PDA

Žiūrėti pilną versiją : Nelumbo - Lotosai



Jogaila
08-01-2011, 10:29
Lotosai (Nelumbo), ganėtinai Žemėje palitusi vandens augalų gentis, turi tik dvi rūšis - Nelumbo nucifera (Tailando lotosą) ir Nelumbo lutea (Geltonąjį, Misisipės lotosą). Tiesa, kai kurie sistematikai išskiria ir keletą kitų rūšių, tačiau oficiali mokslo pozicija kol kas apsistoja ties šiomis dviem, kitas laikydama tik geografiškai atskirtais porūšiais. Bet gal į sistemątiką ir rūšių aprašymą daugiau nesigilinsiu - tai nėra taip įdomu.

Be jokios abejonės - tai tropikinis augalas, nors JAV entuziastai jau sugeba juos augint atviro lauko sąlygomis 5 šalčio zonoje, tačiau ne vien atsparumas žiemos šalčiams yra svarbus. Lietuvoje šiltasis laikotarpis trunka vos keletą mėnesių, o ir tai naktys pas mus gana vėsios. Lotosai šiaip yra įpratę augti be sustojimo visus metus, tačiau gali pereiti į priverstinės ramybės periodą. Pas mus, sušilus orams jie vos spėja įsibėgėti augti, o jau žiūrėk ir laikas žiemot. Ilgainiui taip augalas gali išsekti ir visiškai sunykti. Todėl svarbiausia norint su lotosais "susidraugauti" - pasistengti suteikti jiems kuo ilgesnį šiltąjį laikotarpį, kuo daugiau šviesos, ir šilumos.

Kol kas man neteko pasidžiaugt savo žydinčio lotoso žiedu, bet patys augimo rezultatai leidžia tikėtis, kad "jei ne šiemet - kitąmet". Taigi, šioje temoje pasistengsiu vaizdžiai pateikti informaciją apie lotoso auginimą iš sėklos - per tris dalis:

1) Sėjimas;
2) Pirmoji vasara;
3) Žiemojimas.

Kitais metais gal galima bus ir ketvirtąja dalimi pasidžiaugti - "Žydėjimas". Taigi...

Lotosų sėja

Lotoso sėklos - apie 1 cm skersmens kiaušinio formos riešutėlis, turintis labai kietą išorinį dangalą. Būtent šio dangalo dėka lotosų sėklos gali išbūti daigios ir nepaveiktos aplinkos sąlygų šimtus metų (kai kurie literatūros šaltiniai pateikia informacija, kad ir tūkstančius, bet gal nesiblaškykim į kraštutinumus).

Išorinis sėklos dangalas yra ne tik kietas bet ir hidrofobinis, neįmirkstantis. Todėl jei bandysim tiesiog sėklą panardinti vandenin, galim pralaukt ir dešimtmečius, kol bakterijos pagaliau "apvalgys" išorinį kiautą ir vanduo sudrėkins sėklą.

Kad šį procesą paspartinti, galima naudoti cheminius reagentus (vandenilio peroksidas), ar mechaninį poveikį. Su chemija nesu linkęs prasidėti, taigi, užsisakęs 2008-ųjų rudenį ir gavęs N. nucifera ir N. lutea sėklų, iškart ėmiausi darbo dilde.

http://lh5.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdtumG7A7I/AAAAAAAAAjQ/OTwMllc89LQ/s400/01.JPG

Po išoriniu dangalu yra dar vienas, irgi tamsiai rudas, bet kiek šviesesnis, po to seka trečiasis - kreminės spalvos sėklos luobelė. Dildinant geriausia, kad sėklos luobelė liktų neatidengta, t.y. nudildinti pirmuosius du dangalus maksimaliai, bet ne visiškai. Nuotraukoje - sėkla, su kuria aš šiek tiek persistengiau.

http://lh3.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdtz41gTAI/AAAAAAAAAjY/kX7zGOLTfks/s400/02.JPG

Taip stipriai atidengus sėklos vidinius audinius galima sulaukti ir infekcijos, ko pasekoje sėkla supus.

Kurioje vietoje nudildinti išorinį dangalą. Daugiausia rekomendacijų - "ties pusiauju", t.y. šone. Galima dildinti ir "poliuose", bet kyla rizika, kad atidengsime ne tik vidinius audinius, bet ir pažeisime augimo kūgelį. Tai padaryt labai lengva - kai stipriai švitrinam kietą dangalą ir jis staiga baigiasi, labai nesunku taip su visa jėga brūkštelt ir per minkštuosius audinius. O kadangi lotosai dygsta +24 - +28C temperatūroje, tai įsimetusi infekcija gali vystytis sparčiau, nei įsijungti augalo imuninė sistema.

Čia jau taisyklingiau nudildintos lotosų sėklos, ir tai padaryta ne per vidurį, o galuose - bukajame ir smailajame:

http://lh3.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdvLkepq0I/AAAAAAAAAkU/ER7M7Xd0shQ/s400/11.JPG

Jei pastebite - lyg ir prasišviečia vidinis šviesus audinys, bet jis visiškai neatidengtas.

Beje, galuose nudildintos sėklos dygsta greičiau. Nuotraukoje apačioje kairioji ir vidurinė sėkla buvo nušveistos galuose, dešinioji - "ties pusiauju". Sudygo visos, skyrėsi tik sudygimo laikas:

http://lh6.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdvTjg0d-I/AAAAAAAAAkY/kPQB4RBP_uw/s400/12.JPG

Bet gal apie viską iš eilės. Nudildinom, merkiam į vandenį. Temperatūra ne žemesnė nei +24C. Vandens sudėtis neturi didelės reikšmės (bent jau taip teigiama literatūroje), bet pageidautina, kad jis būtų minkštesnis ir be organikos. Susidrumstusį nuo bakterijų vandenį reikia nedelsiant keisti (lotoso sėklos - labai maistingos).

Pradžioje sėkla plauko, bet per keletą valandų ima brinkti ir paskęsta. Išbrinkusios sėklos skersmuo padidėja 2-2,5 karto, o išbrinksta ji per artimiausias 12 valandų.

http://lh4.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSduATsjRwI/AAAAAAAAAjc/meRGrHkOoNk/s400/03.JPG

Išbrinkusi sėkla sudygti gali labai skirtingai. Daigas pasirodo per laiko tarpą nuo 2 parų iki 2 savaičių. Paprastai tai trunka 5 dienas.

http://lh6.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSduRS1JSnI/AAAAAAAAAjw/uZ8K-cn_t7o/s400/04-3.JPG

Kiek ilgiau užtrunka, kol daigas prasikala iš tarp sėklaskilčių ir atsilenkia.

http://lh3.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSduXJOXsXI/AAAAAAAAAj4/cou8Wwy16W4/s400/06.JPG

Po to (kadangi jo augimą sąlygoja tik tįstamasis ląstelų augimas, visas pirmasis lapas jau būna susiformavęs sėkloje) ryte palikę savo augintinį, vakare jį rasim centimetru-dviem ar net daugiau paaugusį.

http://lh4.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdufonSwPI/AAAAAAAAAj8/4Np5qyzC4G0/s400/05.JPG

http://lh5.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdunT3gkrI/AAAAAAAAAkA/cMmST3_PUUE/s400/07.JPG

http://lh6.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdu6jNQxNI/AAAAAAAAAkM/xvHvOxCys-s/s400/09.JPG

Jeigu daiginome sekliai, vandens lįgį reikia palaipsniui kelti. Kol neišsiskleidžia lapo lakštas, augantis lapas turi būti po vandeniu.

http://lh3.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdvCkKdSmI/AAAAAAAAAkQ/evOilayIeQA/s400/10.JPG

Visą šį laikotarpį sėkla plūduriuoja laisvai. Nereikia jos sodinti - taip mes tik galim paskatinti sėklos puvimą.

Netrukus gali pasirodyti ir daug lėčiau augantis antrasis lapelis. Visą šį laikotarpį daigas naudojasi sėklos maisto medžiagomis. Jo tręšti ar sodinti nereikia. Tas trunka apie mėnesį, o pirmojo lapo kotas išauga apie 30 cm.

Signalas, kad jau sėklos maisto medžiagos eina į pabaigą, tai trečiojo darinio - šakniastiebio užuomazgos atsiradimas. Jis panašus į besikalantį lapą, bet atlinkęs nuo pastarųjų 90 laipsnių kampu ir pradedantis augt gilyn.

Tada augalą laikas sodint, geriausia į priemolį. Sodinti tik apvaliuose induose. Jei lotoso šakniastiebis augdamas viršūne įsirems į indo kampą, jis nesugebės gražiai užlinkti, o tiesiog nupus. Jei šakniastiebis didelis, jis gal ir turės regeneracijai miegančių pumpurų, bet jei taip atsitiks sėjinukui - jis bus pasmerktas.

http://lh4.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdvYba7gmI/AAAAAAAAAkg/IzsYYZhch_4/s400/13.JPG

Taigi, apvalūs vazonai, priemolis, bent jau +24C temperatūra, kuo daugiau šviesos. Indą su vandeniu reiktų pridengti, kad virš vandens esančio oro drėgmė būtų didesnė. Augant sėjinukams, jie turėtų būti perkeliami į vis didesnį indą.

Pasėjus sausio-vasario mėnesiais, gegužės pabaigoje (žinoma, priklausomai nuo sąlygų) lotosų sėjinukai jau turės 4-5 plūduriuojančius lapus, juos jau galima bus pasodinti į nuolatinį, didesnį vazoną ar indą, kur jie praleis vasarą ir ateinančią pirmąją žiemą (bet apie tai - kitoje žinutėje).

Rolandas
08-01-2011, 16:50
O kokia lotosų auginimo Lietuvoje patirtis? Ar daug tuom užsiimančių?
Jei jie tokie šiltamėgiai ir reikia ilgesnio vegetacijos periodo, tai ar išeis auginti lauke?
O kaip tada auginti didesnius egzempliorius namų viduje? Oranžerijoje, žiemos sode, akvariume, poludariume?
Kažin ar pavyks sukurti pakankamai galingą dirbtinį apšvietimą taip paprastai.

Jogaila
08-01-2011, 17:02
Kad apie tą patirtį nelabai kas pasipasakoja. Tai vienur, tai kitur užsimenama, kad bandyta, bet jiems akivaizdžiai čia per šalta. Manau, kad tai vis gi mūsų sąlygomis oranžerijos, žiemos sodo, šiltnamio kultūra.
Ir geriau jiems leisti ilsėtis žiemą nei bandyt papildomai apšviest. O tik pavasarį ir rudenį stengtis kuo labiau prailginti vegetaciją.
Apie auginimą akvariumuose ir paliudariumuose nereik net svarstyt. Erdvės lotosams reikia daug (gal išskyrus nykštukines veisles), su kitais augalais maisto medžiagų atžvilgiu jie kovoja negailestingai, esti "nepasotinami" ypač azoto atžvilgiu. Gruntas turi būt derlingas. Kai kurių veislių šakniastiebiai užauga riešo storio, taigi, ir grunto sluoksnis turi būt nemažas.

Jogaila
10-01-2011, 20:02
Pirmasis vegetacijos sezonas

Kadangi mūsų vasaros ganėtinai trumpos, reikia stengtis lotosų vegetaciją pradėti kaip galima anksčiau. Nesvarbu, ar tai sėjinukai, ar jau paaugę augalai. Taigi, jei pasėjome lotosus vasario mėnesį, gegužės pabaigoje jie jau vus pakankamai dideli, kad galėtumėm juos drąsiai nešti į šiltnamį.

Augant sėjinukui, jam palaipsniui darosi pradiniame vandens tūryje ankšta. Todėl karts nuo karto reikia jį perkeltį į vis didesnę talpą.
http://lh3.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdv0VjOkqI/AAAAAAAAAko/NG9NafvkYh0/s400/15.JPG

Perkelti su visu vazonėliu, nes dažni persodinimai ypač tada, kai tik pradeda formuotis pirminis šakniastiebis (o jis pradeda praėjus mėnesiui nuo sudygimo), augalui sveikatos neprideda. Po kiekvieno persodinimo jam reikia adaptuotis.

Tačiau prieš nešant į šiltnamį (ar lauką, jei numatoma šilta vasara), reikia dar kartelį sėjinukus persodinti, jau į didesnį indą. Galima pasodinti į didelį vazoną ir jį panardinti į kubilą su vandeniu, o galima tiesiog kubile pripilti sluoksnį derlingo priemolio ir į jį pasodinti lotosą.

Sodinti reikia pabai atsargiai. Tiesiog perkelti su visu senuoju substratu augalą į naują substratą.
http://lh4.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdwfGqsV7I/AAAAAAAAAk4/evga07Ltd3E/s400/16-1.JPG
Pradžioje persodinti jauni augalai nesugebės pasisavinti visų maisto medžiagų, ims masiškai daugintis dumbliai. Dėl jų pergyvent neverta. Kai tik azoto perteklius bus sunaudotas, lotosai tikrai pasiims savo, o dumbliams neliks nieko kito, kaip nunykti.

http://lh6.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdwtNxmIFI/AAAAAAAAAlA/mYTfLlAxIkw/s400/17.JPG

Gegužės mėnesį augalai pernešami į šiltnamį.

http://lh5.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdyUxTedfI/AAAAAAAAAlk/sv25IKQ_Fgk/s400/20.JPG

Atkreipkite dėmesį į viršuje esančioje nuotraukoje įmažintus lotosų lapus. Gelsvi, rausvi. Tai ne ruduo, jie dar būtų žaliavę. Tai - reakcija į pomidorų kaiminystę.

Štai tailando lotosas, virš kurio buvo pradėjęs šakotis pomidoro krūmas.
http://lh3.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdyms3dYdI/AAAAAAAAAlw/DF-5vN0Dm90/s400/23-1.JPG
Kaip bebūtų gaila, bet būtent šis augalas nuotraukoje nurudo ir žuvo.
N. lutea (geltonieji lotosai) yra šiuo atžvilgiu kiek atsparesni.

Čia dar - nudegęs lapas iš arčiau.
http://lh4.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdzBBHEfwI/AAAAAAAAAl8/exxLZlQ5tZA/s400/23-2.JPG

Geriausia bačką su lotosais įkasti šiltnamyje atokesnėje, bet gerai apšviestoje vietoje. Įkasus ne taip svyruoja tiek vandens, tiek substrato temperatūra dienos/nakties bėgyje.

Jautrūs maisto medžiagų trūkumui. Nuo azoto ir geležies stygiaus greitai gali susirgti chloroze. Tačiau tinkamai patręšus netrunka atsistatyti. Geriau tręšti įterpiant trąšų tabletes ar pagaliukus į substratą. Paųgėjusiems lotosams dėdavau kas savaitę po vieną lazdelę žydinčioms gėlėms skirtų trąšų su makro ir mikro elementais, su guano. Žinoma, galima tręšti ir tirpiomis, akvariumo augalams skirtoms trąšomis. Bet pasisavins jas augalai pro šaknis, taigi, prosesas truks ilgiau, nebus toks efektingas.

Atmintina, kad nunykstančių lapų nevalia nukirpti, nupjauti, geriau juos paslėpti po kitais ir leisti natūraliai supūti. Paaiškinimas: lotosų lapkočiuose yra daug oro kanalų. Jais deguonimi (jis būtinas gyvybiniams procesams) aprūpinamas šakniastiebis, kuris pats auga labai anaerobinėmis sąlygomis. Pūnant lapui, kai nustoja jame vykti metaboliniai procesai, susidaro randinis audinys prie šakniastiebio, kuris neleidžia vandeniui ir bakterijoms patekti į vidinius šakniastiebio audinius. Taip saugomasi nuo infekcijos. Kai mes nukerpam lapą, randinis audinys nesuspėja susidaryti ir su vandeniu mikroorganizmai lengavai pasiekia šakniastiebio vidų. O tiek lotosų šakniastiebiai, tiek sėklos - labai maistinga terpė. Jie naudojami ir maistui, taigi, mikrobams tai - tikras rojus.

Pirmaisiais metais sėjinukai greičiausiai pradžiugins mus tik plūduriuojančiais lapais. Beje, apie lapus, lyginant su kitais vandens augalais, pvz., lelijomis. Vandens lelijos (Nymphaea) turi trijų-keturių tipų (čia kaip pažiūrėsi) lapus: siūliškus dygstant sėklai, povandeninius, plūduriuojančius. Sausromečiu nusekus vandeniui, plūduriuojančių lapų audiniai sutankėja ir šie lapai atrodo kaip oriniai. Lotosai (Nelumbo) turi tik dviejų tipų lapus - plūduriuojančius ir orinius. Kartais su tikraisiais lotosais painiojama akvariumuose auginama termofilinė vandens lelija Nymphaea lotos, savo pavadinimą gavusi dėl žiedo panašumo. Tačiau ji priklauso visiškai kitai sistematinei grupei - vandens lelijoms.

Taigi, jei pirmaisiais metais atsirastų vienas-kitas orinis lapas, žinokite - jums sekasi gerai. Žiedų tikrai nereikia tikėtis.

Artėjant žiemai, vėstant orams, lotosus galima pernešti į vėsią patalpą. Jie turi susigaudyti, kad šiluma baigėsi, lapai turi paruduoti ir nudžiūti. Kai kas specialiai siūlo jiems leisti pajusti pirmasias šalnas (lotosų lapai žūna jau esant -1C temperatūrai). Tada perėjimo žiemoti procesas būna greitas ir užtikrintas.

Taigi, lapai nudžiūvo, liko tik šakniastiebis dirvožemyje. Su visu indu, dirvožemiu, vandeniu perkeliam žiemoti pasiruošusį lotosą į vėsią patalpą, laiptinę, garažą, rūsį. Šviesa nebūtina. Svarbu, kad vanduo nesušaltų iki dugno, o jei kartkartėmis paviršiuje atsiras leduko sluoksnis - tai ne bėda, nes +4 - +10C temperatūroje paaugę lotosų sėjinukai nesunkiai sulauks pavasario, trumpalaikiai temperatūros kritimai iki kelių laipsnių šalčio, nesušaldantys viso vandens, substrato ir šakniastiebio, jiems nekenkia.

Tiesa, noriu pateikti dar vieną nesėkmingą bandymą - tai sėjinuko pasodinimą (birželio vidury) tiesiai į tvenkinį, seklioje, gerai sušylančioje vietoje.
http://lh6.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdw70bjaQI/AAAAAAAAAlE/15EpFCNdchM/s400/21-1.JPG
Sėjinukas greitai adaptavosi (tai buvo N. lutea), net gi išleido naują lapą. Tačiau su gamta nepasiginčysi. Po kurio laiko prasidėjusių liūčių pasekoje pakilo tvenkinio vanduo. Lapai atsidūrė po vandeniu (po ilgalaikio lietaus tas vanduo buvo šaltokas) ir... augalas supuvo.
http://lh6.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdyjcFh7UI/AAAAAAAAAls/o_5spd9tVD0/s400/22.JPG
Tiek informacijos šiam kartui. Sekantį - persodinimas po žiemojimo ir antroji vasara.

Rolandas
11-01-2011, 11:42
Aš turiu pasiūlymą dėl vegetacijos sezono prailginimo. O jeigu vazono dugne po gruntu panaudoti dugninį akvariumo šildytuvą, o vazoną neįkasti į žemę (dėl paros temperatūrų išlyginimo), o apipurkšti/apsukti putų polistiroliu, makrofleksu. Na, gerai termoizoliuoti. Gautume stabilesnes ir gal aukštesnės temperatūros, kontroliuojamas sąlygas. Manau ir lotosui teigiamai suveiktų: "šilta kojoms - gerai".
Dėl potvynio, kuris užlieja lotosų lapus, taip juos pražudydamas. O jei "pakabinti" vazoną (aišku, panirusį į reikiamą gylį) prie plaukiojančio plūduro ir užinkaruoti?

Jogaila
11-01-2011, 12:29
Vegetacijos sezoną ilginti reikia ne tik apšildant šaknis, bet ir stiprinant bei ilginant apšvietimą. LOtosai mėgsta 12-14 valandų dieną. Bet toks šaknų apšildymas, manau pagelbėtų ir rezultatai būtų geresni.

Jei pastebėjote, aš pradžioje juos šiltnamy buvau sustatęs ant betoninio pagrindo, kuris nakčia labai atvėsdavo. Kai tai pastebėjau, tada ir įkasiau indo pamatą į šiltą dirvožemį - augimo reikalai kaipmat pasitaisė.

Dėl to "potvynio" - na, čia tokia nuo stichijos priklausanti nesėkmė. Paprastai tuo metu vanduo tik sekdavo. Būčiau pasodinęs keletu savaičių vėliau - viskas būtų gal ir pavykę.

Šiaip daug teko pasiskaitinėt praktinių patarimų apie lotosų žiemojimą/ramybę, tame tarpe ir 4-5 zonose. Yra augintojų, kuriems pavykdavo taip savo augintinių sulaukt pavasarį visą eilę metų - jie akcentuoja, kad svarbu jog lapai patys nušaltų ir sunyktų (nekarpyti jų, nedrąskyti) ir kad neįšaltų šakniastiebis, t.y., tvenkinys neperšaltų iki dugno (o juk pas mus tai įmanoma).

Rolandas
11-01-2011, 12:36
Šiaip daug teko pasiskaitinėt praktinių patarimų apie lotosų žiemojimą/ramybę, tame tarpe ir 4-5 zonose. Yra augintojų, kuriems pavykdavo taip savo augintinių sulaukt pavasarį visą eilę metų - jie akcentuoja, kad svarbu jog lapai patys nušaltų ir sunyktų (nekarpyti jų, nedrąskyti) ir kad neįšaltų šakniastiebis, t.y., tvenkinys neperšaltų iki dugno (o juk pas mus tai įmanoma).
Va, tos žiemojimo subtilybės labai įdomios ir svarbios. Be jų neišeis sėkmingai kultivuot augaliuko.
Gal galima detaliau apie lotosų žiemojimą dirbtinėmis sąlygomis, pernešant juos į patalpas žiemai (kaip, kada, kokie reikalavimai vazonui, koks tūris, koks vanduo, gylis, keitimas.... kaip ilgai, kokios bėdos: vandens rūgimas, pelėjimas, puviniai... koks laiko tarpas).
Ačiū

Jogaila
11-01-2011, 14:02
Na, jei nepamiršiu vakare fotoaparatu "spragtelt", tai įdėsiu nuotrauką, kaip atrodo žiemojantis lotosas "realiuoju laiku".
O dėl tokios nuostatos kaip "reikalavimai"... nėra kažkokių reikalavimų, gal tik šiokios tokios abstrakčios rekomendacijos.

Jogaila
11-01-2011, 20:47
Štai - žiemojantys garaže lotosai. Prietema, temparatūra +5C Nuotrauka šio vakaro.

http://lh3.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSyynwgnP0I/AAAAAAAAAss/uuJdauwTpMU/s400/P1230264.JPG

Kaip matyt, tie stagariukai kyšo iš vandems gan tiesiai, net nesiruošia nupūti. Ir vanduo ganėtinai skairdus.

Jogaila
12-01-2011, 17:46
Žiemojimas. Persodinimas, tolimesnis auginimas

Taigi, pirmąją žiemą sėjinukus laikiau garaže. Temperatūra iki +10C (+4 - +8C). Apšvietimas minimalus, kiek šviesos patenka pro langelį, bet jo šiuo laikotarpiu lotosams ir nereikia. Vandenį teko gal kelis kartus per žiemą papildyti (pilti reikia tik šaltą, aplinkos temperatūros vandenį). Keisti ir per daug judinti vandens ar pačių indų nerekomenduojama, kad nesusidrumstų nuo grunto. Kaip atrodo žiemojantis lotosas, nuotraukos antrą kartą nededu - ji yra žinute aukščiau.

Pavasariop vanduo visai nuseko.
http://lh6.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdzfYqRTjI/AAAAAAAAAmE/86TNXaJUNqw/s400/24-1.JPG

Jei yra galimybė pradėti vegetacija anksčiau, lotosus galima pradėti žadinti nors ir sausio pabaigoje. Patalpa turi būti mažiausiai +24C temperatūros (+28C - dar geriau), labai šviesi su dirbtiniu apšvietimu, prailginančiu dieną iki 12-14 valandų. Jei tokios nėra, geriau palaukti balandžio mėnesio, ar net gegužės pradžios.
http://lh4.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdztMhEdfI/AAAAAAAAAmM/ecx2p9nj_jQ/s400/24-2.JPG

Vanduo atsargiai nupilamas. Šakniastiebis ištraukiamas iš seno substrato, nuplaunamas (aplinkos temperatūros vandeniu!), apžiūrimas, ar nėra pažeidimų, supuvimų. Sveiki lotosų šakniastiebiai yra šviesūs, tamsiai rudos tik senų lapų liekanos ir bamblius dengiantys lapeliai-žvyneliai. Persodinimas po ramybės - vienintelis tinkamiausias laikas ir padauginti lotosus. Vegetacijos metu dėl greitos medžiagų apykaitos jų geriau nel5sti - nei persodinėti, nei dauginti.

http://lh6.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSdz3UvRLGI/AAAAAAAAAmQ/qlSx9bkURu0/s400/24-3.JPG
Nuotraukoje yra Nelumbo lutea sėjinuko šakniastiebis. Jis ne tipinės formos, nes prieš žiemojimą lotosų šakniastiebiai sustorėja, tampa kažkuo panašūs į jurginų gumbus, topinambų šakniagumbius. Juose susikaupia atsarginės maisto medžiagos. Šiuo atveju, matyt, sėjinukas nespėjo sukaupt pakankamai maisto medžiagų arba jas sunaudojo žiemos metu. Bet puvimo niekur nepastebėjau. Nusprendžiau šakniastiebio nedalinti, o sodinti visą.

Imamas toks pats ar didesnis indas. Kaip jau minėjau, lotosus galima sodinti į vazoną ir jį nardinti į didesnį indą su vandeniu ar baseinėlį, o galima tiesiog pripilti žemių į indą, kuris po to pripildomas vandens.

Pripilamas apie 10 cm daržo žemės sluoksnis (įmantrių substratų nenaudojau), į kurį galima primaišyti šiek tiek priemolio, molio, net gi akadamos (jei nepasirodys per brangu).
http://lh6.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSd0XiDQNDI/AAAAAAAAAmg/kSVOBqm6v5g/s400/24-6.JPG
Žemė sudrėkinama iki purvo konsistencijos.

http://lh4.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSd0kgge6aI/AAAAAAAAAmk/TeySoWHpiVc/s400/24-7.JPG

Ir į šį purvą "įmurkdomas" lotoso šakniastiebis.
http://lh3.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSd1PSJqR8I/AAAAAAAAAm0/sBAP3bYtcmo/s400/24-99.JPG

Šakniastiebis paslepiamas purve, paliekant išorėje tik viršutinį augimo kūgelį. Lotosų šakniastiebių nereikia prispausti akmeniu ar kitu sunkiu daiktu. Jie, skirtingai nuo vandens lelijų, skęsta patys.

Tada atsargiai (svarbu, kad gruntas neišsiplautų) pripilama aplinkos temperatūros vandens iki indo kraštų (ar numatytos ribos).
http://lh4.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSd1cVL71iI/AAAAAAAAAm8/4p-sQ1f3_Uc/s400/25.JPG

Pastatoma šiltoje, šviesioje vietoje, pavyzdžiui, šiltnamyje. Po mėnesio....
http://lh4.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSy5Qx7YFsI/AAAAAAAAAsw/dLP4dV5zZic/s400/P1160843.JPG

Kaip jau minėjau, dėl aktyvaus metabolizmo lotosai jautrūs maisto medžiagų trūkumui, todėl gana greitai gali pasigauti chlorozę - lapo lakštas išblunka, pagelsta, gyslos lieka žalios.
http://lh4.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSy5YiiVFNI/AAAAAAAAAtE/2H3UPMcDd2c/s400/P1170358.JPG

Ši fiziologinė liga gydoma didinant azoto kiekį ir duodant papildomai geležies. Aš šiuo atveju naudojau trąšas-lazdeles žydinčioms gėlėms su guano.

Kiekvienas naujas lapas išauga vis didesnis. Pradžioje jie būna vien tik plūduriuojantys. Pirmieji oriniai pasirodo praėjus beveik 2 mėnesiams nuo pasodinimo.
http://lh5.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSy5mbAHBqI/AAAAAAAAAtI/zEPuoE3yzs0/s400/P1170687.JPG

Toliau lotosas augina vien tik orinius lapus, plūduriuojantys pasirodo tik tada, kai šakniastiebis ima šakotis ir duoda smulkias šonines atžalas.

http://lh6.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSy55m8rtiI/AAAAAAAAAtc/5iS0tjuWxZY/s400/P1180602.JPG

Kaip jau minėjau, šiltanamyje lotosai blogai pasijunta pomidorų kaiminystėje, tačiau gerai auga prie paprikų, agurkų. Vieni lapai keičia kitus. Senus lapus nereikia nupjauti, o tiesiog paslėpti po kitais lapais.

Lotoso lapų viršus padengtas savotiškais hidrofobiniais šereliais, kurie nesušlampa. Net gi purvinas vanduo nuo lapų nuteka jų nesutepdamas.
http://lh4.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSy50EkfrFI/AAAAAAAAAtU/gTbojTXH_bQ/s400/P1170785.JPG

Jau antraisiais metais vidurvasarį lapai išauga įspūdingų dydžių, nors tai dar ne riba.
http://lh6.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSy5_TsUsiI/AAAAAAAAAto/jdrtSQVVvwE/s400/P1180706.JPG

Į vasaros pabaigą augimas ima lėtėti. Rudenį išauga mažiau lapų nei nunyksta. Lapai trumpiau vegetuoja, greičiau nudžiūna.

Kažkaip sutapo, kad šis vytimas buvo kartu su agurkų (matosi fone) vegetacijos pabaiga.
Galiausiai nauji lapai nebeišauga, o esantys atmiršta.
http://lh5.ggpht.com/_xnQaLCMteZk/TSy6PZWDYAI/AAAAAAAAAts/roUyCFDlP9U/s400/P1190952.JPG
Tada metas į vėsią patalpą - ir taip iki pavasario.

Tiek trumpai apie dviejų metų pažintį su lotosais. Tikiuosi, kas nors ja anksčiau ar vėliau pasinaudos.

Klausimų?

Rolandas
13-01-2011, 10:11
Kyla klausimas, o ar jiems tokiam mažam ir "uždaram" vazone, be vandens keitimosi (kaip vanduo keičiamas, papildomas vasaros metu), su galimu grunto užrūgimu (nesiplėsiu į redox, pH, deguonies stygių, dujų ir medžiagų cirkuliacija, H2S... sąlygas) tikrai gerai?
Ar grunto ne per mažai? Juk pasodinus didelį augalą į 10 cm gylio žemių sluoksnelį, sunku būtų išauginti daug kokybiškos biomasės.
O vandenyje tręšti, juk daug sudėtingiau..

Jogaila
13-01-2011, 10:58
Kad grunto per mažai aš pastebėjau antroje vasaros pusėje, kai vis didėjantys lapai buvo linkę išvirst. Tada tiesiog jo ten pripyliau daugiau. Paskutinis postas, 9 nuotrauka nuo viršaus - ten tos putos vandens paviršiuje ir atsirado nuo tokio žemių papildymo.

Prie "dumblinų" sąlygų jie pripratę - deguonis nutransportuojamas lapkočiuose esančiais kanalais. Diskusijose apie lotosus neteko atkreipti dėmesį nieko apie kitus reikšmingus vandens parametrus (pH ir kt.), išskyrus maisto medžiagų kiekį ir temperatūrą. Tiesa, radau nemažai pastebėjimų, kad sėjinukams dygstant kenkia chloras. Kad nieks tam grunte neužrūgsta - man irgi dėl to keista buvo pirmą žiemą - kaip galima užmirkusį purvą išlaikyt kelis mėnesius, ir dar jame pakastas gyvas sutvėrimas, kuris ilsisi išjungęs imuninę sistemą. Bet pasirodo galima. O ir pernešus į šiltas sąlygas, dumbliai ima augt tik pradžioje, po to matyt lotosas paima viršų ir išsiurbia viską, kuom tik augalai gali maitintis.

Jogaila
03-06-2011, 08:45
Na, ką, pavasaris į pabaigą, kažkaip "priėjo rankos" ir prie žiemojančių lotosų ir šiemet :)

Traukiam iš garažo
https://lh3.googleuserconten t.com/-rAwWyK_q4Co/Td_h0lNNF5I/AAAAAAAABew/Tcx3NqXwSmQ/s400/P1260513.JPG

Nupilam vandenį
https://lh5.googleuserconten t.com/-02xEhFukFjE/Td_h_bt0uSI/AAAAAAAABe0/qzb9lVRlPqg/s400/P1260514.JPG

Iškrapštom iš bliūdo
https://lh6.googleuserconten t.com/-dMii0W2b-0M/Td_iJQCFvBI/AAAAAAAABe4/6fd0i3hyknc/s400/P1260515.JPG

https://lh4.googleuserconten t.com/-WV8ZydxcMes/Td_iYLbwU_I/AAAAAAAABe8/6S7Lf_MJcB8/s400/P1260516.JPG

Kadangi šaknų-šakniastiebių raizgalynė didelė ir su žemėmis (dumblu) kartu jos niekaip išpainiot nepavyks, viską praplaunam šiltu vandeniu
https://lh6.googleuserconten t.com/-NdBWOeA_lEk/Td_i0smcLpI/AAAAAAAABfE/D1LYZuyGVV4/s400/P1260519.JPG

Išsidėliojam ant peivutės, kad matytumėm, ką turim
https://lh6.googleuserconten t.com/-6w-En2Gjrg8/Td_jEHge6lI/AAAAAAAABfI/Ov_Md7hmtXQ/s400/P1260521.JPG

Imam naują ar tą patį plastikinį biūdą. Pilam žemių ne mažiau 20 cm
https://lh5.googleuserconten t.com/-6toobhgQq6w/Td_jWku3WeI/AAAAAAAABfU/H_jcQZH1cyI/s400/P1260524.JPG

Pripilam šiek tiek vandens, kad žemės sudrėktų
https://lh3.googleuserconten t.com/-5yEQe3cJEFI/Td_jdXZ-RxI/AAAAAAAABfc/Yc4X9cFvnb8/s400/P1260526.JPG

Išdėliojam šakniastiebius
https://lh5.googleuserconten t.com/-pOCHsphhFos/Td_jyW9gVbI/AAAAAAAABfo/hck9_Hfd0Aw/s400/P1260531.JPG

Pripilam vandens iki viršaus (šilto, aplinkos temperatūros), statom šiltnamy ir kuriam laikui "pamirštam" (prisiminsim, kai prasikals pirmieji lapai).
https://lh5.googleuserconten t.com/-cQWtLU3R-6w/Td_kA72GFNI/AAAAAAAABfs/bhWV_U0nzJk/s400/P1260532.JPG

zygis5
26-01-2012, 16:26
O koks gylis geriausias?

Jogaila
26-01-2012, 20:58
O koks gylis geriausias?
Priklausomai nuo veislės, vandens stulpo aukštis nuo substrato paviršiaus galėtų svyruoti nuo keliasdešimt centimetrų iki metro ir net daugiau.

zygis5
28-01-2012, 12:52
O kokio amžiaus augalas pražysta?

Jogaila
28-01-2012, 13:34
Atrodo jau minėjau, bet galiu ir pakartoti - dažniausiai sėjinukai pražysta antraisiais metais po sėjos.

zygis5
03-02-2012, 09:55
O ar lotosų sėklos atlaiko šaltį koks dabar yra lauke?

Jogaila
03-02-2012, 21:04
Tokių šalčių (-20 ir daugiau) tikrai ne

zygis5
14-02-2012, 14:46
Mano tvenkinys gilus 1,6 m. Jis taip pat 10 m pločio. Storiausias ledas siekia kokį 20 cm. Ar lotosas ten išgyventų?

Jogaila
14-02-2012, 18:16
Manau, kad ne

zygis5
26-02-2012, 09:11
Dvi lotosų sėklos jau išsipūtė, bet trečioji Nelumbo nucifera sėkla neišsipūtė. Todėl šiandien ją padildinau giliau.

Jogaila
26-02-2012, 12:06
Tik nereikia persistengti. Nes pažeidus pačią sėklą lengvai įsimesti gali puvinys.

Jogaila
17-04-2012, 14:28
Šį pavasarį sėją pradėjau nuo Virgio iš Olandijos parvežtų sėklų, kurioms jau buvo nuimtas kietasis dangalas. Tiesiog balsvos plikos sėklos.

Dygimas nėra greitesnis nei dygstančių su pradildintu kiautu.

Jei tokių pamatyit pirkt, patarimas būtų vienareikšmiškas: pagalvokit, ar sugebėsit tiek išvargt kol jos pradygs ir sunaudos visas atsargines maisto medžiagas? Vandenį kai sėklos pradeda dygt reikia keist po kelis kart per dieną. Daigas iš vidaus kalasi, bet pati sėkla sėkmingai maitina bakterijas. Vanduo susidrumsčia labai greitai vos jį pakeitus. Ir kvapas ne koks, ir stiprus.

Taigi, bandymų keliu nustatyta - geriau sėklos su luobele, kurią ne taip jau sunku pradildyt :)

zygis5
22-04-2012, 09:01
ar normalu, kad lotosas jau turi tris lapus, bet jų net neskleidžia?

Jogaila
22-04-2012, 12:14
Ką reiškia "neišskleidžia"? Lapo lakštas taip ir lieka susisukęs ar kaip?

zygis5
26-04-2012, 17:13
taip.

Jogaila
24-06-2012, 00:17
Šiemet pasėt pasėjau, o pasodint neprisiruošiu jau daugiau nei mėnuo. Taip ir plūduriuoja sėjinukai šiltnamy. Bet nelabai panašu, kad tai jiems nepatiktų.

3053

Vilius
18-12-2012, 22:52
Kilo klausimas.. O kokia Lotosų rūšis auga Volgos deltoje? Juk ten žiemos tokios pat šaltos kaip ir pas mus jei ne dar šaltesnės...


http://www.youtube.com/watch?v=17qysm2uAtI

Jogaila
20-12-2012, 13:36
Tai - Nelumbo nucifera - riešutinis lotosas.

Yra duomenų, kad jie sėkmingai peržiemoja ir 4 šalčio zonoje (išbandė JAV entuziastai). T.y. peržiemoja atviruose vandens telkiniuose. Svarbiausia - neužšąlantis iki dugno telkinys. Matyt Volgos deltoje daug sąnašų, šakniastiebiai gali šiltai "susisukt" dumble, daug maisto medžiagų, kurios "sukeliamos" į lapus, o po to per žiemą pūdamos išskiria šilumą.

Kiek anksčiau lotosų rušių buvo "prikurta" daugiau: Nelumbo kamarovii, Nelumbo caspica, Nelumbo speciosum, Nelumbo nelumbo, Nymphaea nelumbo - visos šios pasirodė besančios Nelumbo nucifera. Daugiausia "naujų rūšių" kūryboje pasižymėjo rusų mokslininkai, bandę įrodinėt, kad Nelumbo komarovii ir N. caspica - atskiros rūšys. Deja, tobulėjant diagnistikos metodams, išoriniai morfologiniai nedideli skirtumai nepasirodė patikimi rodikliai skiriant naują rūšį. Tiek Kaspijos pakrantėse, tiek Volgos deltoje auga tas pats "tailandietiškas" Nelumbo nucifera.

Geltonąjį lotosą (Nelumbo lutea) irgi buvo bandoma išskirstyt į keletą rūšių, nes atrasti buvo mažiau žiedlapių turinčių lotosų populiacijos. Bet ta "nauja atskira rūšis" Nelumbo pentapetala (penkialapis lotosas) greitai buvo išbraukta iš sistematinių sąrašų.

Jeigu paprasčiau: visi, kurie natūraliai auga Eurazijoje - tailandietiškas (riešutinis) lotosas, o kas Šiaurės Amerikoje - getonasis lotosas. Čia, žinoma, reik atmest tuos atvejus, kur "nagus prikišo" žmogus su kryžminimais bei introdukcijom.

Vilius
21-12-2012, 14:59
O tai šie ar priskiriami prie "tikrųjų" Lotosų? Kas trukdo šia rūšį atsivežt ir augint mūsų dekoratyviniuose tvenkiniuose? Su mielu noru geriau tvenkinį užsodinčiau lotosais o ne lelijom.

Jogaila
21-12-2012, 19:53
Na, lotosai yra lotosai :) ta prasme "tikri"
Kartais būna painiavos, pvz., melsvoji vandens lelija vadinama Nilo lotosu ir pan. Bet tai tik dėl vietinio folklioro nesusipratimų ar vertimo klaidų. O Nelumbo lutea (geltonasis, gelsvasis, Misisipės - pavadinimai irgi keli - lotosas) ir Nelumbo nucifera (Tailando, riešutinis lotosas) yra dvi šios genties rūšys.

Peržiūrėjau gal dvi dešimtis youtube filmukų su Volgoje augančiais lotosais. Kai kurių lapai tikrai dydžiu lenkia tailandietiškus. Kilo mintis, kad būtų vis tik įdomu jų sėklų gauti. Net jei tai ir ta pati tailandietiškų lotosų rūšis, per eilę metų, tikėtina, atisijojo ir paplito jos populiacijoj kitokie genai. Reiks pabandyt kol šalta pakontaktuot su filmukų kūrėjais, gal kuris turi kokį maišiuką prisirinkęs ir galėtų atsiųst už prieinamą mokestį.

Aš jau keletą metų žaidžiu su lotosų sėja, kol kas savų žiedų neuosčiau :) Ir jau keletą metų vis galvoju pavasarį iš kaimynų parsisiųst ar parsivežt šakniastiebį. Geriau, žinoma, parsivežt, nes jie labai trapūs ir neturi šoninių pumpurų. Pažeisi viršūne - gali mest į kompostą. Yra tikrai neblogų mano manymų nykštukinių veislių, kurias Lenkijoj augina atrodo kaip įprastas (dabar tikrai nebeatrsasiu taip greitai prieš keletą metų atrastų nuorodų). Bet tas pavasaris toks pragariškas metas, kad daugeliui įdėjų įgyvendinimui tiesiog pritrūksta laiko (arba jos tiesiog užsimiršta).

Šiaip auginant pas mus, lauke jiems vegetacijos metu gal kiek šaltoka (optimali temperatūra tai +24-28C - kiek gi tokios pas mus būna), bet šiltnamy auga gan gerai.

Vilius
21-12-2012, 21:10
Aš dar palyginau vidutines temperatūras Astrachanėje (Volgos deltoje) ir Lietuvoje. Palyginus pagal mėnesius skirtumas akivaizdus jų naudai. Nors žiemos netgi šaltesnės ten, bet trumpesnės, o šiltasis metų periodas ateina daug greičiau ir vasaros būna kurkas karštesnės.

www.weatherbase.com/weather/weather.php3?s=8843&refer=&cityname=Astrakhan-Southern-Federal-District-Russia

http://www.weatherbase.com/weather/weather.php3?s=92662&refer=&cityname=Kaunas-Kauno-Apskritis-Lithuania

Taigi vegetacijos periodas pas juos ilgesnis. Tokiu atveju Lietuvoje lotosai gali nespėt sužydėt manau. :) Bet svarbu, jog ištveria šaltį, taigi galima tikrai bandyt ekperimentuot ir seklesniuose pelkėtuose telkiniuose sodint.
Nors vat dar radau, kad ir Dunojaus deltoje yra lotosų, o ten vasarą temperatūra panaši į musiškę.
http://forums.dpreview.com/forums/post/20550425

Jogaila
26-12-2012, 20:37
Lotosų sėjinukai pas mus žydėtų geriausiu atveju antrais metais. Taigi, turi bent vieną žiemą peržiemot. Jei nepasiseka, tai ir dvi. Man po antrosios nebesudygo. Ganėtinai sunku tokiais atvejais įtikinti save vėl pradėti viską nuo pradžių :) Bet žinoma, kuris nors kieno nors bandymas galėtų būti ir sėkmingas.

Jogaila
19-06-2013, 14:45
Šio pavasario bandymai:

1. Kaip ir anksčiau - žaidimas su sėjinukais. Abi rūšys - N. nucifera ir N. lutea pasėtos atitinkamai po 7 ir 3 sėklas. N. nucifera išaugo 3 stiprūs ir viens paliegęs daigai, kitos sėklos supuvo. N. lutea visos trys sėklos prasikalė ir auga vienodai. Daiginta kambaryje, auginama šiltnamyje.

Taip atrodė prieš kelias savaites (geltonojo lotoso kairėje)
4000 4001

2. Iš Vokietijos atsisiųsti šakniastiebiai
Prieš sodinant
4002

Pradygę pirmieji lapai
4003

Aišku, kaip ir visada - chlorozė. Bet lotosai greit reaguoja į maisto medžiagų pasikeitimus. Viena tabletė trąšų, po savaitės viena lazdelė su guano priedais. ir chlorozė ėmė trauktis. Dabar jau ir orinius lapus pradėjo augintis.

Jogaila
11-07-2013, 06:56
Na ką, beveik penki metai eksperimentų ir... bingo! :)

4086

Pink'n'Yellow

Visas procesas aprašytas čia (http://tvenkinukas.lt/lotosai/zydintys-lotosai-lietuvoje-tai-imanoma/)

tvis
11-07-2013, 07:17
Šaunuolis Jogaila, pavydžiu baltu pavydu.

Sartorius
11-07-2013, 13:37
Wow, aš irgi noriuuu... :)

Jogaila
11-07-2013, 23:02
Teks sekančių metų palaukt, dabar jau jie nieko nebespėtų parodyt. Jei gerai prisimenu, tai šakniastiebiais baigia gegužės vidury prekiaut.

408840894090

O čia tai tik jūrų klauno trūksta :)

4091

Jogaila
14-07-2013, 22:30
Bandom nokint 11 riešutėlių
4093

Virgism
15-07-2013, 07:39
Na pagaliau pavyko ;)
Labai gražu.
Sveikinu.

Jogaila
13-08-2013, 09:12
Šįryt prasiskleidė penktasis žiedas, ruošiasi skleistis šeštasis, o iš vandens išlindo septintojo pumpuras.
4133 4134
Atrodo kiek romantiškai džiūnančių rudeninių agurkų virkščių fone :)

4135

Kiekvienas žiedas šiek tiek didesnis, ant šiek tiek aukštesnio žiedkočio ir su daugiau sėklų užuomazgų. Pirmasis būtų subrandinęs 11 riešutėlių, antrasis - 13 ... penktasis - 17.

O šiaip šie metai geri. Sėjinukai man niekad anksčiau neužaugindavo orinių lapų pirmais metais (pernai išvis buvo labai nupiepę), o šiemet jie beveik nesiskiria nuo suaugusių.

4136

Jogaila
22-08-2013, 10:20
Šiandien prasiskleidė antrosios veislės lotosas - 'Vogue'. Nelabai spėjau nufotografuot ryte visiškai išsiskleidusį, nes skleistis neskubėjo. Kol kas panašus į pirmąjį, tik tris kartus mažesnis. Jau labiau vadintinas "nykštukiniu"

4153 4154

Jogaila
17-09-2013, 20:07
Na, šiemet turbūt metas šį pasakojimą pabaigt: agurkų nebėra, pomidorų nebėra, paprika seniausiai sudorota, persikai suvalgyti, o lotosai vis dar žydi (kartu su bazilikais)
4349

Rolandas
17-09-2013, 20:15
Tai super vasarėlė. Labai įspūdingi žiedai ir patirtis, pagarba.
Sudėk kur galeriją, žiemą akį džiugins ilgai ir skatins planuot kitą sezoną ne vieną.
O monologas todėl, kad nieks Lietuvoje dar neturi lotosų. Skaitom tyliai ir stebimės. ;)