybės nei maitinti, nei aeruoti, nei bent minimaliai apsaugoti tvenkinio - atkrenta galimybė rimtesniam žuvies auginimui. Aš suprantu, kad vienu metu būti ir gražiam ir protingam sunku būti, todėl bandau surasti optimalų variantą pasitelkus į pagalbą ir gražius ir protingus patarėjus :D
Ar as ne taip supratau komentra del noru ir gyvenimiskos logikos?

Nilas
30-10-2013, 16:57
1) nėra kas apsaugotų mano bandą :) - niekas šalia kol kas negyvena, o pabrakonieriauti, matyt, atsiras kam. Aš pats galvoju pagal galimybes vasaroti ir atvažiuoti tik savaitgaliais ir tai tikrai ne visais;
2) iš to kyla problemos su maitinimu ir aeravimu. Todėl neplanuoju daryti nei vieno nei kito.
O ar elektros įvadas koks yra? Nes tai būtų viso labo vienintelė kliūtis pastoviam aeravimui, tai kad pastoviai nebūni, nemanau kad yra problema.
Ar koks nors pastatas teritorijoje yra, kad ir ūkinis?


starkiai (jei vanduo nebus per drumzlinas, nes dugnas molis), gal keletas (keliolika) eršketų bei keletas (keliolika) ungurių ir pasvajoju apie vaivorykštinius (o gal ir marguosius) upėtakius, kadangi vanduo didžiąją metų dalį pratekantis, bei esamas gylis turėtų leisti išlaikyti reikiamą žemą temperatūrą. Klausimas ar ne per didelė įvairovė ir ar vieni kitų nepradės skabyti?
Starkiai - ok, jiems išmatinti geriausiai tiktų saulažuvės. Eršketus būtina šerti, nešeriami neaugs, neršto iš eršketų tikrai nesitikėk. Unguriai gyventi galėtų, tik jie auga lėtokai, bet per 3-5 metus egzempliorių atsirastų neblogų. Upėtakiai - kvailoka žuvis, lengvai išgaudoma brakonierių, pats neauginau, bet kiek esu matęs kimba aršiau nei karosas. Iš visų čia išvardintų žuvų pas tave nerštų tik starkiai.

hibridiniai plačiakakčiai vandeniui valyti ir meškeriojimui
Plačiakakčiai ant meškerės nekimba, jie minta planktonu, o gaudomi tik tinklu. Prūduose neneršia. Jei brakonieriai pastatys tinklą, gali būti, kad plačiakakčius surinks per kelis statymus.

Neršti prūde iš plėšrių žuvų daugiausiai šansų lydekoms, ešeriams (šitų nerekomenduoju), šamai (neršto tektų palaukti 4-5 metus, kimba tik vasarą), starkiai, galbūt - vėgėlės (vasarą beveik nekimba).
Smulki žuvis - karosai (drumsčia kažkiek vandenį), kuojos, saulažuvės. Bet kaip jau ne kartą buvo rašyta, sunkiai kyla ranka įleidinėti tokią žuvį.

Darius1
30-10-2013, 17:05
Sveiki, jeigu nėra galimybių prižiūrėti, saugoti tvenkinį, tai galima sakyti, kad žuvies jame kaip ir nebus. Patarčiau nebent karosų įsileisti. Manau, ne vienas forumietis man pritars ir nevienas žino, kur ta žuvis iškeliauja iš nesaugomų, neprižiūromų prūdų. Asmeniškai pats žinau iš patirties.

arūnas
30-10-2013, 19:27
O ar elektros įvadas koks yra? Nes tai būtų viso labo vienintelė kliūtis pastoviam aeravimui, tai kad pastoviai nebūni, nemanau kad yra problema.
Ar koks nors pastatas teritorijoje yra, kad ir ūkinis?


Starkiai - ok, jiems išmatinti geriausiai tiktų saulažuvės. Eršketus būtina šerti, nešeriami neaugs, neršto iš eršketų tikrai nesitikėk. Unguriai gyventi galėtų, tik jie auga lėtokai, bet per 3-5 metus egzempliorių atsirastų neblogų. Upėtakiai - kvailoka žuvis, lengvai išgaudoma brakonierių, pats neauginau, bet kiek esu matęs kimba aršiau nei karosas. Iš visų čia išvardintų žuvų pas tave nerštų tik starkiai.

Plačiakakčiai ant meškerės nekimba, jie minta planktonu, o gaudomi tik tinklu. Prūduose neneršia. Jei brakonieriai pastatys tinklą, gali būti, kad plačiakakčius surinks per kelis statymus.

Neršti prūde iš plėšrių žuvų daugiausiai šansų lydekoms, ešeriams (šitų nerekomenduoju), šamai (neršto tektų palaukti 4-5 metus, kimba tik vasarą), starkiai, galbūt - vėgėlės (vasarą beveik nekimba).
Smulki žuvis - karosai (drumsčia kažkiek vandenį), kuojos, saulažuvės. Bet kaip jau ne kartą buvo rašyta, sunkiai kyla ranka įleidinėti tokią žuvį.

.. na manau kad reiktu atkreipt dėmesį ir į lydekas... ( o priė ko Arūnas? ;) )

Nilas
30-10-2013, 20:20
( o priė ko Arūnas? ;) )
Turbūt toks temos autoriaus vardas.

.. na manau kad reiktu atkreipt dėmesį ir į lydekas...
Iš dalies sutinku. Pigiausias variantas ir mažiau nuostolio, jei įsisuktų brakonieriai.

pipishas
30-10-2013, 22:57
Pabandysiu atsakyti į užduotus klausimus, patikslinti informaciją ir pan.

pipishas=Arūnas

Įvadas turėtų būti kitą vasarą. Pastatų kol kas jokių nėra. Esmė ta, kad už kelių šimtų metrų yra kelių sodybų kaimelis, kur žmonės gyvena tik vasarą, kas ištisai vasaroj, kas savitgaliais atostogauja. O ten kur mano tvenkinys, per 3-5 metus turėtų atsirasti 5-6 sodybos (1 sodyba/1ha plote) iš kurių 2-3 bus pastoviai gyvenama. Taip kad civilizacija ten atsiras per kažkurį laiką. Tačiau aš jau dabar bevelyčiau pradėti po truputėlį į žuvinimo darbus.
Ir įvertinus pirmuosius gautus patarimus/pamastymus kol kas reziumė tokia: plėšrūnai: lydeka arba starkis - aš tai daug labiau linkęs rinktis starkį. Šamus leisčiau tik tada, jei nuspręsčiau pakeist fauną tvenkinyje. Plačiakakčiai vandeniui filtruoti (nesvarbu, kad ant meškerės nekimba), tikėkimės, kad brakonieriai neišlups visų iš karto - tuo labiau, kad aš visgi galvoju leisti daugiau, bet mažesnių. Būtinai leisiu kažkiek ungurių - lauksiu tuos 3-5 metus - ne problema (vėl gi jei kas be manęs anksčiau neištrauks :)) Kas dėl eršketų ar upėtakių, tai matyt bent jau eksperimento dėlei bent vienos rūšies keletą egzepliorių rizikuočiau įleist (greičiau upėtakius nei eršketus). Dėl smulkmės - maisto starkiams ar kraštutiniu atveju lydekoms, tai man ranka kils įleisti kurią tai menkavertę rūšį. Nes:
1) dėl vandens kokybės aš nesiruošiu auginti jokios kitos baltos žuvies, todėl mažavertė žuvis neužims kitos žuvies nišos;
2) plėšrūnai (starkiai) pas mane bus dominuojanti rūšis, todėl vienaip ar kitaip maisto jai reikės.

Dabar didžiausias galvos skausmas, kokią smulkmę įsileisti į namus...
Karosas būt patraukliausia tuo atžvilgiu, kad vienas kitas egzempliorius gali ir didesnis užaugti, nelepus, atsparus šalčiams, oro trūkumui ir pan. Taip pat vaikams džiaugsmas žvejojant. Tačiau problema su vandens drumstimu. Kokia yra tikra situacija su tais karosais? Smarkiai jie tą dumblą kelia? Jei taip tada gal kuojos? Bet kažkaip neteko jų sutikti tokio dydžio tvenkiniuose. Apie saulažuves neturiu jokios nuomonės.
Lauksiu bet kokių nuomonių, patarimų, kritikos.

Nilas
31-10-2013, 00:26
Dėl plačiakakčių. Pernelyg netikėk tom pasakom apie tyrą it ašarą vandenėlį, kurį neva išfiltruoja plačiakakčiai. Čia mitas. Plačiakakčiai gali pagelbėti labiausiai nuo vandens žydėjimo, bet ne nuo bendro drumstumo esant molingam gruntui. Be to plačiakaktis juk minta zooplanktonu, t.y. kitų žuvų jauniklių maistu. Todėl išnerštas mailius turės mažiau šansų išgyventi, kai visas vanduo bus prakoštas plačiakakčių. O pirmaisiais prūdo gyvavimo metais, geriausia planktonui leisti įsikurti. Todėl plačiakčius atidėčiau porai metų į priekį. Be to plačiakakčiai geriausiai auga kartu su karpiais. Šiemet mano prūdui antri metai, įleidau 10 plačiakakčių, vanduo nepaskaidrėjo nuo to nei kiek, planktonas praktiškai dingo, liko jo tik maži kiekiai labai sekliuose pakraščiuose.

Tavim dėtas, galbūt pačiai pradžiai įsileisčiau 1-2 kg. mažų metinukų amūriukų, tegul sau auga, vis greičiau augs nei karosai. Turėdamas laiko paduosi jiems batono, žolės pasmulkinsi, arba dar geriau - bent kartą savaitėj gyvulinių miltų arba skaldytų grūdų įbersi. Po metų ar dviejų jau galėsi žvejoti. Na, o dėl pašarinės žuvies, sunku ką ir patarti, kiekviena rūšis turi savo niuansų. Plėšrūnai - starkių sunkoka gauti, ungurių - dar sunkiau gauti, gali tekti jų palaukti ne vieną sezoną.

Ernis
31-10-2013, 07:40
Ungurių mailių žinau kas siulo galiu duoti kontaktus. Bet ir internete yra tas pats asmuo prisiskelbęs :) Jei neklystu 7 lt unguriukas.

pipishas
31-10-2013, 10:39
Del tyro kaip ašara vandens aš neturiu ilizijų - nesu matęs nei vienos balos su ežero skaidrumo vandeniu nei su plačiakakčiais nei be jų, ypač kada dugnas molis. Tiesiog noriu apsisaugoti nuo žydėjimo, nes šiemet vasarą, kasant tvenkinį, vanduo buvo gerokai pažaliavęs. Tiesa tada ir to vandens, duok dieve, buvo 1-1,5a iki 1m gylio.
Ungurių mailiaus pardavėjų kontaktų tai matyt reikės. Beja yra kokia tai UAB "Auksinis ungurys", kurie skelbiasi prekiaują mailiumi ir paaugusiais egzemplioriais (kiek supratau, augintojų, skirtingai nei perpardavinėtojų, duomenų skelbimas nėra reklama šiame forume?).
Dar vienas klausimas: ar kas bandė patys atsivežti įžuvinimo medžiagos iš Lenkijos, kadangi Lietuvoje sunkumai su žuvimi? Nekalbu apie finansinę naudą ar papildomas transporto išlaidas. Kaip sekėsi? Kokie sunkumai? Ar neuždustų starkiai (ir kita žuvis) per 8-12 val. maišuose be papildomo ventiliavimo?

Ernis
31-10-2013, 11:19
Patirties turiu tik su lynais, kurie nėra lepūs ir deguonies stygius pasirodė po 30min ~. Vežiau plastikinėje taroje. Vandens pasėmiau iš tos pačios vietos kur augo. 10 vnt. 15 litrų talpoje. Antrą kartą taip nerizikuočiau, siūlyčiau ir tau nerizikuoti.

mindis
31-10-2013, 17:34
Remdamasis savo skurdžia patirtim galiu pasakyt, kad dėl karosų, kuojų, ešerių reikia mažiausiai sukt galva - užsiveis patys, nespejus ir landšafto pilnai susitvarkyt :) Tai jei tas tvenkinys toks atviras svieto perėjūnams, tai gal nieko rimtesnio kolkas ir neverta veist? Karosų ar kuojų pažvejojimui ir taip bus. O kai jau pradėsit apgyvendint pakrantes, tai ir starkiams/lydekoms maisto bus pakankamai priaugę.

Darulis
31-10-2013, 19:04
Šiais metais vežėm iš Lenkijos erškėtus, kai buvom kelionėje, apie 30 kg/28vnt berods.
Talpa buvo 300 ltr. ir žinoma veikianti orapūtė pajungta per konvertorių.
Kelionės laiko trukmės tiksliai nepamenu, bet kažkur apie 12 val. (Gedas tiksliau gal pasakytų).
Su tokiomis sąlygomis galima būtų vežti ir kitokią žuvį, tik su upėtakiais negaliu garantuoti...

pipishas
04-11-2013, 10:03
[QUOTE=Darulis;17272]Galbūt bus lengviausia atsakyti į paskutinį klausimą, nes visi kiti reikalauja diplominio lygio analizės su saugikliais-garantijomis.
Kelk po kelias nuotraukas ir apsisaugok kantrybe, nes tai užima laiko. Insert Image-> From Computer->pasirinkti failą->pasirinkus failą Open-> Upload files. Kai išsiųsi žinutę, tai tik tada ir pamatysi savo nuotraukas.

Su nuotrauku ikėlimu tai visiška tragedija: darant tavo nurodytu keliu, po to kai nurodai kelią paspaudus įkelti nuotrauką (upload file) nieko neįvyksta, t.y. jokios reakcijos - nėra nei bandymo tą failą įkelti, nei nurodoma priežastis, kaip pavyzdžiui koks nors blokavimas. Bandžiau įkelti nuotraukas padaręs nuotraukų albumą, tai ten bent jau rodo, kad vyksta veiksmas - bandymas įkelti nuotrauką. dariau ir iš namų kompo ir iš darbo, tačiau rezultatas tas pats - per dieną nesugebėjo įkelti nei vienos nuotraukos...
bandysiu į kokią Picasa numest ir nuorodos įdėt. Bus paprasčiau.

Nilas
04-11-2013, 11:39
Su nuotrauku ikėlimu tai visiška tragedija: darant tavo nurodytu keliu, po to kai nurodai kelią paspaudus įkelti nuotrauką (upload file) nieko neįvyksta, t.y. jokios reakcijos - nėra nei bandymo tą failą įkelti, nei nurodoma priežastis, kaip pavyzdžiui koks nors blokavimas. Bandžiau įkelti nuotraukas padaręs nuotraukų albumą, tai ten bent jau rodo, kad vyksta veiksmas - bandymas įkelti nuotrauką. dariau ir iš namų kompo ir iš darbo, tačiau rezultatas tas pats - per dieną nesugebėjo įkelti nei vienos nuotraukos...

Nurodžius nuotrauką reikia paspausti ant užrašo - Failų įkėlimas.
4582

Iškart po to tekste atsiranda štai toks užrašas, kuris parodo, kad iliustracija bus įkeltą į šią teksto vietą, kai bus išsaugota žinutė.
4583

pipishas
04-11-2013, 12:59
Vat problema ir yra ta, kad paspaudus "failų įkėlimas" jokio "iškart po to" nėra ir niekada nebuvo... Toks įspūdis, kad nieko ir paspaudęs nebuvai. Ir jokios papildomos info kas, kodėl ir ką daryt neišmeta, kaip ir buvau rašęs.

pipishas
04-11-2013, 15:55
4594

Pasirodo mano Internet Explorer kažko buvo prieš nuotraukų kėlimą. Čia nuotrauka kaip tai atrodė pradžių pradžioje.

pipishas
04-11-2013, 16:08
45954596459745984599 46004601460246034604 4605

O cia kaip atrodo beveik galutinis variantas: liko tik sustumdyti juodžemį ir užželdinti žolę, kai bus aiškus vandens lygis.

paugar
04-11-2013, 17:05
Labai gražiai gavosi, sveikinu. Aš ir šiais irgi iškasiau tai juodžemio lyginimą ir žolės sėjima palikau kitiems metams.

Junka
04-11-2013, 17:23
Gražu. Ale klausimas toks: vieną įtekėjimo vamzdį mačiau, kiek spėju kitas kiek dešiniau (jei orientuotis pagal pirmą foto), o kur ištekėjimo vamzdis? Nes jei teisingai suprantu, tai nutekėjimo pusėje dabar pylimas (kur foto račiokas matyti)? Ar tas kairys įtekėjimo vamzdis ne per žemai gaunasi?

Darulis
04-11-2013, 19:19
Tikrai gražiai padaryta. Tiesiog super. Tik klausimas, o ar yra nubėgimo vamzdis ar aš jo nedažlybinu..
Galima kartais apseiti ir be jo, bet jai nėra didelio vandens padavimo...
Porai tvenkinių ir aš nesu dėjęs, bet ten niekada nebėga per viršų ir neplauna.
kažkokį vieną mačiau tik nesupratau jo paskirties..
Pagal aukštį, tai galvočiau, kad neleidimo, bet pagal kryptį tai suabejojau.::))

Rolandas
04-11-2013, 19:30
Galima kartais apseiti ir be jo, bet jai nėra didelio vandens padavimo...
Mokyk teisingai, o ne kaip negalima.
Jei tvenkinys pratekantis - vienuolis reikalingas ir aplinkelis pavasario polaidžiui. Matosi rimta griova aukščiau. Neaišku iš kokio ploto polaidį rinks.
Bijau būt blogu pranašu, bet, kad tik pavasarį nebūt nuneštas pylimas.

Parodyk foto į aukštupio pusę.

arūnas
04-11-2013, 20:06
Gražus darbas, o pylimas iš ko supiltas?, pagal spalva lyg maišyta su juodžemiu, na gal ir klystu ;)

Darulis
04-11-2013, 20:30
Mokyk teisingai, o ne kaip negalima.
Jei tvenkinys pratekantis - vienuolis reikalingas ir aplinkelis pavasario polaidžiui. Matosi rimta griova aukščiau. Neaišku iš kokio ploto polaidį rinks.
Bijau būt blogu pranašu, bet, kad tik pavasarį nebūt nuneštas pylimas.

Niekada nesistengiu mokyti neteisingai, bent jau kiek pats suprantu..
Dėl šios priežasties mėgstu patarinėti gyvai, nes tada išsiklausinėji.

Nors ir linkęs tau Rolandai paprieštarauti kai kur, bet dėl pylimo ir man pasirodė silpna vieta šiame projekte, bet negaliu gąsdinti, jai nesu įsitikinęs savo teisumu.
O gal paprasčiausia nepamačiau..negi prisipažinsiu, kad žabalas...::)

Tą vamzdį, tai pastebėjau, tik perskaitęs kažkieno žinutę. Pasirodo pirmoje nuotraukoje visai neįžiebiau, o tik 4-oje pamačiau::)

Junka
04-11-2013, 20:45
Tai kad be didžiojo pylimo - dar gali būti viena bėda, tai su kaimynu. Sprendžiant iš to, kad kairysis pylimas su vamzdžiu apačioje yra skirtas "atsitvenkti" nuo kaimyno, tai reikia turėti galvoje, kad vandeniui užliejus esamą iškastinę daubą, paskandinus vamzdį, kaimyno pusėje (ten už mažesnio pylimo), vanduo ženkliai sukils (susisiekiančių indų principas), o jau tada... klausimas koks nuolydis to melioracijos kanalo, koks landšaftas, kaip melioruota ir t.t. ir pan. Blogiausiu atveju bus kaimynui šlapynė. Aišku, iš foto sunku spręsti apie nuolydžius. Gal viskas ne taip baisu kaip kad aš maliavoju.

P.S. ne Ignalinos rajonas?

arūnas
04-11-2013, 20:50
.. o kaip vanduo, nepakilo smarkiai?, aš tai dar ''pypkę'' daryčiau, ir aukščiau dar apsauginį vamzdį- dėl visa ko.. ;)

pipishas
04-11-2013, 22:24
Sveiki,

kaip ir rašyta pavadinime (neskaitant klaidos) tvenkinys yra su dviem užtvankomis. Taip pat jau minėta, kad ateina du melioracijos vamzdžiai po 20cm. Iš vieno prieš 10 d. kol kas nebėgo vanduo - bijau, kad nebūtų kur pažeistas, nes pavasarį vanduo tekėjo ir iš ten. Pradėsiu nuo to, kad abi užtvankos yra supiltos tik iš molio: didžioji apačioje siekia apie 25-30m. Tamsus gruntas nuotraukoje matosi tik todėl, kad jau ant viršutinės užtvankos dalies yra užpilta juodžemio. Kas dėl vandens padavimo vamzdžiu pro mažąją užtvanką (kur vamzdis matosi nuotraukoje) tai ten sistema paprasta: dviejų susisiekiančių indų. Už užtvankos, kaimynų žemėje susidarys kokių 2-3 arų bala giliausioje vietoje būsianti iki ~120cm. Tam, kad nevyktų vandens bėgimas iš didžiojo tvenkinio į balą, baloje vamzdžio pagalba (tokiu labai primityviu vienuoliu) pakelsiu vandens lygį keliais centimetrais aukščiau nei didžiajame. Dabar kol yra vandens padavimas iš griovio (balos) į tvenkinį vamzdis yra iškeltas ~40cm nuo žemės, tam kad tiesiog neužsikištų šiukšlėmis. Aišku tam, kad vanduo negrįžtų į balą atgal, galima panaudoti ir atbulinį vožtuvą. Dabar nubėgimas: 10 nuotraukoje šiek tiek matosi (kai kuriose kitose irgi) prie pat vandens zonos akmuo iš šaka. Ta šaka kyšo iš 20cm diametro vamzdžio kuris galės būti naudojamas tvenkiniui nuleisti. Tiesa nuleisti tik iki tokio lygio kaip yra matoma dabar nuotraukose. Vamzdis eina kiaurai pylimą, keliose vietose padarytos diafragma (sutankinta žemė ir išbetonuota aplink vamzdį), apsisaugoti nuo galimo vandens prasiskverbimo šalia vamzdžio. Nuo tos "skylės" aukštyn lygiagrečiai šlaitui bus nuvestas tokio pat skersmens vamzdis iki planuojamo vandens paviršiaus. Jis atliks tokio supaprastinto vienuolio vaidmenį. Kažkokio sudėtingesnio vienuolio patingėjau daryti, o statmeno nedariau dėl vandalizmo grėsmės. Lygiagrečiai dugnui einantį įtvirtintą kas keli metrai tokį "vienuolį" bus sunkiau ir pastebėti (apauginsiu kokiomis žolėmis ar užversiu akmenimis aplink angą) ir galbūt sunkiau sulaužyti. Maždaug tame pačiame plote, kur bus vandens reguliavimo vienuolio anga, keliais centimetrais aukščiau yra montuojami dar 2 vamzdžiai po 20cm diametro - avariniam vandens pratekėjimui tam atvejui jei pavasarinis polaidis būtų labai didelis ar užkluptų baisios liūtis. Tie vamzdžiai taip pat apsaugoti diafragmomis ir maža to, jie yra įkasti į žemę, kuri yra nejudinta (šalia pylimo). Vandens nutekėjimas kitoje pylimo pusėje padarytas ten kur žemė taip pat nejudinta, t.y. tam, kad srovė neardytų pylimo. Ta pati apsauga, tik mažesniais masteliais, galioja ir mažesniajam pylimui. Taigi įvertinus, kad vandens padavimas per 2 vamzdžius max. po 20cm, tai nuleidimas bus 3 vamzdžiai po 20cm. Tiesa, mane baugina vienas dalykas: ar nesulaužys man tų vamzdžių ledas žiemą, nes jie visi plastikiniai...
Paugar, aš irgi žolės sėjimą palikau pavasariui, dabar tik juodžemį atsitysiau arčiau krantų, kad pavasarį susireguliavus vandens lygį galėčiau operatyviai užpilti ir pasėti. Tiesa, kaip jau minėjau, ant didžiosios užtvankos jau yra užvežta žemės dabar, tam kad pavasarį, polaidžio metu nebegadinti jo sunkiąja technika.
Junka: su kaimynu suderinta, iš principo Jam tik geriau, kad aš papildomą užtvanką padariau, nes dabar jei jis norės galės pas save pasidaryti tvenkinio projektą, išsivalyti augalinį sluoksnį ir pirmyn - tik vandenį iš savo balos perpompuos į mano tvenkinį ir vualia. Projektas taip pat suderintas su visom institucijom: aukščiau esantys melioracijos įvadai nebus užpilti, nes kaip ir minėjau vandens lygis baloje bus ar galės būti iš principo toks kaip ir pas mane tvenkinyje. Rajonas Širvintų.

pipishas
04-11-2013, 22:32
46064607460846094610 461146124613

Dar šiek tiek nuotraukų iš darbų pradžios arba kaip tai atrodė praeitą žiemą.

Junka
04-11-2013, 22:55
Reikėjo tikėtis, kad darant gerai, bus pagalvota apie elementarius dalykus, ale mūsų pareiga įspėti :) Šiaip aš nieko apie vienuolius ir jų konstrukcijas neišmanau, bet pagal mane, vietoje plastikinio nuleidimo vamzdžio (ten, kur paties žodžiais yra šakalys įkištas) buvo galima padorų betoninį vienuolį susikonstruot. O vieta pasirodė labai matyta, nes prieš kelis metus, Ignalinos rajone, labai panašus sklypas (7ha) buvo parduodamas su didžiuliu bebrynu. Vos nepamaniau, kad ten pat.

Rolandas
05-11-2013, 06:51
Jei vamzdis kiaurai pylimą paklotas ir dar iš giliausios tvenkinio vietos - tai gerai.
Bet kodėl neatsiliejat betono vienuolio, nesuprantu. Nuo vandalizmo galima visokių apsaugų prigalvot.

pipishas
05-11-2013, 13:31
Neturiu vienareikšmiško atsakymo į klausimą apie vienuolį. Teoriškai galėčiau dar pasidaryti, tačiau apie mintis vandenį ir žuvį turėčiau atidėti dar vienam sezonui... Kažkaip nebesinori. Be to aplinkos vėl negalėčiau tvarkytis, nebent pavasarį sulaukt vandens, pakelt iki darbinio lygio, paskleist juodžemį, o tada vėl nuleist vandenį ir iki rudens sumontuot normalią "pūškę", kaip buvo vadinamas vienuolis pas mus Raseinių krašte :) .Tik nebežinau ar kils dar rankos tam.

pipishas
07-11-2013, 10:14
Gal kas žino kur būtų galima rasti info kiek ir kokios žuvies rekomenduojama leisti į 1a ar į kokį kitą ploto ar tūrio matavimo vienetą? Būčiau dėkingas už bet kokią nuorodą į informaciją.

Nilas
07-11-2013, 10:43
Gal kas žino kur būtų galima rasti info kiek ir kokios žuvies rekomenduojama leisti į 1a ar į kokį kitą ploto ar tūrio matavimo vienetą? Būčiau dėkingas už bet kokią nuorodą į informaciją.

Šiame tinklapyje žemiau pateikta lentelė:
http://www.islauzozuvis.lt/tvenkiniu-izuvinimas.html
Bet nereiktų tų duomenų priimti kaip "įstatymo".. :)) Lankstumas egzistuoja, priklausomai nuo tvenkinio priežiūros, šerimo ir t.t.

pipishas
07-11-2013, 16:26
O plėšrūnai, tokie kaip starkiai, ar tos pačios lydekos?

Nemas
07-11-2013, 16:48
O kur tu skubi su tais plėšrūnais? Darulis (jei neklystu) čia tau daug apie tuos plėšrūnus gali paporinti... o lydekos.... kiek jų leisi nesvarbu, jei jom bus-nebus ką medžioti, jos pačios susireguliuos savo kiekį... .

Darulis
07-11-2013, 19:58
O plėšrūnai, tokie kaip starkiai, ar tos pačios lydekos?

Gal neįsivaizduoji kaip lydekos tvenkinį išvalo????
Pasiskaityk kur aprašau savo tvenkinius::)
Suprasi, kad ir toną karosų jos suės labai greitai. Max 3 metai. O įleistos pavasarį 6 vnt. po 300 gr.

Nemas
07-11-2013, 23:19
Gal neįsivaizduoji kaip lydekos tvenkinį išvalo????
Pasiskaityk kur aprašau savo tvenkinius::)
Suprasi, kad ir toną karosų jos suės labai greitai. Max 3 metai. O įleistos pavasarį 6 vnt. po 300 gr.

Būtent tai ir norėjau pasakyti... net nemaniau, kad tik 6 vnt buvo... . Taip, kad pirmiausiai reikia turėti ką naikinti, ar nuo ko saugotis, o po to ieškoti problemos sprendimo būdų. O vat lydekos... manau, jau viena iš problemų, o ne problemos sprendimų būdų. Na neskaitant atskirų atvejų, pvz, kai žuvis yra didelė ar kai lydeka yra viena pagrindinių įžuvinamų žuvų... .

Nilas
08-11-2013, 00:18
Būtent tai ir norėjau pasakyti... net nemaniau, kad tik 6 vnt buvo... . Taip, kad pirmiausiai reikia turėti ką naikinti, ar nuo ko saugotis, o po to ieškoti problemos sprendimo būdų. O vat lydekos... manau, jau viena iš problemų, o ne problemos sprendimų būdų. Na neskaitant atskirų atvejų, pvz, kai žuvis yra didelė ar kai lydeka yra viena pagrindinių įžuvinamų žuvų... .

Lydekos gali pasiteisinti labai specifinėse situacijose, pavyzdžiui, kai turite ekstremaliai "karosingą" prūdą ir jo dar negalit saugoti. Tuomet įleistos kelios lydekos per 3-4 metus duos tikrai didelę gražą prie minimalių investicijų. Bet leisti lydeką į naują ir tuščią prūdą su brangiomis žuvimis, esantį po nuosavo namo langais - ne pats geriausias sprendimas būtų.

pipishas
08-11-2013, 20:41
Apie lydekas užsiminiau tik dėl to, kad apie lydekas greičiausiai yra daugiau info nei apie starkius, nors nei nemanau įsileisti pas save į prūdą nei vienos - tik starkius :).

pipishas
10-03-2014, 10:22
Na va, buvau vakar nulėkęs savo akim apžiūrėt kaip mano kūdra po žiemos laikosi. Svarbiausias dalykas, kad abi užtvankos pergyveno žiemą: niekur nieko nepaplovė, niekur neperbėgo, vamzdžiai neperšalo ir nesutrūkinėjo. Ledas dar laikosi, tik kur yra vienas iš įtekėjimų (kitas įtekėjimas gaunasi po vandeniu, nes vamzdis po vandeniu) ir aplink visą perimetrą kokie 20 cm jau visiškai be ledo. Vanduo kol kas skaidrut skaidrutėlis. Tik vietomis po ledu matosi susidariusios žalių dumblių sankaupos. Skaičiau pas kažkurį forumietį, kad pavasarį naujam tvenkiny irgi taip pat buvo. Pasidalinkit, prašau, kaip su tuo kovot. Dabar vėl iškilo tas pats klausimas: ką ir kiek leist. Ir ar iš viso leisti, nes maitinti nesiruošiu, o tvenkinys naujas ir plikas. Taip pat pirmaisiais metais galvoju labai nepersistengti ir pažiūrėt kas ir kaip: ar nebraidžioja aplink kokie dvikojai ir keturkojai brakonieriai ar prigyja vienokie ar kitokie žuveliokai ar vandens kokybė po aplinkinių laukų tręšimo ir apdirbimo nesikeičia ir pan. Vis pasvaigstu apie upėtakius, bet kiek paskaitau forumą, tai vilčių, kad be papildomo aeravimo jie pergyvens vasaros karščius, mažoka. Nors tvenkinio gylis ties vaga yra ~5,5m. ir didžiąją sezono dalį yra pratekantis, tačiau vasarą per karščius kranelis uždžiūva...

pipishas
15-06-2014, 11:15
Kaip manote ar be oraputes yra galimybiu siuo metu transportuoti upetakius? Labai noreciau paleisti "testams" pas save kokia 10vnt. Gal kas gali pagelbet ir zinot kur butu galima siuo metu isigyti upetakiu Vilniaus, Kauno ar Panevezio apskrityje? Is anksto aciu uz pagalba ir sory uz ne lietuviskas raides - mobilusis irenginys neduoda lietuvybes.

tvis
15-06-2014, 12:06
Laisvai parsiveši maišuose su deguonim.

Nemas
15-06-2014, 12:55
Dabar dar gana dėkingas oras vežimui, nėra karšta. Tik kai parveši būtinai nepamiršk adaptacijos (temperatūros suvienodinimo).

pipishas
15-06-2014, 14:19
Aciu uz info. Gal kas zino ar arciau nei Vasaknose nera kur isigyti? Man reikia parsigabenti i Sirvintu raj.

pipishas
16-06-2014, 17:30
Likau ant ledo... Vasaknose deguonimi maisus pildo tik sezono metu :( Gerai, kad bent telefonu tai issiaiskinau. O arciau niekur nerandu.

Rolandas
16-06-2014, 20:27
Susitvarkyk telefoną lietuvių k.
Išimčių nebus.

likeart
22-07-2014, 12:04
Sveiki,

kaip ir rašyta pavadinime (neskaitant klaidos) tvenkinys yra su dviem užtvankomis. Taip pat jau minėta, kad ateina du melioracijos vamzdžiai po 20cm. Iš vieno prieš 10 d. kol kas nebėgo vanduo - bijau, kad nebūtų kur pažeistas, nes pavasarį vanduo tekėjo ir iš ten. Pradėsiu nuo to, kad abi užtvankos yra supiltos tik iš molio: didžioji apačioje siekia apie 25-30m. Tamsus gruntas nuotraukoje matosi tik todėl, kad jau ant viršutinės užtvankos dalies yra užpilta juodžemio. Kas dėl vandens padavimo vamzdžiu pro mažąją užtvanką (kur vamzdis matosi nuotraukoje) tai ten sistema paprasta: dviejų susisiekiančių indų. Už užtvankos, kaimynų žemėje susidarys kokių 2-3 arų bala giliausioje vietoje būsianti iki ~120cm. Tam, kad nevyktų vandens bėgimas iš didžiojo tvenkinio į balą, baloje vamzdžio pagalba (tokiu labai primityviu vienuoliu) pakelsiu vandens lygį keliais centimetrais aukščiau nei didžiajame. Dabar kol yra vandens padavimas iš griovio (balos) į tvenkinį vamzdis yra iškeltas ~40cm nuo žemės, tam kad tiesiog neužsikištų šiukšlėmis. Aišku tam, kad vanduo negrįžtų į balą atgal, galima panaudoti ir atbulinį vožtuvą. Dabar nubėgimas: 10 nuotraukoje šiek tiek matosi (kai kuriose kitose irgi) prie pat vandens zonos akmuo iš šaka. Ta šaka kyšo iš 20cm diametro vamzdžio kuris galės būti naudojamas tvenkiniui nuleisti. Tiesa nuleisti tik iki tokio lygio kaip yra matoma dabar nuotraukose. Vamzdis eina kiaurai pylimą, keliose vietose padarytos diafragma (sutankinta žemė ir išbetonuota aplink vamzdį), apsisaugoti nuo galimo vandens prasiskverbimo šalia vamzdžio. Nuo tos "skylės" aukštyn lygiagrečiai šlaitui bus nuvestas tokio pat skersmens vamzdis iki planuojamo vandens paviršiaus. Jis atliks tokio supaprastinto vienuolio vaidmenį. Kažkokio sudėtingesnio vienuolio patingėjau daryti, o statmeno nedariau dėl vandalizmo grėsmės. Lygiagrečiai dugnui einantį įtvirtintą kas keli metrai tokį "vienuolį" bus sunkiau ir pastebėti (apauginsiu kokiomis žolėmis ar užversiu akmenimis aplink angą) ir galbūt sunkiau sulaužyti. Maždaug tame pačiame plote, kur bus vandens reguliavimo vienuolio anga, keliais centimetrais aukščiau yra montuojami dar 2 vamzdžiai po 20cm diametro - avariniam vandens pratekėjimui tam atvejui jei pavasarinis polaidis būtų labai didelis ar užkluptų baisios liūtis. Tie vamzdžiai taip pat apsaugoti diafragmomis ir maža to, jie yra įkasti į žemę, kuri yra nejudinta (šalia pylimo). Vandens nutekėjimas kitoje pylimo pusėje padarytas ten kur žemė taip pat nejudinta, t.y. tam, kad srovė neardytų pylimo. Ta pati apsauga, tik mažesniais masteliais, galioja ir mažesniajam pylimui. Taigi įvertinus, kad vandens padavimas per 2 vamzdžius max. po 20cm, tai nuleidimas bus 3 vamzdžiai po 20cm. Tiesa, mane baugina vienas dalykas: ar nesulaužys man tų vamzdžių ledas žiemą, nes jie visi plastikiniai...
Paugar, aš irgi žolės sėjimą palikau pavasariui, dabar tik juodžemį atsitysiau arčiau krantų, kad pavasarį susireguliavus vandens lygį galėčiau operatyviai užpilti ir pasėti. Tiesa, kaip jau minėjau, ant didžiosios užtvankos jau yra užvežta žemės dabar, tam kad pavasarį, polaidžio metu nebegadinti jo sunkiąja technika.
Junka: su kaimynu suderinta, iš principo Jam tik geriau, kad aš papildomą užtvanką padariau, nes dabar jei jis norės galės pas save pasidaryti tvenkinio projektą, išsivalyti augalinį sluoksnį ir pirmyn - tik vandenį iš savo balos perpompuos į mano tvenkinį ir vualia. Projektas taip pat suderintas su visom institucijom: aukščiau esantys melioracijos įvadai nebus užpilti, nes kaip ir minėjau vandens lygis baloje bus ar galės būti iš principo toks kaip ir pas mane tvenkinyje. Rajonas Širvintų.


Mes taip pat esame Širvintų raj. Tvenkinukas beveik identiškas, tačiau nederintas su niekuo. Kokių leidimų ir kitų dokumentų Jums reikėjo, į ką kreipėtės?

likeart
22-07-2014, 12:14
Beje, auginame amūrus, plačiakakčius, karpius, esame įleidę linų, šie jau išneršę, taip pat šamukų, upėtakių kelis, šapalų. Amūrams pašienaujam žolės, nors augalijos yra užsiveisę ir tvenkiny, karpius šėrėm kvietiniais miltais, tai buvo nusipenėję per sezoną, šiaia metais jau nebešeriam, tai ištįso labiau į ilgį. Tvenkiniui bus jau trečia žiema, pirmą žiemą perlaida buvo prarauta šalčiui pakėlus vamzdį. Po to vamzdžiai buvo sutvirtinti betonu. Perlaida iš molio taip pat.

pipishas
03-09-2014, 08:16
Mes taip pat esame Širvintų raj. Tvenkinukas beveik identiškas, tačiau nederintas su niekuo. Kokių leidimų ir kitų dokumentų Jums reikėjo, į ką kreipėtės?

Sveikas,
aš kreipiausi į projektuotojus (konkrečiai įmonė "Projeksta") jie padarė projektą, patys suderino jį su Širvintų raj. savivaldybės klerkais ir vualia. Tiesa, man dar reikėjo gauti kaimyno sutikimą, nes aš ir jo griovio dalį patvenkiau. Melioratorių ir kt. sutikimų nereikėjo, nes nors ir ateina du melioracijos įvadai į griovį, ši griova skaitosi ne melioracijos griovys, o natūrali. O natūralią tvenkti galima, jei tai nėra upelis su pavadinimu. Dabar dar reikia gauti savivaldybėje parašus, kaip sakant po fakto, nes viena yra projektas, o kita - ekskavatorius :D.

pipishas
03-09-2014, 08:29
Beje, auginame amūrus, plačiakakčius, karpius, esame įleidę linų, šie jau išneršę, taip pat šamukų, upėtakių kelis, šapalų. Amūrams pašienaujam žolės, nors augalijos yra užsiveisę ir tvenkiny, karpius šėrėm kvietiniais miltais, tai buvo nusipenėję per sezoną, šiaia metais jau nebešeriam, tai ištįso labiau į ilgį. Tvenkiniui bus jau trečia žiema, pirmą žiemą perlaida buvo prarauta šalčiui pakėlus vamzdį. Po to vamzdžiai buvo sutvirtinti betonu. Perlaida iš molio taip pat.
Aš pavasarį įleidau tik amūrų ir plačiakakčių po 10vnt. Tai vienas plačiakaktis nugaišo po kelių dienų, o kiti plaukioja (plaukiojo) vienoj bandoj. Vasarą kažkurį kartą nuo kranto priskaičiavau apie 15vnt., bet toks įspūdis, kad dabar mažiau belikę, nes arba kažkas praretino arba kažkurie nebekyla į paviršių. Greičiausiai plačiakakčiai, nes tie kurie matosi, tai labai jau ištįsę į ilgį. Pavasarį įleidau tokius po ~15cm, o dabar tai užaugę tikrai daugiau nei 25-30cm. Bet, rūpužokai, nekimba ant nieko kol kas, tai neina įsitikint kurie čia. Maitint, praktiškai papildomai nemaitinau, tik kai žolę pjauni, tai jei įkrenta į vandenį, tai neišgraibydavau. Dar norėjau įsileis upėtakių "probai", bet pavasarį jau negavau, o vasarą Vasaknose, kurie vieninteliai turėjo, neturi deguonies balionų, tai parsivežti - be šansų. Tiesa, kaip pas patį upėtakiai, atlaikė vasaros karščius? Vanduo, juk vasarą kelis mėnesius nepratekantis? Koks tvenkinio gylis? Galvojau apie starkių jauniklius, bet pamąsčiau, kad mitybinės bazės jiems nėra - pagailėjau ir nepirkau. Reiktų lynų gal įleisti, bet bijau dėl vanens kokybės, nes dabar tai kai maudausi toliau nuo kranto, kur vanduo nesudrumstas molio, tai kojų pirštai matosi. Dėl tos priežasties karpių baidausi iš tolo. O daug žuvies iš karto leisti nenoriu, nes ten negyvenu ir neturiu kol kas galimybės dažniau pavasaroti, tai bijau, kad mano triūsas gali kam nors ant keptvės patekti. Apsižvalgysiu per kelis metus, gal tada...
O kurioj vietoj pačio tvenkinys? Gal kelyje Musninkai-Čiobiškis?

Nemas
08-09-2014, 21:31
Mažas pastebėjimas: plačiakakčiai "kimba" ant tinklo :) kitokie žvejybos būdai jų nedomina ;)

pipishas
10-09-2014, 09:31
Mažas pastebėjimas: plačiakakčiai "kimba" ant tinklo :) kitokie žvejybos būdai jų nedomina ;)

Galvoju vieną, o rašau apie kitą. Turėjau mintyje ne plačiakakčius, o amūrus. Pats suklydau ir kitus suklaidinau.

Nemas
11-09-2014, 15:53
Galvoju vieną, o rašau apie kitą. Turėjau mintyje ne plačiakakčius, o amūrus. Pats suklydau ir kitus suklaidinau.

Pastarieji nepyksta ant gabliko paprasto agurko ;) tik papratint kiek reikia prie to... .

pipishas
07-10-2015, 11:25
Sveiki, gal kas žinot kas rudenį prekiauja upėtakiais įžuvinimui. Vilniaus, Kauno, Panevėžio regionuose. Bartžuvė neturi. Pasidalinkit informacija - būsiu dėkingas.

deivis
08-10-2015, 21:42
Neparašei kokio svorio tau reikia, jeigu tinka tokie kaip aš neseniai pirkau, tai kontaktus galiu duoti.

pipishas
09-10-2015, 14:17
Dydis tai iš principo tinka, tik kiek supratau reikia gabentis beveik iš pajūrio. Šiuo metu dėl tam tikrų priežasčių negaliu sau leisti ilgesnių kelionių :)

deivis
09-10-2015, 21:35
Dydis tai iš principo tinka, tik kiek supratau reikia gabentis beveik iš pajūrio. Šiuo metu dėl tam tikrų priežasčių negaliu sau leisti ilgesnių kelionių :)

Taip, iš Ši---ės atstumas yra, yra ir arčiau Vilniaus, pažiūrėk skelbimu skilty, O aplamai paskaičiavau žuvų kainą- kieki ir benziną, gavau vidurki :)

pipishas
01-07-2016, 12:31
Patikrinau savo fermą:

8304
8305

Upėtakis į keptuvę, amūras atgal į vandenį.