PDA

Žiūrėti pilną versiją : Filtracija akvariume



Rolandas
09-01-2011, 21:40
Filtracija gėlame akvariume
Filtracijos rūšys:

Mechaninė
Biologinė
Cheminė


1. Mechaninė filtracija. Tai filtracija, kai filtruojamos gana stambios, matomos akimi, pakibusios vandenyje dalelės arba drumzlės. Ši filtracija labai svarbi užtikrinti akvariume estetinį vaizdą, o taipogi sumažinti nešvarumų kiekį akvariume, kurie nepašalinti, toliau veikiami biologinių procesų, gali pradėti irti ir padidinti užterštumą. Svarbu ne tik įsigyti tinkamo galingumo mechaninį filtrą, bet laiku ir reguliariai jį valyti. Prie mechaninės filtracijos priskiriamas nešvarumų nusiurbimas nuo dugno, iš grunto naudojant specialius išplatėjusius antgalius.
Mechaninės filtracijos efektyvumas priklauso nuo filtro siurblio/pompos galingumo (paprastai gamintojas nurodo litrais per valandą, t.y. debitas) ir pačios medžiagos, naudojamos filtracijai tankumo ir kiekio. Kuo medžiaga tankesnė, tuo geriau filtruoja pačias smulkiausias daleles, bet smulkios poros žymiai greičiau užsikemša, stabdo srovę, siurblys turi nugalėti didesnį pasipriešinimą ir perpumpuoja mažesnį kiekį vandens (žymiai mažiau nei nurodo gamintojas). Todėl būtina dažniau praplauti filtrą. Kuo filtravimui naudojama medžiaga retesnė, korėtesnė ir jos plotas/tūris didesnis, tuo filtras ilgiau neužsikemša ir rečiau teks valyti. Bet reikia stebėti ar pakankamai filtruoja smulkiąsias daleles. Nereiktų žavėtis labai jau kompaktiškais, mažais, vidiniais filtrais, nes teisingas jų eksploatavimas neįmanomas be dažno valymo. Tai varginantis darbas.
Jeigu filtracijos medžiagos mechaniniame filtre yra tikrai daug ir filtras valomas retai, susikaupia daug organikos - tuomet mechaniniame filtre pradeda vykti biologinė filtracija. Tai blogai, nes susidaro daugiau nitratų, kas gali nuodyti fauną ir paspartinti nepageidaujamų dumblių augimą.
Renkantis mechaninį filtrą, reiktų vadovautis “aukso viduriuko” taisykle: nepertanki, neperreta filtracijos medžiaga ir nepersilpna, nepergalinga vandens pompa ir kuo didesnis įmanomas filtracijos tūris/plotas. Jei pompa/srovė bus per stipri, kels nuo dugno smulkias daleles, neleis ramiai įsitvirtinti augalams grunte, o taipogi “išgarins” iš akvariumo vandens CO2 – pagrindinį augalų maistą. Šių dienų mechaniniai filtrai turi galimybę įpūsti smulkius oro burbuliukus į išfiltruotą akvariumo vandenį. Tai yra labai naudinga faunai, ypač tankiai apsodintame ir apgyvendintame akvariume naktį, kai augalai nustoja gaminti deguonį ir jo gali pritrūkti gyvūnams ir nelabai naudinga augalams dieną, kai tie patys burbuliukai „išgarina“ taip reikalingą augalams CO2.

2. Biologinė filtracija. Biologinės filtracijos esmė – azoto ciklas. Visa akvariumo gyvūnija (moliuskai, žuvys, varliagyviai ir kt.) išskiria ekskrementus, kuriuose gausu nuodingų azoto junginių (šlapalo, amoniako, amonio ir kt.). Kas vieniems yra šalinimo produktas ir nuodai, kitiems tai maistas ir energijos šaltinis. Tik šių mikroskopinių organizmų – bakterijų dėka, gamta gali apsivalyti, pilnai mineralizuoti organines medžiagas ir grąžinti jas į biociklą. Pasinaudosime šia bakterijų galimybe skaldyti nuodingus azoto junginius į mažiau nuodingus.
Pats nuodingiausias junginys, išskiriamas hidrobiontų – amoniakas (priklausomai nuo pH, dalinai tampa amoniu). Veikiant nitrifikuojančioms bakterijoms, jis verčiamas nitritu, o dar vėliau mažiau nuodingu – nitratu. Visos šios reakcijos vyksta aerobinėmis sąlygomis, t.y. čia dirbančioms bakterijoms būtina kvėpuoti ištirpusiu vandenyje deguonimi. Todėl biologinio filtro reaktoriuje atitekantis vanduo turi būti turtingas deguonimi, greitai ir tolygiai pasiskirstydamas pratekėti pro visas filtro kasečių dalis. Jei ilgesniam laikui atsirastų nepratekamų zonų, tuomet „įsijungtų atbulinis“ procesas - nitratai pradėtų virsti nitritais. Prasidėtų nuodų išmetimas iš filtro į akvariumą. Biofiltras taptų nuodų generatoriumi. Kaip tik dėl deguonies bado atmiršta aerobinės naudingos bakterijos, sustoja azoto junginių skaldymas į mažiau nuodingus. Tokios sąlygos susidaro dingus elektros srovei ir sustojus biofiltrui ilgesniam laikui (kelioms valandoms, priklausomai nuo prisikaupusios organikos ir bakterijų kolonijos dydžio). Tuomet būtina praplauti biofiltrą ir iš naujo paleisti, nors ir užtruks kol pasieksime tinkamo pajėgumo biofiltraciją (nuo kelių dienų iki kelių savaičių).
Kitas žinomas biofiltracijos procesas – denitrifikacija. Anaerobinėmis (bedeguonės aplinkos) sąlygomis jau anaerobinės bakterijos nitratus skaldo iki dujinio azoto N2 ir H2O. Šis filtracijos būdas sudėtingas, lėtas ir mažai našus. Sunku sukurti ir kontroliuoti anaerobines sąlygas, labai mažais kiekiais paduoti vandenį. O taip pat reikia pamaitinti bakterijas nuodingais akvariumo faunai junginiais ir perdozavimo atveju užnuodijimas garantuotas. Todėl šis metodas dažniausiai naudojamas jūrinėje akvariumininkystėje taupant druską, mikroelementų papildus, naudojamus naujo vandens paruošime keitimui. Gėluose akvariumuose, pigiau ir greičiau pašalinti nitratus auginant didelį kiekį sparčiai augančių augalų arba su reguliariais vandens keitimais. Aišku, reikia nepamiršti ir neperkrauti akvariumo gyvūnija. Subalansuoti faunos ir floros santykį.
Taigi renkantis biologinį filtrą reikia stengtis įsigyti kuo didesnį turį bioužpildų (pamenate dar apie bakterijas? Kuo daugiau joms skirsime vietos, tuo daugiau, patogiau jos „darbo“ nudirbs), kuo galingesnį vandens pratekėjimą/pompą (išsiaiškinkite realų, o ne deklaruojamą, dažnai padidintą) ir aptarnavimo patogumą (kaip atsidaro, kaip išsirenka, kaip išsivalo, ar yra užpildai, ar tinkami užpildai, ar reikia pirktis atskirai).

3. Cheminė filtracija. Cheminės filtracijos metu naudojami cheminiai procesai/reakcijos prijungti nuodingas medžiagas iš vandens ir vėliau jas pašalinti kartu su sorbentu iš akvariumo. Naudojami įvairiausi sorbentai galintys “įsiurbti“ amoniaką, nitritus, fosfatus, kitas nuodingas, nereikalingas, perteklines medžiagas. Cheminė filtracija naudojama ūmaus akvariumo vandens ar faunos apnuodijimo atveju arba po gydymo, pašalinant medikamentų likučius ar kitas kenksmingas medžiagas iš akvariumo vandens. Šias medžiagas gali adsorbuoti specialūs sorbentai, naudojami kaip filtro užpildai. Cheminės filtracijos užpildais gali būti naudojami: chemiškai aktyvi speciali anglis; ceolitas; įvairių, atskirų cheminių medžiagų (fosfatų, silikatų, nitritų, amoniako, organikos, vario, sunkiųjų metalu) specifiniai sorbentai ir kt. Anglis C naudojama valant akriflaviną, metileno mėlį, antibiotikų likučius. Puikiai tinka šiems tikslams pasiekti. Bet tam tikromis aplinkybėmis be teigiamų savybių turi ir neigiamų. Anglis adsorbuoja kai kuriuos augalams reikalingus mikroelementus, biologiškai aktyvias medžiagas: vitaminus, fitohormonus, humino rūgštis ir kt. Tai lėtina ar net pilnai sustabdo sėkmingą augalų augimą akvariume. Anglis gali išskirti fosfatus į vandenį. Ir jei jų kiekis didelis - suaktyvėja nepageidaujamų dumblių augimas. Anglis yra sėkmingai naudojama neršto akvariumuose mažinant kai kurių biologiškai aktyvių metabolitų kiekį, o taip pat pasiekti krištoliniam skaidrumui gėluose neaugaliniuose (Afrikos ciklidų pvz.) akvariumuose. Aktyvintą anglį reikėtų naudoti tik pagal paskirtį ir tik siekiant konkretaus tikslo.
Ceolitas naudojamas vandens, dirvos ir dujų valyme. Akvariumininkystėje aktualu, kad galime panaudoti jo savybę kažkiek sugerti nuodingus azoto junginius, bet ne fosfatus. Ceolito smulkiose mikroporose gali vykti anaerobinė biofiltracija (denitrifikacija, kai nitratai verčiami į dujinį azotą), tačiau tam reikalingos maisto medžiagos/energija ir jei neužtenka bakterijoms “maistinių medžiagų”, žymiai lengviau įsigali bakterijos verčiančios nitratus į nitritus. Taip pat po kurio laiko ceolitą padengia aerobinių bakterijų kolonijos, t.y. sustabdo nitratų patekimą vidun į poras ir denitrifikacija sulėtėja ar visai sustoja. Todėl denitrifikacija ceolito viduje tampa mažai efektyvi.
Ir anglis, ir ceolitas naudojami adsorbuojant akvariumo vandenyje esančius žalingus junginius. Todėl jie turi tam tikrą įsigėrimo talpumą. Jį išnaudojus pilnai ir pasikeitus sąlygoms (pakilus akvariumo vandens temperatūrai ir kt.) anglis, ceolitas gali išskirti nuodus atgal į vandenį. Todėl reikia naudoti pagal gamintojų rekomendacijas. O esant nestandartiniam dideliam cheminiam vandens užterštumui – naudoti didesnį užpildo kiekį ir trumpinti naudojimo laiką. Taip pat svarbu užpildus saugoti idealiai sandariai uždarytus, nes kitu atveju iš oro adsorbuos chemiškai aktyvias medžiagas ir labai sumažės sugėrimo talpumas. Daugumą užpildų galima iš dalies atnaujinti/renovuoti, bet dažnai namų sąlygomis, nedideliems kiekiams ar naudojant retai, tai ekonomiškai neapsimoka. Reikalui esant perkami nauji užpildai patikimo gamintojo idealiai sandarioje pakuotėje su nepasibaigusiu galiojimo terminu.

Išvados.
1. Mechaninė filtracija akvariume - būtina. Laiku (dažniau) valykite mechaninį filtrą arba biologinio filtro mechaninės filtracijos dalį (jei tokia yra). Senesniame arba labiau apkrautame fauna akvariume neleiskite kauptis nuosėdoms ant dugno, nusiurbkite jas eilinio vandens keitimo metu.
2. Teisingai eksploatuokite biologinį filtrą, t.y. visada turi užtekti deguonies, srovės. Biofiltras turi dirbti 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Neleiskite jame kauptis organikai, sumontuokite ant vandens paėmimo kempinę, filtruojančią mechaniškai. Sustojus biofiltrui ilgesniam laikui, perplaukite ir paleiskite jį iš naujo. Po tokio paleidimo dažniau keiskite vandenį akvariume kurį laiką. Nelįskite per dažnai į biofiltro vidų, neerzinkite bakterijų kolonijų, kaip bičių avilyje, jei jos ir taip gerai dirba. Biofiltro apkrovimas, t.y. maistas paduodamas bakterijoms turi didėti/mažėti lėtai, o tai reiškia negalima per trumpą laiką įsigyti daug faunos ir staigiai padidinti šėrimą. Ir atvirkščiai, negalima staigiai sumažinti faunos ir šėrimo. Atminkite, kad biofiltracija vyksta ne tik biofiltre, ją vykdo augalai, grunte, ant akvariumo stiklo, dekoracijų įsikūrusios bakterijos.
3. Po gydymo ar apnuodijimų naudokite cheminę filtraciją (patalpinkite aktyvintą anglį į vieną iš biofiltro, mechaninio filtro kasečių).
Cheminę filtraciją naudokite tik esant priežasčiai, esant nuodingoms/žalingoms medžiagoms ar per dideliam biogenų kiekiui (kas iššaukia nesuvaldomą dumblių augimą), atsargiai naudokite sorbentus. Nelaikykite sorbentų per ilgai, nelaukite kol jie pradės „mesti“ nuodus atgal į akvariumo vandenį. Nepamirškite, kad sorbentai „ištraukia“ ir naudingus junginius.

P.S. Stenkitės išsirinkti kuo didesnį akvariumą (tai padidins stabilumą).
Neperšerkite savo augintinių.
Naudokite tik tinkamos sudėties, kokybiškus pašarus.
Subalansuokite gyvūnijos ir augmenijos kiekius (saikingiau faunos, gausiau floros).
Palaikykite tinkamus fizinius parametrus: temperatūrą, pH, gH, apšvietimą, dienos ilgumą. Visa tai atsiliepia taršai ir filtracijai.

maswa
16-02-2011, 23:11
Super straipsniukas

irma5
20-05-2012, 02:17
Palaikykite tinkamus fizinius parametrus: temperatūrą, pH, gH, apšvietimą, dienos ilgumą. Visa tai atsiliepia taršai ir filtracijai

Kada dienos ilgumas - geras? Kiek valandų yra optimalu?

burbuliuke7
21-05-2012, 09:08
Ačiū,labai naudingas straipsnis:)